Pasaulyje

2019.04.17 22:01

Mariupolio aktyvistai: per Porošenkos valdymo metus oligarchų įtaka mieste tik padidėjo

Jei Ukrainos prezidento rinkimus, kaip rodo apklausos, laimėtų komikas Volodymyras Zelenskis, analitikai prognozuoja naujas Rusijos provokacijas – esą taip bus siekiama išbandyti jo reakcijas. Provokacijos ypač kelia nerimą vos už 20 kilometrų nuo fronto linijos esantį Mariupolį.

Mariupolis – Donbaso vartai į pasaulį. Jie vis dar atviri, tačiau plaukiančiųjų per juos tiek mažai, kad tarp 3 didžiausių Ukrainoje buvęs Mariupolio uostas dabar išgyvena lėtą mirtį.

Mariupolio uostas vadinamas miesto širdimi, tačiau prasidėjus karui rytų Ukrainoje, o Rusijai blokuojant laivų patekimą per Kerčės sąsiaurį, dabar uostas vos išgyvena.

Uostas skaičiuoja, per 5 metus patyręs 200 mln. eurų nuostolių. Anksčiau čia švartuodavosi po kone 30 laivų per savaitę. Dabar vos po kelis ir tai ne visada.

„Šiandien gali būti 3 laivai, rytoj 0, po 5 dienų – 5, po to vėl 0. Mums tenka prisitaikyti, nors tai nepatogu ir nenaudinga ekonomiškai“, – pasakojo Mariupolio uosto direktorius Oleksandras Olyjnikas.

Rusijos tiltas į Krymą apribojo laivų aukštį, tačiau didžiausią smūgį sudavė tikrinimai įplaukiant į Azovo jūrą. Kartais laivams laukti, kol Rusijos pareigūnai juos patikrins, tekdavo ir dvi savaites. Esą tikrinami ne tik kroviniai, bet ir jūreiviai, kartais jie net išrengiami. O para laukimo savininkams kainuoja daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tad uostui išlaikyti 3 tūkst. darbuotojų sunku.

Ukrainos pakrančių apsauga per menka: Mariupolio uoste prišvartuotas pasenęs gelbėjimo laivas „Donbas“ ir 2 patruliniai laivai. O kirsti Kerčės sąsiaurį kariniams laivams išvis beveik neįmanoma. Prieš pusmetį Rusijai apšaudžius ir sulaikius 3 Ukrainos karo laivus bei jų įgulas, įtampa ir uoste ir visame Mariupolyje dar labiau išaugo. Tiesa, uosto vadovas pripažįsta, kad dėl tarptautinės reakcijos, dabar situacija pagerėjo.

Panorama. Greta Thunberg: klimato kaitos protestai nesustoja

„Po tų įvykių visa tarptautinė bendruomenė ir mūsų draugai europiečiai, amerikiečiai dar griežčiau pareiškė, taip elgtis negalima, kad Rusija peržengia raudonas linijas, kad kištis į jūrinius kelius niekas negali. Todėl buvo griežta reakcija, sankcijos suveikė. Dabar laivai praplaukia greičiau“, – teigė O. Olyjnikas.

Ir ne tik Rusijos blokada sudavė smūgį uostui. Anglies šachtos liko už fronto linijos, sunaikinta ir infrastruktūra tarp svarbiausių pramonės centrų.

„Jei, tarkim, metalurgijos gamykla gauną koksą Avdijivkoje, ir anksčiau jį gaudavo tiesiu keliu per Donecką, tai buvo 150 kilometrų, tai ši linija deja neveikia, ir logistika tokia, kad traukiniai dabar važiuoja 700 kilometrų“, – kalbėjo Mariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas.

Iš išorės miestą supa Rusijos įtaka, iš vidaus drasko oligarchas. Tai yra turtingiausio Ukrainos verslininko, milijardieriaus Renato Achmetovo valdos – metalo pramonės gamykla „Iljiič“, anksčiau Iljičiaus Lenino garbei, dabar esą vieno buvusio geriausio darbininko garbei. Anksčiau visą dėmesį skyręs Doneckui, dabar skiria Mariupoliui. Pasak vietos aktyvistų, R. Achmetovo žmonės dabar ir vietos valdžioje.   

„Jo galia ir valdžia nesumažėjo, priešingai, anksčiau ji buvo labiau išskaidyta, o dabar išskirtinai „Metinvest“ kompanija. Nežinau ar tai gerai, ar blogai. Jis prarado Donecką, tai dabar Mariupolis tapo tokiu centru, kaip sako mūsų valdžia, jie nori iš Mariupolio padaryti tokį Donbaso pavyzdinį parodomąjį miestą“, – pasakojo savanorė Marija Podibailo.

R. Achmetovas padėjo prieš 5 metus apginti miestą nuo separatistų, jo gamyklose mieste dirba 35 tūkst. darbuotojų, o dėl taršos gamtosaugininkai R. Achmetovą vadina „mirties investuotoju“. Tad vietos aktyvistams R. Achmetovas čia yra kaip simbolis nepavykusios Petro Porošenkos kovos su oligarchais.