Pasaulyje

2019.05.01 09:58

Į sostą įžengęs naujasis Japonijos imperatorius Naruhito atveria naują laikotarpį

BNS2019.05.01 09:58

Japonijos imperatorius Naruhito trečiadienį palaikyti savo šalies žmones, oficialiai perėmęs Chrizantemų sostą kitą dieną po savo tėvo istorinės abdikacijos, ir atvėrė šios monarchijos istorijos naują laikotarpį.

Pirmąkart per daugiau kaip 200 metų seniausios karališkosios šeimos narys pasirinkus atsisakyti sosto, iškilmingi ritualai žymėjo tiek imperatoriaus Akihito abdikaciją, tiek naujojo monarcho Naruhito intronizaciją.

Naruhito oficialiai tapo imperatoriumi trečiadienio vidurnaktį. Tuo pačiu metu šalyje prasidėjo naujasis laikotarpis Reiwa, kurio pavadinimas verčiamas kaip „Daili darna“, tačiau sosto perėmimas buvo oficialiai užbaigtas per vėliau trečiadienį įvykusią ceremoniją.

Per ritualą, kuriame negalėjo dalyvauti jokios karališkosios šeimos moterys, 59 metų Naruhito perėmė imperatoriaus regalijas, kurių ankstesnę dieną išsižadėjo jo tėvas: šventąjį kardą ir brangakmenį, taip pat valstybės ir imperatoriškąjį antspaudus.

Pirmąkart kreipdamasis į tautą kaip imperatorius, Naruhito prisiekė „veikti laikydamasis konstitucijos... ir tuo pačiu visuomet kreipti savo mintis į žmones bei juos palaikyti“.

Per ceremoniją ir sakydamas intronizacijos kalbą naujasis monarchas dėvėjo vakarietiškus drabužius, įskaitant sunkią auksinę grandinę, žyminčią jo pareigas. Kalbą imperatorius sakė stovėdamas šalia imperatorienės Masako, vilkėjusios ilgą baltą suknią ir užsidėjusios deimantais nusagstytą tiarą.

126-asis imperatorius pažadėjo „giliai apmąstyti kryptį“, pasirinktą jo populiaraus tėvo Akihito, kuris stengėsi padaryti seniausią pasaulyje monarchiją artimesnę žmonėms, ypač ištikus gaivalinėms nelaimėms.

„Kai galvoju apie savo prisiimtą svarbią atsakomybę, mane visą apima rimtumo pojūtis“, – sakė Naruhito.

Naruhito pažadėjo „atsižvelgti į kelią, kuriuo ėjo ankstesni imperatoriai“, ir pasišvęsti „savęs tobulinimui“.

Pateikdamas atsakymą tautos vardu premjeras Shinzo Abe pareiškė: „Esame pasiryžę kurti šviesesnę ateitį išdidžiai Japonijai, kupinai taikos ir vilties tokiu metu, kai tarptautinė padėtis dramatiškai kinta.“

Antradienį abdikacijos ceremonijas temdė smarkus lietus, bet trečiadienis išaušo giedras, tad daugybė japonų susirinko Meiji šventykloje sostinės širdyje, kur prieš raitųjų lankininkų pasirodymus buvo nemokamai dalijama sakė.

Kiti stebėjo ceremonijas ir kalbą, pasakytą už uždarų durų rūmuose, dideliuose ekranuose, įrengtose prie Šindžuku – judriausios pasaulyje stoties.

„Man labai patinka istorija, o apie tai, ką dabar patiriame, bus kalbama labai ilgai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų studentė Mito Okuno, vilkėjusi puošnų dryžuotą kimono.

„Štai kodėl panorau atvykti asmeniškai“, – pridūrė M. Okuno, sukorusi apie 600 km iš savo miesto Himedžio, kad galėtų prisidėti prie istorinės akimirkos.

Naruhito pirmasis viešas pasirodymas įvyks šeštadienį, kai jis vėl kreipsis į Japonijos žmones.

Tačiau puošniausios ceremonijos teks palūkėti iki spalio 22 dienos, kai imperatorius kartu su sutuoktine, vilkėdami įmantrius tradicinius drabužius, dalyvaus rūmų iškilmėse, bus sveikinami virtinės pasaulio lyderių ir karališkųjų šeimų narių bei bus vežami Tokijo gatvėmis.

Vėliau šį mėnesį Naruhito pirmąkart priims kitos valstybės vadovą – su monarchu susitiks į Japoniją atvyksiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Jo tėvas, įgijęs imperatoriaus emerito titulą, vėliau šiais metais išsikels iš rūmų.

Oksfordo universitete išsilavinimą įgijęs Naruhito tikriausiai stengsis išlaikyti savo tėvo kurtą modernesnės monarchijos fasadą, bet jo laukia nelengvas uždavinys išsaugoti pusiausvyrą tarp naujumo ir senovinių Chrizantemų sosto tradicijų.

Kaip ir populiarusis Akihiyo, naujasis imperatorius perspėjo, kad reikia „teisingai“ prisiminti Antrąjį pasaulinį karą ir nenuvertinti Japonijos militarizmo XX amžiaus pradžioje.

Jis yra užsiminęs, kad karališkajai šeimai reikėtų modernizuotis, o vesdamas Masako, atsisakiusią perspektyvios diplomatės karjeros, pažadėjo ginti ją „bet kokia kaina“.

Kitokia Japonija

Imperatorienei sunkiai sekėsi pritapti prie rūmų gyvenimo, be to, ji patyrė didelį spaudimą susilaukti vyriškos lyties palikuonio. Didžiąją dalį vedybinio gyvenimo Masako kentėjo nuo streso sukeltų sveikatos sutrikimų.

Pora turi vienintelį vaiką – 17-metę dukrą Aiko, dėl savo lyties negalinčią paveldėti sosto.

Per savo gimtadienį paskelbtame pranešime Masako pažadėjo uoliai atlikti savo pareigas, nors žinojimas, kad ji taps imperatoriene, skatina „nesaugumo“ pojūtį.

Šiame atvirame pareiškime tuometė princesė sakė, kad jos sveikata gerėja ir kad ji galės „atlikti daugiau pareigų nei anksčiau“, juolab jausdama visuomenės „tvirtą palaikymą“.

Naruhito įžengė į sostą visiškai kitokioje Japonijoje negu jo tėvas, tapęs imperatoriumi 1989 metais.

Tuo metu Japonija buvo dominuojanti pasaulio ekonomika, jos technologijų pavydėjo netgi išsivysčiusios pramonės šalys, o šalies vertybinių popierių biržos buvo pasiekusias aukštumas, kokios vargu ar kada nors pasikartos.

Deja, pakilimo laikotarpį lydėjo „prarastasis dešimtmetis“, aptemdytas lėto ekonomikos augimo ir defliacijos, nuo kurios Japonija dar nėra visiškai atsigavusi.

Dabar Japonijos populiacija nyksta ir turi tapti pirmąja pasaulyje „itin senyva“ visuomene, kurioje 28 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų.

Dėl Akihito abdikacijos – pirmosios nuo 1817 metų - daug dirbantys japonai gavo beprecedentes 10 išeiginių dienų – paminėti ir naujo imperatoriaus įžengimą į sostą, ir tradicinę gegužės mėnesio „Auksinę savaitę“.