Pasaulyje

2019.05.03 20:32

Putinas meta iššūkį Vašingtonui, varžantis dėl įtakos Venesueloje

BNS2019.05.03 20:32

Rusija šią savaitę iškilo kaip itin svarbi veikėja per krizę tolimojoje Venesueloje, Vašingtonui apkaltinus Maskvą, kad ši įtikino prezidentą Nicolas Maduro nepabėgti į Kubą.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo sakė, kad N. Maduro lėktuvas jau buvo parengtas išskristi į Havaną, kai „rusai nurodė, jog jis turėtų pasilikti“.

Maskva savo ruožtu pareiškė, kad šis tvirtinimas yra melagingas, ir apkaltino Vašingtoną remiant Venesuelos opozicijos lyderį Juaną Guvaido, organizuojantį perversmą, „neturintį nieko bendra su demokratija“.

Maskva turi savų priežasčių palaikyti N. Maduro: jis yra vienas iš nedaugelio likusių Rusijos sąjungininkų Lotynų Amerikoje, be to, ši šalis yra skyrusi milijardus dolerių Venesuelos ekonomikai gaivinti.

Tačiau analitikai sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat atsižvelgia į ilgalaikę perspektyvą, tikėdamasis išnaudoti Venesuelą kaip svertą, varžydamasis su Vašingtonu dėl įtakos pasaulyje.

„Rusija siekia savo įtaką Maduro – nors ji iš tikrųjų nėra absoliuti – paversti galimybe dialogui su Jungtinėmis Valstijomis, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje įsikūrusios analitinės agentūros „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja. – Maduro yra koziris.“

Įtampa Venesueloje išaugo sausį, kai Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas J. Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, teigdamas, jog N. Maduro perrinkimas praeitais metais buvo neteisėtas.

Daugiau kaip 50 šalių, įskaitant JAV, yra pripažinusios 35 metų J. Guaido laikinuoju valstybės vadovu, bet Rusija ir Kinija remia N. Maduro.

Maskva, kuriai Vakarų šalys yra paskelbusios sankcijų, greitai pajuto palankią galimybę, net jeigu dėl to tektų suremti ietis su JAV Lotynų Amerikoje, tradicinėje Vašingtono įtakos sferoje.

Kovo mėnesį didelio dėmesio sulaukė Maskvos sprendimas pasiųsti į Karakasą du lėktuvus su maždaug 100 karių ir įrangos. Manoma, kad Venesuelos sostinėje taip pat esama samdinių iš Rusijos.

„Susitarti su Trumpu“

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pašlijo dėl Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, jos paramos Rytų Ukrainos separatistams, taip pat karinės pagalbos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui.

Tačiau Rusijos tiesmukas įsikišimas į krizę Venesueloje kai kam Vašingtone sukėlė pasibaisėjimą.

„Dabar Rusija ruošiasi sužaisti mūsų pusrutulyje“, – praeitą mėnesį rašė strateginių studijų centro „Atlantic Council“ pirmininkas Frederickas Kempe.

„Gali būti, kad Vladimiras Putinas ruošia dirvą, kad Venesuela taptų lemiama užsienio politikos rakštimi prezidentui Trumpui, kokia Sirija tapo [Baracko] Obamos administracijai“, – pridūrė jis.

Rusija ir Venesuela jau seniai palaiko ryšius, o N. Maduro velionis pirmtakas Hugo Chavezas, garsėjęs aistringomis tiradomis prieš Jungtines Valstijas, būdavo laukiamas svečias Kremliuje.

Po H. Chavezo mirties 2013 metais Maskvos ryšiai su šalimi, turinčia didžiausius pasaulyje išžvalgytus naftos išteklius, toliau klestėjo.

Rusija yra antra didžiausia Karakaso skolintoja po Kinijos; Maskva taip pat daug investuoja į Venesuelos naftos sektorių, o Karakasas yra gavęs milijardų dolerių vertės rusiškos ginkluotės.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusija taip pat gali daug prarasti, jeigu šios šalies vadovybė pasikeistų. Kita vertus, galima nauda iš potencialaus susitarimo su Vašingtonu Kremliui gali būti dar svarbesnė.

„Putinas sukirstų rankomis, jeigu susitaręs, kad leis Maduro pasitraukti, mainais iš Trumpo gaus kažką išties svarbaus“, – sakė konsultacinės bendrovės „BlueBay Asset Management“ strategas Timothy Ashas.

Jo nuomone, Maskva nori, kad Vašingtonas atšauktų skausmingas sankcijas, leistų Rusijos naftos įmonėms laisvai veikti Venesueloje, taip pat susitarti dėl „įtakos sferų“.

„Manau, jie [D. Trumpo administracija] mielai sudarytų susitarimą su Putinu, kad jis atšauktų savo karius iš Venesuelos, o JAV mainais pro pirštus žiūrėtų į įvykius Ukrainoje“, – aiškino T. Ashas.

Svarbus susitikimas

M. Pompeo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketina aptarti Venesuelos krizę pirmadienį Suomijoje prasidėsiančios Arkties tarybos susitikimo kuluaruose.

Šią savaitę paskelbtuose pareiškimuose M. Pompeo apkaltino Maskvą „destabilizuojant“ Venesuelą, o S. Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas daro šiai šaliai „destruktyvią įtaką“.

Analitikai sako, kad abi pusės nelinkusios imtis karinių priemonių šiai problemai spręsti ir tikriausiai žvalgo galimybes slapta susitarti.

Penktadienį Baltieji rūmai pranešė, kad įvyko ilgas D. Trumpo ir V. Putino pokalbis telefonu, per kurį, be daugelio kitų klausimų, buvo aptarta padėtis Venesueloje.

Įvykiai pačioje šalyje gali būti dar svarbesni. J. Guaido nepavykus šią savaitę pakurstyti kariuomenės sukilimo, jis paragino rengti demonstracijas prie karinių bazių.

Kiti ekspertai abejoja, ar Rusija iš tikrųjų yra pajėgi daryti įtaką šios krizės raidai.

D. Trumpo administracija „smarkiai perdeda Rusijos ir Kinijos vaidmenį. Visiškai nemanau, kad jis yra lemiamas veiksnys“, – sakė Vašingtone įsikūrusio libertarinės pakraipos Katono instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Tedas Galenas Carpenteris.

„Maduro valdžios pagrindas išlieka menkai sutrikdytas. Kariuomenė bus svarbiausia jėga“, – pridūrė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt