Prieš metus inicijavęs JAV pasitraukimą iš didžiųjų valstybių susitarimo su Iranu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog laikosi rinkimų kampanijoje duotų pažadų, ir nemelavo. Trečiadienį Iranui paskelbus apie įšaldomus savo įsipareigojimus, per siūles braškantis susitarimas rodo – Artimieji rytai saugesne vieta netapo.
Trims susitarime dalyvaujančioms Europos valstybėms – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Vokietijai – bandant kiek švelninti toną ir išlikti principingomis susitarimo atžvilgiu, Irano ir Jungtinių Valstijų vadovai nešykšti karingos retorikos – Hassanas Rouhani perspėjo, kad konfliktas su Iranu „bus visų karų motina“, į ką Donaldas Trumpas atsakė perspėjimu negrasinti, priešingu atveju laukiant pasėkmėms, „kokių nedaug kas patyrė per visą istoriją“.
JAV atnaujinus sankcijas ir prieš kelias dienas paskelbus apie kaip atgrasymo priemonę į Persijos įlanką siunčiamu kelis laivus ir bombonešius, o Iranui paskelbus apie susitarimo (kol kas) dalinį atmetimą, padėtis peržengė tai, ką galima būtų vadinti tik kalbomis.
Iranas, jei tik to tikrai norėtų, turi pakankamai svertų smogti amerikiečiams, rašo „The Atlantic“. JAV tebeturi apie 2000 karių Sirijoje, apie 5000 karių ir saugumo personalo Irake bei 14 000 – Afganistane. Visose šalyse Iranas arba tiesiogiai arba per savo satelitus, sukarintas šiitų organizacijas kaip kad „Asaib Ahl al Haq“, taip pat disponuoja karine galia. Grėsmė kyla ir diplomatams, parodė praėjusių metų spalio incidentai Bagdade ir Basroje, kai šalia JAV ambasados ir konsulato šiuose miestuose krito raketos.
Balandį Pentagonas savo ataskaitoje įvardijo, jog daugiau kaip 600 amerikiečių mirčių Irake tarp 2003 ir 2011 m. tenka Irano atsakomybei.
CNN atkreipia dėmesį, jog į konfrontaciją su Iranu linkę ir D. Trumpo patikėtiniai – valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo bei patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas, o Artimųjų rytų saugumo dėlionėje ypač svarbaus Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pažadėjo neleisti Iranui įsigyti branduolinės ginkluotės.
„Iranas nėra Sadamo Husseino Irakas, iš kurio 2003 m. kariškai teliko savo paties šešėlis. Iranas yra regioninė supergalia, daugiau kaip 80 milijonų valstybė, kuri, nepaisant sankcijų dešimtmečių, sugebėjo išvystyti ženklią pramoninę ir mokslinę infrastruktūrą ir sustiprino savo įtaką regione, remdamas sąjungininkus Irake, Sirijoje, Libane ir, kiek mažesniu mastu, Jemene“, – rašo CNN.
Ir nors Iranui iki Jungtinių Valstijų pajėgumų yra nepasiekiamai toli, galbūt dar reikšmingesnis faktorius yra šalies geografinė padėtis ir jos įtaka globaliai prekybai. Per Hormuzo sąsiaurį keliauja apytikriai penktadalis pasaulio naftos produkcijos ir bet koks konfliktas jos kainas galėtų pakelti drastiškai.
LRT.lt primena, kad Iranas trečiadienį paskelbė įšaldantis dalį įsipareigojimų pagal 2015 metais pasirašytą Bendrąjį išsamių veiksmų planą (angl. Joint Comprehensive Plan of Action). H. Rouhani likusioms penkioms sutarties šalims – Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Kinijai ir Rusijai – davė 60 dienų ultimatumą savo pažadams įgyvendinti ir apsaugoti nuo JAV sankcijų Irano naftos ir bankų sektorių. Priešingu atveju šalis esą atnaujins urano sodrinimą aukštesniu laipsniu nei leidžia sutartis.
Bendru pareiškmu trys Europos valstybės ir ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pareiškė, jog „atmeta bet kokius ultimatumus“ ir ketina vertinti, kaip Iranas vykdys savo įsipareigojimus.
