Pasaulyje

2019.05.09 16:27

Junckeris prieš ES viršūnių susitikimą: nemylime vieni kitų, praradome libido

BNS2019.05.09 16:27

Kalnuotame Rumunijos mieste Sibiu ketvirtadienį susirinkę Europos Sąjungos lyderiai aptars Europos ateitį, tačiau apie euro likimą veikiausiai beveik nekalbės.   

Bendros valiutos įvedimas į apyvartą tikriausiai yra iki šiol ambicingiausias ES laimėjimas. Visgi praėjus dviem dešimtmečiams euras nėra itin palankiai vertinamas, o 19-a jį naudojančių valstybių yra pasidalijusios į dvi – turtingųjų ir skurdesnių narių – stovyklas.     

Tokiomis aplinkybėmis euro tema Sibiu viršūnių susitikime bus paliesta tik probėgšmais. Anksčiau planuota, kad šiame susitikime 27 Bendrijos narės atnaujins įžadus po Didžiosios Britanijos išstojimo, kuris dabar atidėtas iki spalio 31 dienos.        

„Esama daugybės neužbaigtų darbų, neišspręstų klausimų, ir labai abejoju, kad Sibiu leis mums smarkiai pasistūmėti pirmyn“, – sakė Europos politikos centro Briuselyje vadovas Fabianas Zuleegas.

Daugelis sutinka, kad euras turi trūkumų ir jam reikalingos reformos, kurios leistų suvienyti smarkiai besiskiriančius bendros valiutos bloko ūkius, tačiau reformų iki šiol buvo imamasi tik esant kritinei padėčiai, kai nėra kito pasirinkimo, tik įveikti nuomonių skirtumus.   

„Sibiu (susitikimo) tikslas – ne aptarti problemas, o parodyti vienybę sutelkiant dėmesį į temas, kuriomis sutariama“, – sakė vienas ES šaltinis.

„Praradome libido“

Idėją organizuoti Sibiu viršūnių susitikimą iškėlė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas, kuriam teko svarbus vaidmuo euro istorijoje. 

Prieš Sibiu susitikimą J.-C. Junckeris tūžmingai pareiškė, kad neveiklumas ir ambicijų trūkumas euro zonoje kalti dėl to, kad turtingesnės šalys su nepasitikėjimu žiūri į ne tokias turtingas savo partneres.   

„Nėra pažangos stiprinant pinigų sąjungą, nes Nyderlandai, Austrija ir, neretai, Vokietija stoja skersai kelio“, – sakė Europos Komisijos vadovas laikraščiui „Handelsblatt“ prieš viršūnių susitikimą. „Nemylime vieni kitų. Praradome kolektyvinį libido“, – kalbėjo jis. 

Euro klausimų apėjimas itin nepatiks Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, 2017 metais atėjusiam į valdžią su ambicingu planu stiprinti euro zonos integraciją. 

Plane, be kita ko, buvo numatyta suformuoti didelį bendrą euro zonos narių biudžetą, kurio lėšomis būtų finansuojama infrastruktūra ir kitos investicijos silpnose bendros valiutos bloko valstybėse narėse, taip pat įsteigti euro zonos finansų ministro postą. Tačiau abi šios idėjos sulaukė pasipriešinimo.  

J.-C. Junckeris taip pat turi ambicingų planų dėl euro zonos. Jie skiriasi nuo E. Macrono, tačiau taip pat yra susiję su ekonomikos gerinimu. 

„Gana aišku, kad jei atsigręžtume vienus metus atgal... tuo metu daugelis mūsų matė, kad žvaigždės palankiai išsidėsčiusios judėti su euru pirmyn“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nicolas Veronas iš Bruegelio ekonomikos studijų centro Briuselyje.    

„Akivaizdu, tai nenutiko... Jau aišku, kad greitu laiku jie nepasieks nieko reikšminga, ir tai šiek tiek liūdina“, – kalbėjo jis. 

„Karti realybė“

Svajonės apie didžiulio masto pertvarką greitai žlugo, Nyderlandų vadovaujamai mažesnių ES šalių grupei, kartais pavadinamai Hanzos sąjunga, stojus skersai kelio Prancūzijai ir ją palaikančioms pietinėms valstybėms.

„Karti realybė, bet turime Sąjungą, kurios dalis gyventojų, daugiausia Europos šiaurės vakaruose, nori pasitraukti“, – antradienį sakė Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra, apibendrindamas turtingesnių valstybių narių būgštavimus. 

Nyderlandų pasipriešinimas davė vaisių: didelio bendro euro zonos biudžeto idėja virto antraeiliu klausimu, o bendros indėlių garantijų sistemos įvedimas buvo atidėtas neapibrėžtam laikui.   

Vienas aukšto rango diplomatas tvirtino, kad Nyderlandai ir jų sąjungininkės nėra nusiteikusios prieš permainas. „Sutariama, kad mums reikia gerokai daugiau nei turime dabar. Nesutariame dėl to, kokiu keliu eiti ir kaip to siekti“, – sakė jis. 

Kai kurie apžvalgininkai mano, kad pokyčiai jau vyksta, tačiau tyliai, nes šiuos klausimus užgožia tokios karštos temos kaip „Brexit“, migracija ir klimato kaita, dominuojančios dienraščių antraštėse.  

Vienas Prancūzijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad prezidentas E. Macronas taip pat mokosi iš savo klaidų ir dabar stengiasi atsižvelgti ir į mažesniųjų valstybių, ne tik Vokietijos, poziciją. 

Prancūzijai buvo įprasta esminiais klausimais derinti poziciją tik su Vokietija. Abi šalys sukuria pusę euro zonos BVP.   

„Tai nėra gerai, ir dėl to sumažėjo mūsų įtaka. Pokyčiai ateis, tačiau tam reikės laiko“, – sakė minėtas prancūzų pareigūnas. 

Akivaizdu, kad niekas nesitiki, jog tai nutiks Sibiu. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt