Pasaulyje

2019.04.19 12:19

Nerimstantys protestai Balkanuose: tikrų pokyčių metas, ar lyderiai vis dėlto išsilaikys valdžioje?

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.04.19 12:19

Pastaruosius kelis mėnesius Albanijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje vyksta masiniai antivyriausybiniai protestai, paskatinę kalbas apie galimą „Balkanų pavasarį“. Tačiau analitikai vis dėlto mano, kad dėl opozicijos susiskaldymo ir protestuotojams nesulaukiant paramos iš tarptautinės bendruomenės valstybės vadovai sugebės išsilaikyti valdžioje.

Praeitą savaitgalį tūkstančiai asmenų iš visos Serbijos rinkosi į sostinę protestuoti prieš prezidentą Aleksandrą Vučičių, šalyje vis labiau augant įtampai po 4 mėnesius kas savaitę rengiamų antivyriausybinių mitingų.

Protestuotojai, tarp kurių yra opozicinių partijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės veikėjų, šeštadienį susibūrė priešais parlamentą centriniame Belgrade. Jie kaltina A. Vučičių polinkiu į autokratiją ir reikalauja, kad jis atsistatydintų, o valdžia būtų labiau demokratiška, nevaržytų žiniasklaidos laisvės ir šalyje būtų surengti laisvi rinkimai.

Tą pačią dieną protestai vyko ir Albanijoje. Juose nebuvo išvengta smurto. Kai tūkstančiai protestuotojų susirinko Tiranoje, reikalaudami socialistinės vyriausybės atsistatydinimo, jie pabandė šturmuoti parlamentą. Atsakydama policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

O naujausias protestas Juodkalnijoje vyko dar šį ketvirtadienį, kai apie tūkstantis protestuotojų susirinko prie prokuratūros Podgoricoje. Sumažėjusią minią, kurią vos prieš kelias savaites sudarė tūkstančiai asmenų, lėmė nesutarimai opozicijoje. Šiais protestais siekiama nuversti beveik 30 metų vienoje ar kitoje valdžios pozicijoje esantį Juodkalnijos prezidentą Milą Džiukavovičių, kurį šio mėnesio straipsnyje „The Economist“ pavadino Juodkalnijos monarchu, o šalyje jis dažnai pravardžiuojamas tiesiog „caru Milu“.

Protestų priežastys

Kaip rašo politinę analizės tinklalapis „Global Risk Insights“, protestus šiose šalyse paskatino labai panašios priežastys. Visose trijose šalyse protestuotojai ir opozicijai abejoja, ar pastarieji rinkimai iš tikrųjų buvo sąžiningi. Protestais taip pat reikalaujama žiniasklaidos laisvės ir skundžiamasi dėl įsigalėjusios korupcijos.

Dėl šios priežasties protestuotojai reikalauja premjero ar prezidento atsistatydinimo, priklausomai nuo to, kuris laikomas galingesniu asmeniu šalyje. Dabartinę valdžią siekiama pakeisti laikinąja administracija, kuri surengtų naujus rinkimus.

Žinoma, visose trijose šalyse protestus pakurstė skirtingi įvykiai. Kaip rašo „Deutsche Welle“, protestai Serbijoje prasidėjo gruodį, kai grupė kaukėtų užpuolikų brutaliai sumušė kairiųjų pažiūrų opozicijos lyderį Borko Stefanovičių.

A. Vučičius išprovokavo didžiulį nepasitenkinimą tarp protestuotojų, kai po pirmojo tokio protesto, kalbėdamas savo šalininkams, pareiškė, kad demonstrantų reikalavimams nenusileistų net „jei gatvėje jų susirinktų penki milijonai“. Tai gana drąsus pareiškimas šalyje, kurioje gyvena vos per 7 mln. žmonių.

Prezidento komentaras greitai pasklido socialinėje žiniasklaidoje. Protestuotojai pradėjo segėti ženklelius ir kelti plakatus su užrašais „1 iš 5 milijonų“.

Albanijoje protestai prasidėjo praeitų metų pabaigoje dėl studentų nepasitenkinimo valdžios siekiu padidinti mokestį už mokslą. Vėliau prie jų prisijungė ir opozicinės partijos. Dabar, kaip rašo „Al Jazeera“, Albanijoje protestuotojai ir opozicinės partijos kaltina Edi Ramos vyriausybę ryšiais su organizuotu nusikalstamumu. Teigiama, kad iš narkotikų prekeivių gautais pinigais valdančioji partija perka rinkėjų balsus.

Pasak „Global Risk Insights“, pastaruoju metų Juodkalnijoje vykę protestai buvo didžiausi nuo 2006 metų, kai ji užsitikrino visišką nepriklausomybę nuo Serbijos.

Nors jaunesni nei 30 metų asmenys neprisimena laikų, kai valdžioje nebūtų buvęs Milas Džiukanovičius, masinius protestus prieš jį išprovokavo praeitais metais socialinėje žiniasklaidoje pasklidęs vaizdo įrašas.

Kaip rašo naujienų agentūra AP, garsus Juodkalnijos verslininkas Dusko Knezevičius socialiniuose tinkluose paviešino 2016 metų vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis M. Džiukanovičiaus partijos atstovui duoda voką, neva kupiną pinigų. Verslininką tokį žingsnį paskatino žengti jam pareikšti kaltinimai dėl sunkčiavimo ir pinigų „plovimo“, kurie paskatino jį pabėgti į Londoną.

D. Knezevičius pamažu taip pat viešino dokumentus, kuriuose prezidentą ir valdančiąją partiją kaltino korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, tvirtindamas, kad jis M. Džiukanovičiui ir jo partijai yra suteikęs milijonus eurų, kad šie užmerktų akis prieš jo „nešvarius“ sandorius.

Kas toliau?

Kol kas „Balkanų pavasariui“ nepavyko pasiekti savo tikslų. Kaip rašo „Global Risk Insights“, viena to priežasčių galėtų būti tai, kad valdančiosios partijos šiose šalyse yra suvaržiusios žiniasklaidos laisvę. Dauguma žiniasklaidos priemonių Serbijoje, Albanijoje ir Juodkalnijoje apie protestus nerašo objektyviai.

Todėl nenuostabu, kad, pavyzdžiui, Serbijoje protestuotojų pyktis buvo nukreiptas prieš nacionalinius transliuotojus RTS ir RTV. Kaip rašo, „Deutsche Welle“, protestuotojų teigimu, transliuotojai mitingams skiria itin mažai dėmesio, o prezidentas A. Vučičiaus laikas eteryje yra visiškai neribojamas.

Vieno protesto metu kovą grupė protestuotojų įsiveržė į RTS būstinę Belgrade ir pareikalavo, kad jų reikalavimai būtų perskaityti per tiesioginę transliaciją. Tačiau RTS personalas atsisakė tai padaryti, o policija protestuotojus išmetė iš pastato.

„Global Risk Insights“ teigimu, visai įmanoma, kad šių šalių vadovai galėtų surengti pirmalaikius rinkimus. Tačiau, tikėtina, kad dėl žiniasklaidos kontrolės, jiems ir vėl pavyktų užsitikrinti „demokratinį“ mandatą.

Be to, protesto judėjimai šiose trijose šalyse atstovauja visą eilę skirtingų ir sunkiai suderinamų interesų, kuriuos iš esmės vienija vien tik nepasitenkinimas dabartine valdžia. Daugumos protestuotojų Albanijoje ir Serbijoje santykis su opozicinėmis partijomis yra labai sudėtingas. Dėl šios priežasties vargu, ar jie sugebėtų susiburti į efektyvią koaliciją, kuri sugebėtų mesti iššūkį valdančiajai partijai.

„Global Risk Insights“ teigimu, tiek protestuotojai, tiek ir opozicija ieškojo paramos iš užsienio. Europos Sąjungos (ES) ar JAV parama būtų pagrindusi jų teiginius, kad jie kovoja už demokratiją.

Neseni protestai Šiaurės Makedonijoje yra puikus pavyzdys kaip tarptautinė parama gali padėti nuversti režimą. Ansktesnė Šiaurės Makedonijos vyriausybė buvo apkaltina korupcija, žiniasklaidos cenzūra ir rinkimų klastojimu. 2014-2016 metais šalyje gana reguliariai vyko dideli protestai. Vis dėlto, premjeras Nikola Grujevskis buvo priverstas atsistatydinti ir sutikti su naujais rinkimais, kai į procesą įsikišo ES. „Global Risk Insights“ tvirtinimu, tai parodo, kaip sunku vien protestais įveikti valdžioje norintį išlikti režimą.

Tačiau tarptautinė parama Albanijos, Juodkalnijos ir Serbijos protestams nėra pastebima. Šių metų vasario pabaigoje ES atstovė Maja Kocijančič paragino opozicines partijas nutraukti parlamento boikotą.

Opozicinės partijos ir protestuotojai kritikavo ES reakciją, sakydami, kad bloko nenoras kritikuoti valdančiųjų partijų stiprina nedemokratinius režimus. Todėl tikėtina, kad valdančiosios partijos Albanijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje tiesiog išlauks, kol protestuotojų entuziazmas tiesiog nuslops.

Juodkalnijoje opozicija ėmė skaldytis dėl D. Knezevičiaus vaidmens. Ketvirtadienį protestą prieš prokuratūrą Podgoricoje surengė naujas judėjimas „Do slobode“ („Į laisvę“). Per mitingą buvo transliuojama D. Knezevičiaus žinutė, kas nepatiko kitam politiniam judėjimui „Odupri se!“ („Priešinkis!“), kuris pastaruosius mėnesius organizavo protestus.

Albanijoje protestuotojų ištvermę patikrins šių metų birželio 30 dieną vyksiantys vietos rinkimai.

O Serbijoje vykstant protestams A. Vučičius ėmėsi vykdyti savo kampanija, pavadintą „Serbijos ateitis“. Kaip rašo „Deutsche Welle“, jos metu prezidentas, kartu su savo sąjungininke, premjere Ana Brnabič važinėja po Serbijos miestus ir rengia savo šalininkų mitingus. Žadama, kad penktadienį, balandžio 19 dieną Belgrade bus surengtas didžiausias per dešimtmečius jo šalininkų mitingas.

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius