Pasaulyje

2019.04.21 07:39

Naujas pavadinimas, senos bėdos: Šiaurės Makedonija renka naują prezidentą

BNS2019.04.21 07:39

Šiaurės Makedonijoje sekmadienį vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas – pirmas balsavimas po to, kai ši šalis, varginama nesibaigiančių ekonomikos problemų, kronizmo ir korupcijos, pakeitė savo pavadinimą. 

Rinkimai į šį didele dalimi reprezentacinį postą vyksta nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai įsigaliojo su Atėnais pasirašytas susitarimas dėl šalies pervardijimo. Šis susitarimas užbaigė ne vieną dešimtmetį trukusį kaimynių ginčą.  

Ginčas įsiplieskė 1991 metais, kai nepriklausoma tapusi buvusi Jugoslavijos respublika paskelbė, jog nori būti vadinama Makedonija. Tai papiktino Atėnus, tvirtinusius, kad toks kaimynės pavadinimas implikuoja teritorines pretenzijas į Graikijos šiaurinę Makedonijos provinciją ir senovės graikų kultūros paveldą. 

Pernai birželį Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas ir Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras)  pasiekė susitarimą pervadinti šalį Šiaurės Makedonija ir užbaigti 27 metus trukusį ginčą.   

Po ilgo ir įnirtingo politinio mūšio ir audringų abiejų šalių nacionalistų protestų sausį galiausiai buvo užbaigtas sutarties ratifikavimo procesas.  

Mainais į pavadinimo pakeitimą Atėnai pažadėjo nebeblokuoti šalies pastangų prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.  

Europos lyderiai džiugiai sveikino kaimynių sudarytą susitarimą. Tačiau eiliniai Makedonijos ir Graikijos gyventojai jį sutiko su kur kas mažesniu entuziazmu.    

Skopjė tikisi birželį pradėti derybas su ES dėl šalies prisijungimo. Tačiau analitikai pažymi, kad 1,8 mln. šalies rinkėjų labiau rūpi kasdienio gyvenimo problemos.  

„Girdžiu kalbant tik apie NATO, Europos Sąjungą ir šitą pavadinimo reikalą“, – sunkiai atsiduso kirpėja iš Skopjės Vera Smailovska. 

„Niekam nerūpi, kaip gyvena žmonės. Jiems rūpi tik valdžia“, – naujienų agentūrai AFP sakė 47 metų moteris. 

Vidutinė mėnesio alga Šiaurės Makedonijoje siekia 400 eurų, o oficialus nedarbo lygis viršija 20 proc., rodo nacionalinės statistikos agentūros duomenys.   

Mažas rinkėjų aktyvumas?

Daugelis rinkėjų, kuriems teks rinktis tarp trijų kandidatų, norės „pasiųsti žinią tiems, kurie nenori jos girdėti“, sakė politologas Arsim Zekolli (Arsimas Zekolis).  

„Piliečiai jaučiasi manipuliuojami ir yra nepatenkinti, – AFP sakė tiriamąja žurnalistika užsiimanti Meri Jordanovska. – Nebegalime jų ilgiau maitinti kalbomis apie ES ir NATO.“    

Netgi tarp šalies pervardijimui neprieštaravusių makedonų daugelis su tuo sutiko nenoriai, įtikinti pažadų dėl suartėjimo su ES, nes viliasi, kad tai atneš šaliai gerovę ir įtvirtins teisės viršenybę.  

Valdančiosios Makedonijos socialdemokratų sąjungos (SDSM) kandidatas 56 metų Stevo Pendarovskis (Stevas Pendarovskis) aktyviai pasisako už ES darbotvarkę.  

„Balsas už Stevo Pendarovskį reiškia balsą už europinį švietimą, europinius atlyginimus, europinį gyvenimo lygį“, – sakė premjeras Z. Zajevas.   

Jei S. Pendarovskis pralaimėtų ar rinkėjų aktyvumas nesiektų 40 proc., kurių reikia, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, Z. Zajevui tai būtų triuškinamas smūgis. Tokia rinkimų baigtis padidintų pirmalaikių parlamento rinkimų tikimybę ir pranašautų naują nestabilumo laikotarpį šiai Balkanų valstybei.     

„Tuščia šalis“

Su S. Pendarovskiu rinkimuose varžosi konservatorių sparno atstovė Gordana Silianovska Davkova, palaikoma didžiausios opozicinės partijos VMRO-DPMNE, ir etninei albanų mažumai atstovaujantis Blerimas Reka.  

Etniniai albanai sudaro 20–25 proc. iš beveik 9 mln. Šiaurės Makedonijos gyventojų.   

Viešosios nuomonės apklausose S. Pendarovskis nedideliu atotrūkiu lenkia savo varžovus kovoje dėl teisės pakeisti dabartinį prezidentą nacionalistą Giorgę Ivanovą. Dvi penkerių metų kadencijas dirbęs G. Ivanovas nebegali siekti perrinkimo.  

Apklausos taip pat rodo, kad tikriausiai teks rengti antrąjį rinkimų turą, kuriame gegužės 5 dieną turėtų susirungti S. Pendarovskis ir G. Silianovska Davkova. 

63 metų teisininkė G. Silianovska Davkova nepritaria naujajam šalies pavadinimui, tačiau sakė, kad „gerbtų“ susitarimą su Atėnais, jei būtų išrinkta prezidente. 

G. Siljanovska Davkova negaili kritikos dabartinei valdžiai. 

„Jaunimas palieka šalį tik dėl korupcijos, dėl to, kad valdžioje turime žmonių, kuriems rūpi tik tai, kaip valstybės biudžeto sąskaita užtikrinti šiltą darbo vietą ir šviesią ateitį savo vaikams“, – sakė ji praeitą sekmadienį per mitingą šalies centrinėje dalyje esančiame Veleso mieste. 

Teisės profesorius 59 metų B. Reka taip pat įspėjo, kad institucionalizuota korupcija ir nepotizmas skatina emigraciją. 

„Jei mums nepavyks sukurti respublikos, kurios pamatas būtų įstatymo viršenybė, galiausiai mūsų šalis liks tuščia“, – sakė jis per vieną rinkimų kampanijos mitingą. 

50-mečio santechniko Janko Velkovskio šeima puikiai iliustruoja šią grėsmę. Jo sūnus emigravo į Vokietiją, brolio pavyzdžiu ketina pasekti ir slauge dirbanti dukra.

„Kai girdžiu kandidatus kalbant apie jaunimo ateitį, mane pradeda pykinti“, – sakė Skopjės priemiestyje gyvenantis J. Velkovskis.

Pasaulio banko duomenimis, 2000–2015 metais iš Makedonijos išvyko ketvirtadalis gyventojų.  

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius