Pasaulyje

2019.04.15 16:23

Suomių politologas apie parlamento rinkimus: rezultatai rodo didžiųjų partijų pabaigą

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.04.15 16:23

Sekmadienį Suomijoje vykę parlamento rinkimai atskleidė, kad šalyje smarkiai sumažėjo tradicinių politinių partijų svarba, analizuodamas balsavimo rezultatus pirmadienį teigė šalies politologas Turku universiteto Parlamento tyrimų centro profesorius Markku Jokisipila, pridurdamas, kad tai iš dalies lėmė populistinės, euroskeptiškos Suomių partijos iškilimas.

„Pagrindinė išvada peršasi ta, kad net didžiausios partijos dabar yra itin mažos“, – teigė politologas, pastebėdamas, kad rinkimus laimėję centro kairės pažiūrų socialdemokratai yra mažiausia daugiausiai vietų šalies parlamente – Eduskuntoje – užsitikrinusi partija nuo nepriklausomybės pradžios.

Socialdemokratų partija surinko 17,7 proc. balsų ir gaus tik 40 mandatų 200 vietų parlamente. Tačiau nuo jų vos per vieną vietą ir vos 8 tūkst. balsų atsiliko griežtai prieš imigraciją nusiteikusi Suomių partija. Konservatyvi Nacionalinė koalicija liko trečia, parlamente ji turės 37 mandatus, o darbą baigiančio premjero Juha Sipilos Centro partija per rinkimus prarado daugiausiai (net 18 vietų Eduskuntoje) ir dabar turės 31 parlamentarą.

Tokie rezultatai žymi „dramatišką pokytį mūsų politinėje kultūroje“, per Suomijos užsienio reikalų ministerijos organizuotą, tarptautinei žiniasklaidai skirtą rinkimų apžvalgą tvirtino politologas. Taip yra todėl, kad už tris tradicines, Socialdemokratų, Centro ir Nacionalinę koaliciją, kurios nuo 1983 iki 2011 metų pelnydavo 2/3 visų balsų, dabar balsavo mažiau nei pusė – 48,5 proc. – rinkimų valią pareiškusių suomių, nors jų aktyvumas buvo didžiausias nuo 1991 metų – net 72 procentai. „Taigi suomiams yra įgrisusios tradicinės partijos, tačiau ne tiek, kad jie nustotų balsuoti“, – teigė M. Jokisipila.

Prieštaringi rezultatai

Pasak politologo, be argumento apie didžiųjų partijų pabaigą daugiau konkrečių išvadų apie rinkimus pasakyti sunku, nes jie siunčia gana prieštaringas žinutes.

Pavyzdžiui, išaugo prieš imigraciją griežtai pasisakančios Suomių partijos populiarumas – vietoj 17 parlamentarų nuo šiol ji turės 39, tačiau tuo pačiu didesnio palaikymo sulaukė ir imigraciją teigiamai vertinančios Socialdemokratų (nuo 34 iki 40 vietų parlamente), Žaliųjų (nuo 15 iki 20) ir Kairiojo aljanso (nuo 12 iki 16) partijos.

Klimato kaita pasirodė visuomenę itin skaldantis klausimas. Pasak M. Jokisipilos, Suomių partija prisiviliojo balsų kritikuodama tai, ką partijos lyderis Jussi Halla-aho vadino kitų partijų skleidžiama „klimato isterija“, tačiau taip pat sustiprėjo ir Žaliųjų partija bei kitos kairiosios partijos, kurios akcentuoja klimato kaitos klausimus.

Be to, Suomių partijos vadovas radikalus Europos Parlamento narys J. Halla-aho per rinkimus surinko daugiausiai rinkėjų balsų – už jį balsavo 30527 Helsinkio gyventojų. Tai daugiau nei per 1999 metų prezidento rinkimus šiame mieste surinko dabartinis šalies prezidentas Sauli Niinisto. Kita vertus, nuo J. Halla-aho nedaug atsiliko ir 24404 balsus surinkusi Kairiųjų aljanso vadovė Li Andersson.

Moterys – už Žaliuosius, vyrai – už Suomių partiją

Per šiuos rinkimus į Eduskuntą išrinkta daugiausiai moterų per visą istoriją. Dabar 200 vietų parlamente jos užims 92 vietas, kai 2011 metais jų buvo 85 – taip pat rekordinis skaičius.

Viena pagrindinių to priežasčių yra išaugęs Žaliosios partijos populiarumas, nes iš 20 jos parlamentarų tik keli bus vyrai.

Kaip teigė M. Jokisipila, už Žaliųjų partija daugiausiai balsavo moterys – apie 60-70 proc., o štai už Suomių partija, priešingai – per 60 proc. jos rinkėjų yra vyriškos lyties asmenys.

Rinkėjai skirtingai balsuoja ir pagal amžių. Už socialdemokratus daugiau balsuoja vyresnio amžiaus asmenys, o jaunesni asmenys verčiau renkasi Žaliųjų partiją ar Kairįjį aljansą.

Kita vyriausybė?

Pasak politologo, visų partijų atsisakymas bendradarbiauti su Suomių partija automatiškai komplikuoja koalicijos formavimą, nes tai reiškia, kad reikia ją telkti iš 161, o ne 200 parlamentarų.

Kadangi nei vienai iš tradicinių koalicijų (socialdemokratai su Nacionaline koalicija, socialdemokratai su Centro partija ar pastaroji partija su Nacionaline koalicija) neužtenka vietų iki daugumos, tai vienintelė galimybė yra „vaivorykštės koalicija“. Tačiau, kaip teigia M. Jokisipila, ankstesnė Suomijos patirtis parodė, kad tokiu atveju yra be galo sunku priimti sprendimus.

Be to, jis pabrėžė, kad bus sunku suformuoti ir pačią koaliciją. Pasak politologo, Socialdemokratų partijos vadovas Antti Rinne, kuris pirmiausia bandys suformuoti valdančiąją koaliciją, nėra itin gabus derybininkas. Be to, partijos labai skiriasi savo pažiūromis: socoaldemokratams būtina į savo pusę palenkti Nacionalinę koaliciją arba Centro partiją, bet pirmajai nepatinka jų ekonomikos politika, o antroji yra linkusi nebūti valdančiojoje koalicijoje.

Šioms dviems partijoms – Nacionalinės koalicijos ir Centro – ekonomine politika yra daug artimesnė Suomių partija nei socialdemokratai, tačiau joms itin netinka pastarosios požiūris į imigraciją.

Necharizmatiškas, bet populiarus

M. Jokisipila per spaudos konferenciją kategoriškai atmetė galimybę, kad J. Halla-aho galėtų tapti premjeru, nors, greičiausiai, kitos partijos, atsižvelgdamos į jo populiarumą atskleidusius rinkimų rezultatus, permąstys savo santykį su šiuo politiku.

Pasak politologo, 48 metų europarlamentaras yra daug labiau tradicinis politikas, nei gali susidaryti įspūdis, pasiklausius jo oponentų. Jis taip pat teigė, kad J. Halla-aho yra vienas labiausiai išsilavinusių Suomijos politikų, turinčių kalbotyros daktaro laipsį.

Anot M. Jokisipilos, J. Halla-aho, kaip populistų lyderis, yra gana netradicinis. Įvardijamos tokios J. Halla-aho savybės: „akademiškas, racionalus, ramus, santūrus, necharizmatiškas jokia įprasta prasme“.

Paklaustas, tai kur slypi jo populiarumo tarp suomių priežastis, politologas teigė, kad Suomių partijos lyderis visada puikiai pasirodo per debatus, be to, jam būdingas sausas humoro jausmas.