Pasaulyje

2019.05.14 15:58

Įtampa Artimuosiuose Rytuose auga: kas ir kodėl tyčia sabotavo tanklaivius?

BNS2019.05.14 15:58

Tyrėjai antradienį bando išsiaiškinti virtinę paslaptingų atakų prieš laivus prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui perspėjus Iraną nedaryti nieko, kas kenktų JAV interesams.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai Persijos įlankos rajone neapkaltino Teherano dėl sekmadienio atakų, kurias JAE ir Saudo Arabija vadina keturių laivų, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, sabotažu.

Tačiau D. Trumpas pirmadienį pažadėjo, kad Teheranas „smarkiai nukentės“, jei padarys „ką nors“, kas sukeltų grėsmę JAV interesams.

„Jeigu jie kažko griebsis, tai bus baisi klaida. Esu girdėjęs, kas vyksta Irane. Jeigu jie kažko imsis, smarkiai nukentės. Pažiūrėsim, kas ten dėsis“, – sakė prezidentas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete prieš susitikimą su vizito į Vašingtoną atvykusiu Vengrijos vyriausybės vadovu Viktoru Orbanu.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį vakare atkirto, jog jo šalis yra „pernelyg didi, kad ją kas nors įbaugintų“.

„Dievo valia įveiksime šį sudėtingą laikotarpį šlovingai ir aukštai iškeltomis galvomis bei įveiksime priešą“, – pareiškė prezidentas, susitikęs su sunitų dvasininkais, skelbiama oficialiame vyriausybės tinklalapyje.

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas savo ruožtu antradienį teigė, kad „įtartinos diversijos“ prieš tanklaivius yra veiksmai, kuriais veikiausiai siekiama išprovokuoti platesnį konfliktą regione.

Po susitikimo Delyje su Indijos pareigūnais M. J. Zarifas sakė „jau anksčiau nuspėjęs, kad bus tokio pobūdžio veiksmų, kuriais siekiama eskaluoti padėtį regione“.

Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA taip pat citavo diplomatijos vadovo pasisakymą apie pavojus, keliamus „griežtosios linijos šalininkų JAV administracijoje ir regione“. Savo pozicijos ministras išsamiau nekomentavo.

M. J. Zarifas anksčiau ne kartą yra kaltinęs D. Trumpo administraciją, Izraelį ir Saudo Arabiją stumiant regioną karo link.

Atakos prie JAE krantų buvo įvykdytos Jungtinėms Valstijoms regione dislokavus bombonešių B-52 ir jūrų desanto operacijų laivą lėktuvnešio kovos grupei pastiprinti.

Lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamosios grupės, jūrų desanto operacijų laivo, raketų „Patriot“ baterijos ir bombonešių dislokavimas išprovokavo nuogąstavimus dėl galimos karinės konfrontacijos.

„Regione didėjant įtampai ribotomis iraniečių operacijomis prieš JAE ir Saudo Arabiją galėtų būti siekiama atkalbėti Abu Dabį bei Rijadą ir parodyti, kad karas su Iranu neapsiribos Irano teritorija“, – sakė Alexas Vatanka iš Vašingtone įsikūrusio pelno nesiekiančio Artimųjų Rytų instituto (MEI).

„Tyčinis sabotažas“

Vienas JAE vyriausybės pareigūnas sakė, kad JAE Fudžeiros uoste buvo atakuoti Saudo Arabijos tanklaiviai „al Marzoqah“ ir „Amjad“, taip pat norvegų tanklaivis „Andrea Victory“ ir JAE laivas „A. Michel“.

Apie nukentėjusius žmones nepranešta, nė vienas laivas nenuskendo.

Saudo Arabija, nesutaikoma Irano priešininkė regione, pasmerkė šiuos „sabotažo aktus“ ir „nusikalstamą veiksmą“.

JAE užsienio reikalų ministras Anwaras Gargashas sakė, kad jo šalis ištirs šį „tyčinį sabotažą“.

„Bus profesionaliai atliktas tyrimas, faktai bus paaiškinti ir mes turime savo paaiškinimus ir išvadas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Saudo Arabija nurodė, kad dviem jos tanklaiviams padaryta „reikšminga žala“, bet naftos į jūrą neišsiliejo.

Atakos iškėlė daug klausimų, taip pat ir dėl sabotažo pobūdžio.

„Andrea Victory“ valdanti „Thome Group“ nurodė, kad laivo korpuse „po nežinomo objekto smūgio ties vaterlinija“ liko skylė.

Paklaustas, ar, JAV nuomone, Iranas suvaidino vaidmenį įvykdant šias atakas, Vašingtono specialusis pasiuntinys Iranui Brianas Hookas atsisakė komentuoti, tik nurodė, kad amerikiečių pareigūnai JAE prašymu padės vykdyti tyrimą.

Pentagono vadovo pareigas einantis Patrickas Shanahanas ketvirtadienį surengtame susitikime su D. Trumpo patarėjais nacionalinio saugumo klausimais pristatė atnaujintą karinį planą, pranešė laikraštis „The New York Times“.

Planas numato, kad tuo atveju, jei Iranas atakuotų amerikiečių karius arba paspartintų branduolinio ginklo kūrimą, į Artimuosius Rytus būtų pasiųsta iki 120 tūkst. karių, laikraščiui sakė anonimiškai kalbėję Baltųjų rūmų administracijos atstovai.

Jungtinės Tautos paragino visas šalis „regiono taikos labui elgtis santūriai“.

„Galbūt įspėjimas“

Pasirodžius naujienoms apie atakas naftos kainos iš pradžių pašoko, bet antradienį daugiausia buvo stabilios.

Fudžeiros uostas yra vienintelis JAE terminalas Arabijos jūros pakrantėje. Didžioji dalis Persijos įlankos regiono naftos eksporto keliauja per strateginę reikšmę turintį Hormūzo sąsiaurį, kurį Iranas ne kartą grasino uždaryti karinės konfrontacijos su JAV atveju.

„Jei – ir tai reiškia „JEI“ – tikrai buvo tyčinis bandymas pakenkti šiems tanklaiviams, tuomet tai galbūt yra Irano įspėjimas dėl pasekmių, jei kas nors imtųsi karinių veiksmų prieš Irano taikinius bet kurioje regiono vietoje“, – sakė Artimųjų Rytų ekspertas Neilas Patrickas.

Iranas ir JAV pastarosiomis savaitėmis vedė žodžių karą – nuo to laiko, kai Teheranas pradėjo stabdyti įsipareigojimus pagal daugiašalį 2015 metų susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

D. Trumpas prieš metus išvedė JAV iš šio susitarimo ir vienašališkai sugrąžino griežtas sankcijas Iranui.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas Irano Revoliucinę gvardiją įtraukė į „užsienio teroristinių organizacijų“ sąrašą. Šis apibrėžimas kokiai nors užsienio vyriausybės struktūrai buvo pritaikytas pirmą kartą.

Ispanija atšaukė fregatą

Ispanija dėl augančios įtampos tarp Vašingtono ir Teherano atšaukė fregatą, lydėjusią į Vidurio Rytus JAV lėktuvnešį, antradienį pranešė šalies Gynybos ministerija.   

„Fregata „Mendez Nunez“ jau paliko lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamąją grupę“, – naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas spaudai, patvirtindamas Ispanijos dienraščio „El Pais“ paskelbtą informaciją.  

„Tai laikinas pasitraukimas, dėl kurio sprendimą priėmė gynybos ministrė Margarita Robles. Jis tęsis, kol amerikiečių lėktuvnešis bus šioje zonoje“, – pridūrė jis. 

Anot ministerijos atstovo, ispanų fregata prie lėktuvnešio smogiamosios grupės prisijungė dalyvauti karinėse pratybose. 

„(Ispanija) nenumato jokios galimos konfrontacijos ar karinių veiksmų, todėl dalyvavimas šiuo metu sustabdytas“, – pridūrė jis. 

Gegužės 5 dieną Jungtinės Valstijos paskelbė, kad reaguodamos į numanomą Irano grėsmę siunčia į Vidurio Rytus lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamąją grupę ir kelis strateginius bombonešius B-52.  

Praėjusį penktadienį Pentagonas pranešė, kad siunčia į regioną jūrų desanto operacijų laivą „USS Arlington“ ir raketų „Patriot“ bateriją. 

Vašingtonas tvirtina, jog žvalgybos informacija rodo, jog Iranas planuoja kažkokią ataką tame regione.  

Pasak „El Pais“, lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ šiuo metu plaukia į Hormūzo sąsiaurį, per kurį pateks į Persijos įlanką – vandens ruožą, skiriantį Iraną ir Arabijos pusiasalį. 

Kaip rašė laikraštis, lėktuvnešis sąsiaurį kirs be Ispanijos fregatos.  

„Ispanija nenori būti prieš savo valią įvelta į konfliktą su Iranu“, – teigia „El Pais“.  

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt