Pasaulyje

2019.05.12 15:57

Nuogąstavimai dėl „Ruxito“: Kremlius ruošiasi palikti Europą, ar tik ieško naujo priešo?

LRT.lt2019.05.12 15:57

Pastaruosius dvejus metus daug dėmesio skiriama Jungtinės Karalystės atsiskyrimui nuo Europos Sąjungos. Tačiau kitoje kontinento pusėje formuojasi dar vienas atsiskyrimas, galintis turėti rimtų padarinių – skambiai vadinamas „Ruxitas“, praneša „Politico.eu“.

Taip Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas apibūdino galimą 23 metus trukusios Rusijos narystės organizacijoje nutraukimą, kurį paskatino dėl Krymo aneksijos kilęs diplomatinis ginčas.

„Ruxito“, kuris gali įvykti per kelis ateinančius mėnesius, perspektyva verčia nerimauti demokratijos aktyvistus Rusijoje. Šalies opozicijos nariai įspėja, kad išėjimas iš Europos Tarybos turės neigiamos įtakos žmogaus teisėms jų šalyje ir lems Kremliaus pasekėjų skaičių augimą.

Toks žingsnis iš 144 mln. Rusijos gyventojų atimtų teisę siekti teisinio žalos atlyginimo Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kurio darbą prižiūri Europos Taryba.

Pasak „Politico.eu“, 2018 m. Rusija Strasbūro teismui pateikė daugiausiai peticijų iš visų 47 Europos Tarybos narių, o Rusijos piliečių bylos sudarė maždaug 20 proc. EŽTT nagrinėjamų bylų. Per pastaruosius porą metų Maskva nenoriai išmokėjo 23,3 mln. eurų ieškovams, tarp kurių – opozicijos protestuotojai, kaliniai ir LGBTQ+ bendruomenės aktyvistai.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas yra vienintelė teisinė įstaiga, galinti sugrąžinti teisingumą tiems žmonėms, kurie yra nelegaliai įkalinti ir kankinami, o taip pat ir atlyginti žalą giminaičiams, kurių artimieji buvo nužudyti tyrimų metu arba kalėjimuose“, – kalbėjo muzikos grupės „Pussy Riot“ aktyvistė ir kalinių teises Rusijoje ginančios organizacijos „Zona Prava“ bendraįkūrėja Marija Aliochina.

Neseniai EŽTT M. Aliochinai ir dar vienai „Pussy Riot“ aktyvistei Nadeždai Tolokonikovai priteisė 30 tūkst. eurų. Šią sumą moterims Rusija turėjo sumokėti už žmogaus teisių pažeidimą, įvykdytą aktyvisčių suėmimo ir 2012 m. vykusio teismo metu.

Pasak M. Aliochinos, Rusijos sumokėti pinigai buvo paaukoti nepriklausomiems interneto portalams „Zona Prava“ ir „Media Zona“, praneša „Politico.eu“.

EŽTT įtaka Rusijai

Nors Rusija 1949 m. ir pasirašė Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, valstybei nepavyko įgyvendinti maždaug dviejų trečdalių EŽTT sprendimų, susijusių su kalinių kankinimo bylomis.  Visgi žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nereikėtų nuvertinti teigiamos EŽTT daromos įtakos Rusijos įstatymams ir teismų praktikai.

„Nors mūsų šalyje apstu rimtų problemų, susijusių su žmogaus teisėmis, situacija būtų dar blogesnė, jei Rusija nebūtų Europos Tarybos nare“, – rašoma atvirame Rusijos žmogaus teisių gynėjų laiške.

Anot „Politico.eu“, žmogaus teisių gynėjai taip pat įspėja, kad Rusijos išėjimas iš Europos Tarybos gali paskatinti mirties bausmės sugrąžinimą. Rusijoje per metus išteisinami vos 0,3 proc. baudžiamosiose bylose dalyvaujančių asmenų.

Formaliai mirties bausmė Rusijoje nebuvo panaikinta, bet 1996 m. tuometinis šalies prezidentas Borisas Jelcinas sustabdė leidimą vykdyti mirties bausmę, kad Rusija būtų priimta į Europos Tarybą.

Nors daugelis EŽTT sprendimų priimami po keleto mėnesių ar metų po pažeidimų, teismas gali skubiai įsikišti į tokius atvejus, kai reikia gelbėti žmonių gyvybes.

Konfliktas dėl Krymo

Pasak „Politico.eu“, ginčas, galintis privesti Rusiją išeiti iš Europos Tarybos, tęsiasi nuo 2014 m., kai Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, buvo sustabdytos šalies balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. 

Savo ruožtu Rusija atsisakė dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdžiuose. Todėl daugiau nei pusė EŽTT teisėjų, renkamų devynerių metų laikotarpiui, buvo išrinkti Rusijai nedalyvaujant rinkimuose.

Nuo 2017 m. birželio Maskva delsia sumokėti savo narystės mokesčius, kurie siekia 33 mln. eurų per metus, t.y. maždaug 7 proc. metinio Europos Tarybos biudžeto.

Pagal Tarybos nuostatus, du metus mokėjimų neatlikusios šalies narystė 47 valstybių organizacijoje yra automatiškai sustabdoma, o vėliau šalis iš organizacijos gali būti ir pašalinama.

Nelaukdama bausmės, Rusija nutarė pati užbėgti įvykiams už akių. Apie savo išėjimą iš organizacijos ji gali pranešti kitą mėnesį, jei Helsinkyje gegužės 17 d. vyksiančiame organizacijos ministrų susitikime nebus atlikti nuostatų pakeitimai Maskvos naudai.

„Kodėl turėtumėme likti organizacijoje, kurioje negalime dirbti ir kuri neatitinka mūsų interesų?“ – „Politico“ klausimą kėlė Rusijos parlamento pirmininko pavaduotojas ir šalies delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Piotras Tolstojus.

ET vadovas T. Jaglandas, šiemet baigęs eiti dvi kadencijas trukusias generalinio sekretoriaus pareigas, sakė norintis išvengti Rusijos pasitraukimo. Prancūzija, Vokietija ir kitos organizacijos narės taip pat pritaria Rusijos pasilikimui, bet laikas senka.

Anot P. Tolstojaus, šios problemos sprendimas gali būti priimtas Helsinkyje. Bet dėl to jis sakė nesantis per daug optimistiškas: „Turime skirtingą vertybių sistemą ir skirtingai suvokiame demokratiją ir žmonių teises.“

Jis taip pat sumenkino Rusijos žmogaus teisių aktyvistų susirūpinimą atkakliai tvirtindamas, kad „nebus jokios tragedijos“, jeigu Rusija nebebus EŽTT jurisdikcijoje, rašo „Politico.eu“.

2015 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė įstatymą, suteikiantį Maskvai teisę atsisakyti vykdyti EŽTT sprendimus šalies Konstituciniam teismui nutarus, kad jie prieštarauja Rusijos įstatymams. Tačiau iki šiol šis įstatymas buvo pritaikytas tik du kartus.

Nepriklausomo Levados tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, nepaisant didėjančios įtampos tarp Rusijos ir Vakarų, 58 proc. Rusijos gyventojų pritaria narystei Europos Taryboje ir EŽTT. Tam prieštaravo 19 proc. gyvetojų, o likusieji respondentai neišreiškė savo nuomonės.

Pasitraukimas iš Europos

Anot „Politico.eu“, kai kurie Rusijos opozicijos šalininkai teigia, kad Maskvos grasinimas pasitraukti iš Europos Tarybos iliustruoja besitęsiančią kovą dėl šalies ateities.

„Jeigu Rusija išeis iš Europos Tarybos, ji nebebus Europos dalimi – šalis bus atstumta“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėja ir opozicinio portalo „MBKh-Media“ žurnalistė Zoja Svetova.

Ji pridūrė, kad šiam scenarijui priešintųsi Rusijos liberalų elitas, paprastai apibūdinamas kaip verslininkų ir bejėgiui ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui prijaučiančių  politikų grupelė.

Bet šiam sprendimui pritartų ultra konservatyvių pažiūrų politinės ir saugumo tarnybų grupuotės, norinčios „gyventi šalyje, turinčioje savus marionetinius teismus ir nepriklausomą internetą“, kalbėjo Z. Svetova portalui „Politico.eu“.

Maskvos politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas, kurio pastangos stebėti balsavimą 2011-2015 m. sukėlė masinius protestus prieš Rusijos prezidentą V. Putiną, teigia, kad šis ginčas dėl Rusijos atsitraukimo nuo Europos simbolizuoja, kad Kremliuje atgimsta „sovietinės vertybės“.

Bet jis pridūrė, kad ekonominiai ir prekybos ryšiai su Europa – pagrindine Rusijos energijos eksporto dalyve – apsunkintų visišką Maskvos ryšių su Europa nutraukimą. Pasak jo, Kremliaus retorika veikiau nukreipta į vidaus rinką, rašo „Politico.eu“.

„Europos Taryba – tinkamas priešas, – kalbėjo D. Oreškinas. – Jeigu iš jos pasitrauktų, V. Putinas sulauktų itin didelio patriotiškai nusiteikusių balsuotojų palaikymo, bet iš tiesų tai būtų tik trumpalaikė propagandinė pergalė, kuri ilgai nesitęstų.“