Pasaulyje

2019.05.18 19:06

Įvertino Baltarusijos nusiskundimą lietuviais: jie nutyli svarbius faktus

Ronaldas Galinis, LRT.lt 2019.05.18 19:06

Minint Rytų partnerystės iniciatyvos dešimtmetį Baltarusijos užsienio reikalų ministras šią savaitę pareiškė, kad tikėdamasi geresnių laikų jo šalis laukia prezidento kaitos Lietuvoje. Taip pat pridūrė – Minskas esą norėtų judėti arčiau Europos, tačiau tam trukdo Lietuvos pozicija dėl Astravo jėgainės. Visgi tiltu tarp Vakarų ir Baltarusijos prieš dešimt metų siekusi būti Lietuva, anot ekspertų, netapo didesne suartėjimo kliūtimi nei ja tebėra pačios kaimyninės šalies politika.

Baltarusija iki šiol neturi pamatinio Partnerystės prioritetų susitarimo su ES, nors iniciatyva skaičiuoja dešimtmetį. Vladimiras Makėjus, šalies užsienio reikalų ministras, dėl to be užuolankų kaltina Lietuvą.

„Norime tam tikrais klausimais judėti Europos Sąjungos link, tačiau to daryti mums neleidžia aplinkybės, susijusios su vienos šalies pozicija. Faktiškai viena šalis visą ES laiko įkaite. Negerai, kad dėl vienos šalies visiškai dirbtinės ir išgalvotos pozicijos negalime pasirašyti susitarimo dėl Partnerystės prioritetų“, – vizito Briuselyje metu sakė diplomatas.

Be Partnerystės prioritetų, ore pakibęs ir kitas potencialaus Baltarusijos suartėjimo su ES klausimas – bevizis režimas, primenas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas dr. Laurynas Jonavičius.

„Baltarusija neturi apskritai jokio susitarimo, todėl jeigu pasirašytų, tai būtų bent jau šioks toks formalus dokumentas, apibrėžiantis Europos Sąjungos ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Lietuvą blokuoja Partnerystės prioritetų pasirašymą, iš esmės dėl Astravo.

Kitas dalykas yra vizų režimo palengvinimo susitarimas, dėl kurio daug metų deramasi ir apie jį kalbama. Jis irgi nepasiektas iš esmės dėl tų pačių priežasčių, nors ne tik Lietuva, bet yra ir daugiau valstybių, kurios, sakykime, laiko jį pakibusį. Reikėtų pasakyti, kad iš abiejų pusių yra nebaigtų darbų – atitinkamai Baltarusijoje žmogaus teisių principų, įstatymo viršenybės nėra taip tvirtai laikomasi, todėl palengvintų vizų susitarimas stringa“, – LRT.lt paaiškino analitikas.

Ekspertas: Baltarusija nutyli

Teisindama atominės elektrinės Astrave statybas Baltarusija remiasi Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) išvadomis. Ši dar 2017 m. pripažino, kad Baltarusija tinkamai pasirinko jėgainės statybos vietą, o atlikusi papildomus tikrinimus praėjusiais metais paskelbė, jog šalis turi patikimų priemonių kaip reaguoti į avarines situacijas.

„Mūsų sąžinė švari. Dėl atominės elektrinės statybų Baltarusijoje mes esame visiškai skaidrūs, dirbame su TATENA, kvietėme ir kviesime misijas iš šios organizacijos“, – šią savaitę pakartojo V. Makėjus.

Dėl ko nerimauja Lietuva, paaiškina buvęs energetikos viceministras, VU TSPMI lektorius Romas Švedas.

„TATENA yra branduolinės saugos konvencija, Jungtinių Tautų Espo konvencijos pagrindinis tikslas yra tikėtinas neigiamas poveikis aplinkai, ir tai yra esminis skirtumas. Kuomet Baltarusija sako, kad bendradarbiauja su TATENA – tvarkoje. Atskiras klausimas, kiek ten yra branduolinės saugos, saugumo ir panašiai, bet yra kita konvencija – ji reglamentuoja valstybių bendradarbiavimą dėl tikėtino poveikio aplinkai. Tai reiškia, kad viskam – ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Ši konvencija yra svarbi, jos nuostatos aiškios ir ji labai aiškiai reglamentuoja, kad kuomet statomi dideli objektai, kokie jie bebūtų – elektrinės, greitkeliai ar geologinės kasyklos – yra nustatyta tvarka, kaip turi būti bendradarbiaujama su visomis valstybėmis, kurios gali patirti neigiamą poveikį“, – išdėstė LRT.lt pašnekovas.

„Ko Baltarusijos užsienio reikalų ministras nepamini, tai kad Baltarusija yra pažeidusi Espo konvenciją statydama elektrinę. (...) Tai nėra Lietuvos interpretacija“, – priduria R. Švedas.

Bendradarbiavimo pagrindai apima visapusišką dalinimąsi informacija, dvišales konsultacijas, po kurių, pagal konvenciją, turėtų būti priimamas galutinis sprendimas dėl statybos projektų.

„Partnerystė yra grįsta tam tikrais tarptautiniais, visuotinai pripažintais įsipareigojimais, kurių laikomasi. Iš vienos pusės, mes matome Baltarusiją nepatenkintą, kad nėra galimybės partnerystės sutarčiai, bet iš kitos pusės, Baltarusija pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus ir juos ignoruoja Jungtinių Tautų sistemos kontekste“, – komentavo R. Švedas.

Sūpuoklės metai

Rytų partnerystės programos startas kėlė didelius lūkesčius dėl ankstesnių metų geopolitinių sankirtų. 2006-2007 m. sandūroje Rusija ženkliai pakėlė dujų kainas Baltarusijai, papildomi mokesčiai įvesti rusiškai naftai.

Reaguodamas į tai Aliaksandras Lukašenka drąsiau atsisuko veidu į Vakarus – buvo paleista grupelė politinių kalinių, 2009 m. jis po ilgos pertraukos apsilankė ES šalyje – Baltarusijos vadovas priimtas Lietuvoje. Kitąmet vizito į Minską išvyko Dalia Grybauskaitė, o Baltarusija ėmėsi dairytis energetinių alternatyvų Rusijai, ir čia taip pat vaidmenį atliko Lietuva – 2010 m. į Klaipėdos uostą pargabenta bandomoji naftos iš Venesuelos siunta.

Visgi tų pačių metų pabaiga padėjo tašką atšilimui – gruodį vykusius prezidento rinkimus Baltarusijoje lydėjo riaušės ir masiniai suėmimai.

Pastarųjų metų ES ir Baltarusijos santykiai iš to paties taško neišjuda, nepaisant pasikartojančių A. Lukašenkos bandymų laviruoti tarp Maskvos ir Briuselio.

„Baltarusiai šiuo metu nori visų pirma rusams parodyti, kad jie turi alternatyvą, kad europiečiai su jais kalbasi. Lukašenkai taip pat būtų prasminga parodyti savo piliečiams, kad jis gali susitarti su Vakarais, kai rusai negražiai elgiasi“, – pažymi L. Jonavičius.