Skaičiuojami paskutiniai ukrainiečių balsalapiai: Zelenskį žymėjo tris kartus dažniau

Kandidatas į Ukrainos prezidentus Volodymyras Zelenskis per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų ratą gavo apie 73,22 proc. balsų, o už dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką balsavo 24,46 proc. rinkėjų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Šiuos negalutinius rezultatus rinkimų komisija paskelbė suskaičiavus 99,64 proc. balsalapių.

Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 62,07 procento.

Reaguodamas į išankstinius rezultatus, V. Zelenskis dėkojo visiems ir sakė, kad „mes tai padarėme kartu”.

„Pažadu, kad niekada jūsų nenuvilsiu, – rėmėjams kalbėjo V. Zelenskis. – O kadangi dar nesu prezidentas, galiu kalbėti tik kaip ukrainietis. Tegul į mus žiūri visa buvusi Sovietų Sąjunga ir mato, kad viskas įmanoma.”

Jis pasiūlė visoms buvusioms SSRS šalims laikyti Ukrainą pavyzdžiu, kad pokyčiai įmanomi, ir pažadėjo „perkrauti“ taikos rytų Ukrainoje derybas.

P. Porošenka netruko pripažinti varžovo pergalę.

„Nuo kito mėnesio palieku šalies prezidento postą. Taip nusprendė dauguma ukrainiečių, aš priimu šį sprendimą”, – sakė jis.

Jis taip pat pabrėžė, kad neketina trauktis iš politikos. P. Porošenkos pareiškimą jo rėmėjai palydėjo plojimais.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą V. Zelenskis taip pat sakė, kad ketina „perkrauti“ taikos rytų Ukrainoje derybas.

„Bet kokiu atveju veiksime Normandijos rėmuose, tęsime Minsko derybas, perkrausime jas“, – sakė V. Zelenskis.

„Manau, kad šioje vietoje turėsime personalo pokyčių“, – pridūrė jis.

„Mes tęsime derybas iki galo, kad šaudymas liautųsi.“

„Mūsų pirmoji užduotis yra mūsų kalinių išlaisvinimas. Aš darysiu viską, kad grąžintume mūsų vaikinus namo. Visus be išimties mūsų belaisvius“, – sakė V. Zelenskis.

Iš rinkimų apylinkių išeinančių rinkėjų apklausas atliko Demokratinių iniciatyvų fondas, Kijevo tarptautinis sociologijos centras ir Razumovo centras. Šios apklausos paprastai gana tiksliai atspėja galutinius rezultatus.

Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai rinkosi taip pat

Balsuoti Lietuvoje užsiregistravę buvo kiek daugiau nei 3 tūkst. ukrainiečių. 

Kaip BNS informavo Rinkimų komisijos atstovė Natalija Dapkienė, už V. Zelenskį balsavo 252 ukrainiečiai arba 53 proc. balsavusiųjų, o dabartinį prezidentą Petro Porošenką palaikė 215 balsavusiųjų – 45 proc.

„Pirmame ture rinkėjai labiau palaikė dabartinį prezidentą P. Porošenką, tačiau antrame ture situacija pasikeitė – V. Zelenskis laimėjo užtikrintai“, – sakė N. Dapkienė.

Pirmame ture P. Porošenką palaikė 165 Lietuvoje balsavę ukrainiečiai arba 38 proc., o už V. Zelenskį balsavo 127 žmonės arba 29 proc. rinkėjų.

Teigiama, kad sekmadienį vykusiame antrame rinkimų ture rinkėjai buvo kiek aktyvesni nei per pirmąjį turą. Iš viso sekmadienį balsavo 477 ukrainiečiai arba 16 proc.

„Antrame ture Lietuvoje balsavę ukrainiečiai buvo šiek tiek aktyvesni – pirmame ture aktyvumas siekė 15 proc., o antrame ture – 16 proc. Kaip ir pirmame ture, aktyviausiai balsavo jaunimas ir jaunos šeimos, taip pat buvo ir pensininkų“, – teigė N. Dapkienė.

L. Linkevičius: Ukrainos žmonių valią reikia gerbti

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT RADIJUI sekmadienį vakare sakė, kad V. Zelenskis yra Ukrainos rinkėjų pasirinkimas ir šį pasirinkimą reikia gerbti.

„Tikriausiai, kad norima permainų, galbūt ir yra tas nuovargis, ką mes ir anksčiau esame pastebėję, nuo biurokratijos, nuo korupcijos, – sakė L. Linkevičius. – Pakęsti tą liūną neteisybės ir kitų korumpuotų istorijų, kurių ten tikrai netrūko ir žmonės tą matė, tai galbūt ir sunku buvo, žmonės norėjo permainų.“

Vis dėlto Lietuvos ministras nemano, kad ukrainiečiai norėjo tokių radikalių permainų, kad šalis pakeistų kursą.

„Tikrai nemanau, kad bendras Ukrainos kursas turėtų keistis. Vis tik per daug yra įdirbio, per daug ir pralieta kraujo, kad kažkas tokio radikalaus pasikeistų“, – sakė L. Linkevičius.

Pokyčiai, jo manymu, bus vadovybėje, tačiau ne Ukrainos euroatlantiniame kurse. L. Linkevičius taip pat tikisi, kad šalis tęs reformas.

L. Linkevičius nėra asmeniškai bendravęs su V. Zelenskiu, tačiau jau ketvirtadienį jis vyksta į Kijevą, kur tikisi pabendrauti ne tik su esama Ukrainos valdžia, bet ir su būsimuoju vadovu.

„Liaudies tarnas“ tampa prezidentu

Tai – V. Zelenskio kampanijos, prasidėjusios nuo pokšto, bet sėkmingai pasinaudojusios ukrainiečių nusivylimu tradicine politika, 13 tūkst. gyvybių nusinešusiu karu su Kremliaus palaikomais separatistais, skurdu ir giliai įsišaknijusia korupcija, pabaiga.

41-ių televizijos serialo „Liaudies tarnas“ žvaigždė dabar imsis atsakomybės už 45 mln. gyventojų turinčią šalį, susiduriančią su iššūkiais ir valdytą įvairiausių politinių judėjimų.

Laimėjęs kovą vykusiame pirmajame rinkimų ture, V. Zelenskis smarkiai pirmavo dar prieš sekmadienį atsidarant rinkimų apylinkėms.

Kijeve balsavęs V. Zelenskis sakė, kad jo kampanija suvienijo ukrainiečius.

„Mes suvienijome Ukrainą, – teigė jis, dėvėdamas kasdienį kostiumą su marškinėliais ir lydimas žmonos. – Viskas bus gerai“.

Rengiantis pergalei, jo kampanijos būstinėje buvo siūlomas putojantis vynas.

Balsavusių rinkėjų apklausoms parodžius, kad jis triuškinamai įveikė savo varžovą, V. Zelenskis ir padėkojo savo žmonai, artimiesiems, kariams, savanoriams ir visiems ukrainiečiams.

„Mes tai padarėme kartu“, – pareiškė jis.

„Tiesiog noriu padėkoti visiems ir kiekvienam – savo tėvams už palaikymą ir už tai, ką jie išgyveno, savo žmonai – už stiprybę ir ištvermę, – sakė V. Zelenskis. – Visiems kariškiams ir savanoriams – už tai, kad saugo Ukrainą.“

Pradedant ukrainietiškais regionais šalies vakaruose ir baigiant rusakalbių dominuojamais rytais daugelis balsavusiųjų sakė bijantys neapibrėžumo, bet trokštantys pokyčių.

„Pavargome nuo viso melo“, – sakė už komiką balsavusi 26-ių Marta Semeniuk.

„Manau, kad blogiau negali būti, ir tikiuosi, kad jis išpildys savo pažadus“, – kalbėjo 18-metė mokinė Larisa iš Mariupolio.

V. Zelenskio pergalė reiškia naują istorijos etapą Ukrainoje, kuri per pastaruosius 20 metų išgyveno du visuomenės palaikymo sulaukusius maištus ir yra prislėgta konflikto su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

Jo šalininkai tvirtina, kad tik naujas veidas gali išvalyti nešvarią šalies politikos areną ir pabaigti karą.

Tačiau kritikai abejoja, ar televizijos žvaigždei pavyks mesti iššūkį įtakingiems Ukrainos oligarchams, derėtis su tokiais politikais kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Žmonės išprotėjo, – Kijeve sakė P. Porošenkos rėmėja Viktorija Olomotuska. – Kinas ir realybė yra du skirtingi dalykai“.

Nejuokinga

P. Porošenka šaipėsi iš savo priešininko patirties trūkumo ir tvirtino, kad jis nėra tinkamas būti kariaujančios šalies ginkluotųjų pajėgų vadu.

Pats P. Porošenka prezidentu tapo 2014 metais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o kiek vėliau Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.

Rėmėjai dabartinį prezidentą gyrė dėl kariuomenės atkūrimo, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atskyrimą nuo Rusijos ir bevizes keliones po Europos šalis.

Tačiau daugelis mano, kad dabartinis politinis šalies elitas pamiršo revoliucijos metu dalintus pažadus.

Kiek anksčiau sekmadienį P. Porošenka perspėjo ukrainiečius nepatikėti jo priešininku.

„Tai nėra juokinga. Na, iš pradžių tai gali būti kiek juokinga, bet po to gali skaudėti“, – sakė jis balsavimo apylinkėje.

V. Zelenskis atsisakė tradicinių rinkimų kampanijos renginių ir vietoje to toliau keliavo su savo komikų trupe, o į rinkėjus kreipdavosi socialiniuose tinkluose.

Ukrainos prezidentas turi daug galių gynybos ir užsienio politikos srityse, bet norint vykdyti reformas jam reikia užsitikrinti parlamento paramą.

P. Porošenkos frakcija šiuo metu turi daugiausiai vietų dabartinėje Aukščiausioje Radoje. Rinkimai į šalies parlamentą vyks spalį.

Vakarų šalys atidžiai stebėjo šias varžybas, tvyrant susirūpinimui, kad naujoji Vyriausybė gali sužlugdyti ne vienerius metus vykdytas reformas.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike`as Pompeo prieš antrąjį rinkimų turą paskambino abiems kandidatams.