Pasaulyje

2019.04.17 20:02

JAV diplomatė: Venesueloje jau vyksta karinė intervencija – kubiečių, iraniečių ir rusų

Trečiadienį JAV paskelbė keičiančios politiką Kubos atžvilgiu – nuo šiol šalies teismuose bus galima kelti bylas dėl kaimyninės salos režimo konfiskuoto turto. Tai gali paveikti ir Europos įmones. JAV valstybės departamento vyresnioji pareigūnė spaudos konferencijoje pareiškė, kad politikos pokyčius paskatino Kubos režimo represijos prieš savo žmones ir netoleruotini veiksmai užsienyje.

Apie priimtą sprendimą trečiadienį paskelbė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, nepaisydamas Europos Sąjungos (ES) įspėjimų, kad ji Vašingtonui iškels ieškinį Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

Vašingtonas nusprendė, kad nuo gegužės 2 dienos nebebus tęsiama Baltųjų rūmų 22 metus vykdyta politika suspenduoti Helmso ir Burtono įstatymo, dar kitaip žinomo kaip „Laisvės akto“, III dalies įgyvendinimą.

Pagal 1996 metais priimto teisės akto III dalį išeiviams iš Kubos buvo suteikta teisė kelti bylas privačioms firmoms ir vyriausybei Havanoje dėl pelnymosi iš turto, nacionalizuoto po Fidelio Castro 1959-ųjų komunistinės revoliucijos.

Nusprendus pradėti taikyti šią įstatymo dalį, bylinėjimas gali grėsti ir ES įmonėms, kurios yra investavusios į Kubą.

„Mūsų sprendimas dėl III dalies vykdymo yra atsakas į Kubos režimo veiksmus. Nepaisant 22 metus vykdytos III dalies suspendavimo politikos, nesulaukėme, kad Kubos režimas pereitų į demokratiją. (...) Represinė politinė situacija Kuboje tęsiasi. Ir net į valdžią atėjus naujam lyderiui niekas iš esmės nepasikeitė“, – komentuodama priimta sprendimą teigė savo pavardės prašiusi neskelbti JAV valstybės departamento vyresnioji pareigūnė.

Pasak jos, per tuos metus, kai buvo netaikoma III „Laisvės akto“ dalis, nepasiektas nei vienas įstatymu užsibrėžtas tikslas. „Valstybės sekretoriaus Pompeo priimtu sprendimu aiškiai pripažįstama ta nesėkmė ir imamasi įgyvendinti Kongreso sveiko proto politiką, pagal kurią iš Kubos režimo atimamas turtas, būtinas valdžios išsaugojimui, tuo pačiu nenustojant remti Kubos žmonių“, – žurnalistams kalbėjo JAV diplomatė.

Europos Sąjungos grasinimai

Trečiadienį naujienų agentūra AFP informavo, kad balandžio 10 dieną ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini ir prekybos komisarė Cecilios Malmstrom JAV valstybės sekretoriui išsiuntė laiška, kuriame teigė, kad blokas imsis atsakomųjų veiksmų, jei Vašingtonas pakeis savo politiką dėl „Laisvės akto“ III dalies taikymo. ES įspėjo, kad dėl Vašintono sprendimo gali kreipsis į PPO.

Atsakydama į žurnalistų užklausimus, kaip Vašingtonas atsakys į ES grasinimus, JAV diplomatė teigė, kad viskas priklausys nuo konkrečių Briuselio žingsnių.

„Šiai administracijai santykiai su ES yra labai svarbūs. Mes su ja ne sykį konsultavomės ir atsižvelgėme į jai nerimą keliančius dalykus“, - teigė ji, pridūrusi, kad tiek JAV, tiek ir ES sutinka dėl platesnės strategijos Kuboje skatinti demokratiją ir žmogaus teises, bet nesutaria dėl taktikos, kuria to galima pasiekti.

JAV politika atspindės realybę

Ji tvirtina, kad situacija dėl žmogaus teisių blogėja ne tik pačioje Kuboje, bet šalis aktyviai vykdo veiksmus, kurie kenkia demokratijai regione. „Mes matome, kad ji eksportuoja diktatūrą, kankinimus, sulaikymą be teismo ir disidentų bei opozicionierių gasdinimą“, – tvirtino JAV diplomatė, pridūrusi, kad Kuba ir toliau remia Nicolas Maduro režimą, kuris neleidžia venesuelos žmonėms naudotis apsisprendimo teise.

Dėl šių priežasčių, „valdant Trumpo administracijai JAV politika Kubos atžvilgiu atspindės realybę“, teigė diplomatė.  

Paklausta, ar kalbant apie galimus JAV karinius veiksmus Venesueloje, nepamirštama, kad šalyje jau vyksta tam tikra karinė intervencija, nes ten yra karių ir pareigūnų iš Rusijos, Irano ir Kubos, diplomatė sutiko su tokiu vertinimu. „Venesueloje jau vyksta karinė intervencija, kurią vykdo ne prezidentas Juanas Guaido ar JAV, bet buvęs režimo lyderis Madurro, kubiečiai, iraniečiai ir rusai“, - teigė ji.

Pasak jos, yra žinoma, kad Venesueloje yra Kubos kariuomenės ir žvalgybos tarnybų pareigūnų. „Būtent jie fiziškai saugo Maduro ir jo vidinio rato žmones“, – tvirtino diplomatė, priminusi, kad Venesuelos prezidentas ir pats neslepia savo partnerystės su Kubos ginkluotosiomis pajėgomis.

Jos teigimu, JAV to netoleruos ir jau tai parodė įvedusios sankcijų prieš Kubos įmones ir laivus, kurie gabena neapdirbtą naftą iš Venesuelos į Kubą. Pasak diplomatės, tokie veiksmai atitinka platesnę strategiją Venesuelos atžvilgiu, kuria siekiama užkirsti kelią N. Maduro pelnytis iš gamtos išteklių, priklausančių venesueliečiams, o taip pat ir politiką Kubos atžvilgiu, kurios tikslas užtikrinti, kad „režimas atsakytų už šalies viduje ir už jos ribų vykdomus pažeidimus“.