Pasaulyje

2019.04.20 19:19

Nematoma Ukrainos rinkimų kova: kandidatai skleidžia dezinformaciją, o laimi Rusija

LRT.lt2019.04.20 19:19

Priartėjus Ukrainos prezidento rinkimams, kandidatų Petro Porošenkos ir Volodymyro Zelenskio rinkiminės kampanijos atsidūrė informacinio karo įkarštyje. Tai itin naudinga Rusijai, kuri jau daug metų Ukrainoje išbando informacinių atakų taktikas, rašo „The Atlantic“.

Kijevas nėra vien Rusijos informacinio karo atakų taikinys – Ukraina yra ir naujų sprendimų laukas, kuriame tokie valdininkai, kaip Ukrainos informacijos politikos ministro pavaduotojas Dmitrijus Zolotuchinas, bando išlaikyti pusiausvyrą tarp demokratijos ir  žodžio laisvės pamynimo.

Tokie valdininkai, kaip D. Zolotuchinas, dažnai neturi pakankamai išteklių. Rinkimų metu, kai kampanijos atsiduria informacinio karo įkarštyje, tampa ne taip paprasta atskirti faktus nuo fikcijos, patriotą nuo piktadario ir draugą nuo priešo, rašo „The Atlantic“.

Priešingai nei Vašingtonas, beveik nedavęs atsako į 2016 m. vykusių JAV prezidento rinkimų metu Rusijos skleistą dezinformaciją, Kijevas ėmėsi veiksmų.

2017 m. gegužę P. Porošenka Ukrainoje uždraudė internetinės paieškos sistemą „Yandex“ ir socialinius tinklus „VKontakte“ bei „Odnoklassniki“, o jo sprendimą palaikė ir Informacijos politikos miniterija.

Po metų, kartu su Informacijos politikos ministerija sudariusi sąrašą, Ukrainos valdžia užblokavo dar 192 internetinius portalus, kurie galimai buvo prorusiškų idėjų šalininkai. Viena vertus, šie draudimai atnešė naudos – valdininkai teigia, kad sumažėjo atvirai skleidžiamos Rusijos dezinformacijos kiekis. Kita vertus, kaip teigia D. Zolotuchinas, tai nereiškia, jog Maskvos tikslai nebuvo pasiekti.

Dėl šių veiksmų Ukraina tiek iš sąjungininkų, tiek iš kritikų sulaukė kaltinimų peržengus demokratiško elgesio ribas, praneša „The Atlantic“.

Rinkimų metu situacija tapo dar keblesnė. V. Zelenskis ir P. Porošenko po praėjusį mėnesį vykusio pirmojo balsavimo turo buvo daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jie ėmė naudotis ne visai nekaltomis sekmadienio rinkimuose daugiau balsų surinkti padėsiančiomis taktikomis. „Išvydus tam tikrą istoriją Ukrainos žiniasklaidoje, – kalbėjo D. Zolotuchinas, – šiuo metu nėra jokio pagrindo vadinti ją Rusijos skleidžiamu naratyvu, kadangi paprastai tai yra tam tikra pozicija, kurią palaiko atitinkamas skaičius ukrainiečių.“

2014 m. Rusijos troliai mėgino skleisti visiškai pramanytas istorijas. 2019 m. skleidžiama dezinformacija šių rinkimų įkarštyje tampa labiau pagrįsta Ukrainoje opiomis problemomis: korupcija, gyvenimo kokybe ir šalies progreso po Euromaidano įvertinimu.

Daug Ukrainoje sukurtų, bet iš Rusijos naratyvų kylančių netikrų naujienų, yra komiškos. Pavyzdžiui, televizijos kanalo „1+1“, per kurį rodomos V. Zelenskio komedijos, reportažas, kuriame teigiama, kad P. Porošenka nužudė savo brolį.

Kai kuriose melagingose naujienose išpučiamas Ukrainos visuomenės susiskaldymas, kitos netikros žinios yra tiesiog klaidinančios ir politiškai nepatogios, pavyzdžiui, istorija, kurioje teigiama, kad P. Porošenka vadovauja šokolado fabrikui Rusijoje.

V. Zelenskio komanda teigia taip pat tapusi organizuotų dezinformacijos atakų taikiniu. Kai V. Zelenskis prieš tris mėnesius paskelbė apie savo kandidatūrą į prezidento postą, jo komandai teko kovoti su komentarų jūra, kurią kuria skaitmeninių robotų. Bet  V. Zelenskio vyriausiasis skaitmeninių reikalų  strategas Michailas Fedorovas dvejoja, ar šiuo atveju reikia besti pirštu į Rusiją, o ne į P. Porošenkos šalininkus.

Kai „Facebook“ pirmą kartą buvo kritikuojama dėl vaidmens skleidžiant dezinformaciją, kompanija atmetė prašymą kontroliuoti turinį, teigdama, kad nenori tapti „tiesos arbitru“. Tačiau kai skandalų ėmė daugėti, platformos sutiko tikrinti skleidžiamą turinį.

Šiandien Kijevas bando kontroliuoti informacijos srautus. Atsižvelgdamas į D. Zolotuchino pastangas, Ukrainos parlamentas svarsto du įstatymų projektus, kurie kriminalizuotų „netikros informacijos skleidimą“. Tokiu būdu kompanijoms, skleidžiančioms dezinformaciją rinkimų metu, būtų įvesti laikini draudimai. Vėliau valdžia galėtų užblokuoti portalus, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Ukrainos valdžia investuoja į kritinio mąstymo ir medijų raštingumo programas, kurios atnešė sėkmingų rezultatų. Studentai, kurie dalyvavo Ukrainos švietimo ministerijos ir Amerikos nevyriausybinės organizacijos „Irex“ rengtuose mokymuose, dvigubai lengviau atpažino neapykantos kurstymą ir dažniau pastebėjo dezinformaciją.

Šiandien Ukraina stengiasi atsakyti į egzistencinį klausimą, kurį „The Washington Post“ formuluoja D. Zolotuchinas.

„Ar žodžio laisvę užtikrinanti pirmoji JAV konstitucijos pataisa suteikia piliečiams teisę laisvai meluoti ir tai daryti viešai ir masiškai? Ne tik būti vienu balsu minioje, bet ir investuoti į tai milijonus dolerių ir skleisti melą milijonams žmonių?“, – klausia konsultantas.