Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė euro zonos ekonomikos augimo perspektyvų apžvalgą, kurioje įspėjo dėl prekybos konfliktų ir gamybos pramonės sulėtėjimo.
Prognozuojama, kad šiais metais bendrasis vidaus produktas ES iš viso išaugs 1,4 proc., o euro zonoje – 1,2 proc. Vasarį prognozuotas 1,3 proc. euro zonos BVP augimas. EK taip pat tikisi, kad ekonomikos augimas kitąmet spartės ir pasieks 1,6 proc. visoje ES bei 1,5 proc. euro zonoje.
„Pastarojo meto pasaulio ekonomikos augimo ir pasaulinės prekybos sulėtėjimas, taip pat didelis netikrumas dėl prekybos politikos turi poveikio bendrojo vidaus produkto augimo perspektyvoms 2019 ir 2020 m. Įtakos turi ir negerėjanti padėtis gamybos pramonėje, ypač tose šalyse, kurios susiduria su specifinėmis problemomis automobilių pramonėje“, – sakoma EK prognozėje. Visgi Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis tikino, kad euro zonos ekonomikos augimo tempai turėtų likti stabilūs.
„Vyraujant ne itin palankioms išorės sąlygoms, įskaitant įtampą prekybos srityje, Europos ekonomika išlieka atspari. Ekonomika turėtų toliau augti visose ES valstybėse narėse, o ateinančiais metais dėl tvirtos vidaus paklausos, nuolatinio užimtumo augimo ir mažų finansavimo išlaidų augimas turėtų paspartėti“, – teigė V. Dombrovskis. Tačiau, pasak jo, išlieka ir prastesnių ekonomikos perspektyvų rizika.
„Išlieka didelė rizika, kad ekonominė perspektyva bus prastesnė. Išorės riziką, be kita ko, sudaro tolesnis prekybos konfliktų eskalavimas ir silpna besiformuojančių rinkų, visų pirma Kinijos, ekonomika“, – sakė eurokomisaras.
Už ekonomikos ir finansų reikalus atsakingas EK narys Pierre'as Moscovici tikino, kad šiemet ir kitąmet ES ekonomika augs, tačiau, pabrėžė jis, Bendrija turi būti pasiruošusi imtis ekonomiką skatinančių sprendimų, jei jų prireiks.
„2019 ir 2020 m. Europos ekonomika toliau augs. Visose mūsų valstybėse narėse augimas išlieka teigiamas, ir mes ir toliau matome gerų pokyčių, susijusių su darbo vietomis, įskaitant darbo užmokesčio didėjimą. Nepaisant to, turėtume būti pasirengę prireikus suteikti didesnę paramą ekonomikai ir toliau vykdyti augimą skatinančias reformas“, – teigė P. Moscovici.
Komisijos teigimu, nedarbas ES pasiekė žemiausią lygį nuo XXI a. pradžios, o euro zonoje – nuo 2008-ųjų.
„Nuo tada, kai 2000 m. sausį buvo pradėti rinkti mėnesiniai duomenys, nedarbas ES pasiekė žemiausią lygį – 2019 m. kovą jis siekė 6,4 proc., nors kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar buvo per aukštas. Nedarbo lygis euro zonoje šiuo metu yra mažiausias nuo 2008 m.“, – sakoma EK pranešime.
