Pasaulyje

2019.05.17 10:23

Kandidatė į vieną svarbiausių ES postų apie „Nord Stream 2“: negalime imti ir sakyti, kad tai negali būti įgyvendinta

Trečiadienį Briuselyje vyko šešių pagrindinių kandidatų tapti Europos Komisijos prezidentu debatai. Portalas LRT.lt kalbino milijardinėmis baudomis technikos gigantams pagarsėjusią eurokomisarę ir pretendentę į šį postą Margarethe Vestager apie Europos Sąjungos ateitį bei saugumą.

Gegužės gale vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose rinkėjai palaikymą išreikš ne vien nacionaliniams kandidatams ir partijų nariams, tačiau prisidės ir prie Europos Komisijos prezidento rinkimo. Pagal susiklosčiusią situaciją, kandidatą šiam postui siūlo Europos Vadovų Taryba ir tikimasi, kad jis bus didžiausią narių skaičių Europos Parlamente turinčios partijos vedlys, vadinamas Spitzenkandidat. EK prezidento kandidatūrai turi pritarti dauguma EP narių.

Debatuose dalyvavo Europos kairiųjų kandidatas Nico Cue, Žaliųjų partijos vedlė Ska Keller, Konservatorių ir reformistų aljanso (ACRE) kandidatas Janas Zahradilas, Socialistų partijos kandidatas Fransas Timmermansas, Liberalų ir demokratų aljansas Europai (ALDE) atstovė M. Vestager ir Liaudies partijos vedlys Mafredas Weberis.

Kanditatai nevengė kritikuoti vienas kito priimtų sprendimų dirbant Europos institucijose ir siūlė didesnę ES integraciją, bendrą opiausių problemų sprendimą, arba didesnį nacionalinių valstybių vaidmenį.

M. Vestager šiuos debatus įvertino teigiamai: „Debatai buvo prasmingi, tai yra labai gerai, nes paprasti žmonės domisi kaip spręsti problemas, o ne tuo, kas kokią poziciją užima Briuselyje. Kitas dalykas, kad nors ir buvo nuomonės išsiskyrimų, bet pozicijos ir sutapo. Tai rodo, kad Europoje galime dirbti kartu“, – sakė politikė.

Vis dėlto, ji neatmetė galimybės, kad atėjus laikui, Europos Vadovų Taryba gali pasiūlyti kitą kandidatą užimti Komisijos prezidento postą, kuris nedalyvavo viešuose debatuose.

„Manau, mums reikia tokio lankstumo, kad atspindėtume kas esame. Europos demokratija nėra iš vadovėlio, nėra kopija, tai yra tai, kas mes esame“, – sakė politikė.

Bendros kariuomenės nereikia

Paklausta, ar pritaria bendros Europos kariuomenės idėjai, kandidatė sakė, kad regiono saugumą užtikrina narystė NATO. „Turime labiau rūpintis savimi. (...) Galime daryti daugiau ir vienas kitam padėti užtikrinant Europos saugumą NATO rėmuose“, – teigė M. Vestager.

Jos nuomone, šiandien ES privalo bendromis jėgomis skirti didelį dėmesį kibernetiniam saugumui, hibridinėms grėsmėms, kurios tiesiogiai bando paveikti rinkimus ir demokratiją Europoje. Kartu esą reikia geriau koordinuoti išlaidas gynybai, kurios, palyginti su JAV, yra menkos už tą pačią sumą gaunamos vertės prasme: „Turime geriau naudoti gynybai skiriamas lėšas. Jei palyginsime JAV, jie daug geriau moka išspausti vertę iš tų pačių pinigų. O mes turime tiek daug skirtingų ginklų ir tankų sistemų, kad reikia karinės operacijos vien tam, kad jie geriau veiktų.“

Paklausta ar „Nord Stream 2“ dujotiekio projektas nekelia grėsmės Europos saugumui, komisarė teigė, kad pastaruosius 5 metus ES institucijos stengėsi tinkamai įstatymiškai reglamentuoti šį projektą.

„Nemanau, kad dabar staiga galime imti ir sakyti, kad tai negali būti įgyvendinta. Ši Komisija darė viską, ką galima, kad tik būtų išspręstas „Nord Stream 2“ klausimas“, – pareiškė M. Vestager.

Ji taip pat minėjo, jog Bendrijai prireikė laiko grumiantis su melagingų naujienų ir dezinformacijos problema internete, o tinkamų įstatymų esą nebūtų buvę įmanoma parengti iki EP rinkimų, todėl buvo pasirinktas bendradarbiavimo su interneto kampanijomis kelias.

„Daug diskutavome Europos Komisijoje. Kai kurie kolegos gyvenime yra patyrę kasdienę valstybinę cenzūrą, todėl stengiamės diskutuoti atvirai ir kartais aštriai. Bet privalome matyti, kad tai, kas vyksta, yra bandymas sugriauti mūsų rinkimus“, – teigė politikė.

Mažintų susvetimėjimą

M. Vestager pažymėjo, jog Europos Sąjungoje visos valstybės ir visuomenės grupės turi jaustis išgirstos ir svarbios, į dialogą įtraukiant skirtingas interesų grupes.

„Gailiuosi, kad neteko daugiau keliauti už sostinių ribų, nes tai suteiktų kitokį jausmą – ne mokyti, bet mokytis. (...) Mūsų geografija iš dalies apibūdina mūsų prioritetus. Tai svarbu, nes pastebiu bei jaučiu skirtumus. Ypač, jei turi kaimyną, kuris nėra ES narys, viskas kitaip“, – teigė komisarė.

M. Vestager yra pasiryžusi spręsti ir žmonių susvetimėjimo su ES problemą, kontinente vis populiaresnį euroskepticizmą.

„Reikia parodyti, kad mes keičiamės. Akivaizdu, Komisija turi keistis ir privalo būti įvesta lyčių lygybė – kad turėtume tiek pat vyrų ir moterų komisarių. Turime parodyti, kad keičiamės ir sutrikdyti dabartinį įvaizdį ir įsivaizdavimą“, – nurodė M. Vestager.

Nepasitikėjimą ES institucijomis, anot M. Vestager, lemia ir pernelyg biurokratizuota Bendrijos kalba svarbiais klausimais: „Kartais net ir po 5 metų vos galiu perskaityti savo protokolus, nes juose pilna visokių trijų keturių raidžių trumpinių. Jie tikrai nepatraukia žmonių ir neskatina diskutuoti.  (...) Turime kalbėti kalba, kuri kviestų žmones diskutuoti, o ne slėptis už akronimų, kurių niekas, o gal ir pats šnekantysis, nesupranta.“

Tarpusavio santykiai

Kandidatė teigė įžvelgianti galimybę, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos susidariusį galios vakuumą galėtų užpildyti mažos valstybės, kartu atstovaudamos savo interesams.

„Manau, kad šią tuštumą gali užpildyti kiti. Galbūt mažos valstybės, sudarydamos koaliciją gali sakyti, kad štai čia mes turime bendrą interesą ir norime imtis vaidmens. Nebūtinai tai turi būti visada ta pati koalicija, jų grupė, ar tos pačios valstybės. Bet tokiu atveju galime turėti dinamiškesnę Bendriją ir mums to reikia“, – teigė M. Vestager.

Ji taip pat akcentavo, jog būtina užtikrinti, kad visos šalys vienodai laikytųsi pamatinių Europos Sąjungos vertybių. Kalbėdama apie teisės viršenybės principą, komisarė nurodė, kad šiandien yra sukurta sistema, kur už pažeidimus būtų taikomos tam tikros priemonės.

„Palaikau mintį, kad narystė Bendrijoje yra tik pilnavertiška. Negali sakyti, kad štai laikysiuosi šių pasižadėjimų, bet kitų ne. Tokios sąlygos – jei nesilaikai pažadų teisės viršenybėje, bus pasekmių. Man svarbu, kad tai būtų taikoma visoms šalims ir sistema veiktų kiekvienoje šalyje. Negalima atmesti, kad tokia problema gali kilti bet kur, o instrumentas turi būti pritaikytas kiekvienam“, – sakė ji.

Kartu ji nurodė, kad būtina tirti visus įtarimus dėl netinkamų ES struktūrinių fondų, biudžeto lėšų paskirstymo ar įsisavinimo, nepaisant ant kokias pareigas užimančių žmonių krenta įtarumo šešėlis. Pasak M. Vestager, dabar sukurta sistema tirti netinkamus lėšų panaudojimo atvejus, yra tinkama: „Sistema veikia – jei pažiūrėtume, kaip biudžetas buvo įgyvendintas 2017 metais, pamatytumėm, kad klaidų skaičius mažėja. Žmonėms sekasi vis geriau ir geriau gyventi pagal taisykles, kurias turime.“

Didelį ES valstybių nesutarimą sukėlė migrantų krizė, kai žemyną užplūdo prieglobsčio prašytojai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių. M. Vestager teigė kol kas neturinti konkrečių siūlymų, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, bet pabrėžė narių solidarumo būtinybę: „Turime persvarstyti, kaip tai įgyvendinti ir kaip įstatymais tai išspręsti, kad tiktų visiems.“

Anot kandidatės į Europos Komisijos prezidentus, ateityje galima tikėtis, kad į Bendriją bus priimta daugiau valstybių, ypač Balkanuose, bet tai nevyks taip masiškai, kaip anksčiau.

„Svarbu turėti perspektyvą, kad gali tapti ES nare. Daug, mano nuomone, pozityvių pokyčių vyksta dėl tokios ambicijos. (...) Labai laukiu narių diskusijų artimiausiu metu, kuria linkme eiti. Galbūt viena šalis vienu kartu, nes vakarų Balkanai labai skirtingi. Jei kažkas atitinka standartus, turi būti atviros durys narystei“, – sakė M. Vestager.