Pasaulyje

2019.05.01 14:19

Tyrėjai perspėja dėl pasaulyje suaktyvėjusio antisemitizmo

BNS2019.05.01 14:19

Dalyse Šiaurės Amerikos bei Europos, kur žydai kažkada jautėsi saugiai, dabar yra suaktyvėjęs antisemitizmas, perspėjama trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas Moshe Kantoras išreiškė susirūpinimą padėtimi kasmetinėje savo įkurto tyrimų centro „Kantor Center“ ataskaitoje, kurioje pateikiami oficialūs statistiniai duomenys.

Dokumentas pasirodė praėjus keturioms dienoms po to, kai ginkluotas užpuolikas nušovė vieną žmogų ir dar tris sužeidė vienoje JAV sinagogoje netoli San Diego, ir pusmečiui po panašios atakos Pitsberge, pareikalavusios 11 gyvybių.

„2018-aisiais buvo nužudyta daugiausia žydų per vienus metus per pastaruosius dešimtmečius“, – nurodė M. Kantoras. Jis sakė, kad „žiaurių ir smurto“ incidentų skaičius nuo 2017 metų išaugo 13 procentų.

Išaugusį antisemitinių atakų, grasinimų ir priekabiavimo atvejų skaičių yra užfiksavusios ir kitos organizacijos, tokios kaip Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir JAV Antidefamacijos lyga (ADL).

„Kantor Center“ ataskaitoje, kurioje pateikiami minėtų organizacijų duomenys bei tyrėjų ir bendruomenių lyderių liudijimai, rodo nerimą keliantį vaizdą. 

„Antisemitizmas nebeapsiriboja kraštutiniais kairiaisiais, kraštutiniais dešiniaisiais ir radikaliaisiais islamistais; jis išplito ir dažnai yra toleruojamas pilietinėje visuomenėje“, – pabrėžė M. Kantoras.

„Tai yra aiški grėsmė ne vien žydams, bet ir visai visuomenei“, – perspėjo jis.

Ataskaita atskleidė, kad daugiausia smurto atvejų prieš žydus – per 100 – nustatyta Jungtinėse Valstijose, o antroje vietoje – Jungtinė Karalystė, kur pernai tokių atakų buvo 68.

Prancūzijoje užfiksuoti 35 smurto atvejai, bet šioje šalyje labiausiai išaugo antisemitinių incidentų, įskaitant nesmurtinius grasinimus ir priekabiavimą, skaičius.

Vokietijoje pernai irgi įvyko 35 smurtiniai incidentai prieš žydus – 70 proc. daugiau nei 2017-aisiais, rodo ataskaita.

„Didžiausią nerimą kelia nuo 2016 metų besitęsianti ir stiprėjanti aplinkybė, kad kai kuriose šalyse žydai jaučiasi gyvenantys nepaprastosios padėties sąlygomis dėl nesiliaujančio antisemitinių apraiškų augimo, labiausiai – Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – sakoma ataskaitoje.

„Todėl žydai pradėjo abejoti savo susitapatinimu su vietomis ir bendruomenėmis, kuriose jie ilgai, kartais ištisus šimtmečius, gyveno“, – priduriama jame.

Vis dėlto „Kantor Center“ pastebi ir tam tikrą pažangą. Europos šalių vyriausybės į problemą žiūri vis rimčiau ir imasi priemonių ją spręsti, pažymima ataskaitoje.

Be to, vis daugiau šalių priima tarpvyriausybinio Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) siūlomą „antisemitizmo apibrėžimą“, naudojamą fiksuojant incidentus ir formuojant politiką.

2016 metais suformuluotas apibrėžimas antisemitizmą apibūdina kaip „tam tikrą sampratą apie žydus, galinčią pasireikšti neapykanta žydams“.

„Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba ne žydų tautybės asmenis ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus“, – taip pat sakoma apibrėžtyje.