Pasaulyje

2019.05.04 15:16

Kinijos valdžios dilema – minėti ar slėpti socialistų studentų protestus?

LRT.lt2019.05.04 15:16

Kinija šiemet mini dviejų protestų metines. Skirtingas komunistinės valdžios požiūris į 1919 ir 1989 m. vykusias studentų akcijas išryškins prieštaringą istorijos faktų vertinimą, rašo „Project-Syndicate.org“.

Kinijos Liaudies Respublika šiemet minės Gegužės Ketvirtosios judėjimo šimtmetį. 1919 metais studentai surengė protestą priešais Pekino Tiananmenio vartus, kuris tapo Kinijos nacionalizmo pradžios simboliu.

Po mėnesio, birželio 4-ąją, bus minimos trisdešimtosios metinės, kuomet naudojant smurtą buvo išvaikyti toje pačioje vietoje demokratines idėjas skleidę studentai. Bet apie šį įvykį Kinijoje oficialiai nepranešama, ir jis greičiausiai nebus minimas.

Tabu

1919 m. demonstracijų atminimas įamžintas Tiananmenio aikštėje stūksančio Liaudies didvyrių paminklo akmenyje. Remdamiesi tais pačiais mokslo ir demokratijos idealais, 1989 m. protestuotuojai taip pat prisistatė esantys ištikimi savo valstybei.

Bet 1989 m. įvykių pabaiga už Kinijos ribų žinoma kaip „Tiananmenio aikštės žudynės“, o Kinijoje vadinama tiesiog „Tianmenio įvykiu“, rašo „Project-Syndicate.org“.

Prieš tris dešimtmečius Kinijoje vykę įvykiai šaliai yra tabu. Valdžia iš interneto šalina visą su šiuo įvykiu susijusią informaciją, tad jaunoji šalies karta apie tą dieną žino nedaug.

Vyksta nuolatinė priešprieša tarp Kinijos bandymų prisiimti atsakomybę už gegužės 4-osios demonstraciją ir slopinti birželio 4-osios įvykių prisiminimus.

1919 m. proteste dalyvavę studentai šiandien laikomi patriotais, kurie laikėsi ilgamečių Kinijos tradicijų.

Anot „Project-Syndicate.org“ publikacijos, Kinijos komunistų partijos (KKP) šaknys glūdi Gegužės 4-osios judėjime: studentų leidiniuose buvo skleidžiamos marksistinės idėjos, Pekino universitete buvo įkurta marksizmo studijų grupė, o ir pats Mao Zedongas, dar būdamas studentu ir dirbęs bibliotekoje, tapo marksizmo-leninizmo šalininku.

Kadangi Gegužės 4-osios judėjimas Kinijoje sukėlė rezonansą, 1989 m. protestavę studentai, vietoje ilgų mantijų ir klostuotų sijonų nešiojantys ilgus plaukus ir mėlynas džinsines kelnes, sąmoningai atkreipė į tai dėmesį. Kaip ir jų pirmtakai, demonstrantai pabrėžė savo patriotizmą, paviršiun iškeldami šalyje klestinčią korupciją ir ekomominę nelygybę, atsiradusią po Mao Zedongo valdymo.

Bet Kinijos valdžia 1989 m. Tiananmenio protestą pavadino „kontrrevoliucinėmis riaušėmis“ ir keletą bendrininkų apkaltino žmonių klaidinimu. Nepaisant viso pasaulio dėmesio, judėjimas pasibaigė nesėkme, kurią iki šiol lydi oficialiai reiškiama valdžios tyla ir kasmet didėjantis visuomenės abejingumas, rašoma portale „Project-Syndicate.org“.

Opus klausimas

Birželio 4-osios įvykiai išlieka politiškai jautriu klausimu, į kurį Kinijos valstybė visada reaguoja.

Nuo 1989 m. KKP kaip įmanydama stengiasi jaunus žmones priversti žavėtis Kinijos valstybe ir jos prioritetais. Vaikai mokosi „patriotinio ugdymo“, jauniesiems pionieriams ir jaunimo komunistų lygos nariams diegiama ištikimybė, o universitetai išplėtojo detalias sistemas, kaip gintis nuo politinių nuokrypių ir apdovanoti politinę ištikimybę darbo vietomis.

Didžiąja dalimi tokios valdančiosios partijos pastangos daugelį Kinijos jaunimo pavertė abejingu politikai, rašo „Project-Syndicate.org“.

Gegužės 4-osios įvykiai buvo padalinti į dvi dalis ir patriotizmas buvo atsiskirtas nuo protesto. Bet valstybei ne itin pasisekė pritraukti naujų studentų, Kinijos valdžios pasekėjų.

2018 m. KKP marsksistinę ideologiją palaikantys studentai tapo didžiausia protestuotojų karta, nesutariančia su Kinijos valdžia.

Ironiška, kad Kinija šiandien vykdo represijas prieš kairiųjų pažiūrų studentus, kurių žodžiai ir veiksmai įprasmina pačios KKP idėjas. Kaip ir jų Gegužės 4-osios pirmtakai, šiandienos jaunieji marksistai įsivaizduoja esą ištikimi studentai, savo valdžiai įrodinėjantys tiesą, rašo „Project-Syndicate.org“.   

Nors artėjant šioms datoms pasipils pranešimai apie prieštaringą Kinijos požiūrį į istorinius įvykius, tačiau šios didelės šalies valdžia turi galią savaip formuoti istorinį naratyvą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt