Pasaulyje

2019.04.15 15:09

Nauja nuskendusio „Estonia“ kelto byla – tūkstantis ieškovų siekia milijoninių kompensacijų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.15 15:09

Prancūzijoje tęsiasi teismo posėdis dėl kompensacijų, kelto „Estonia“ tragedijos aukų artimiesiems ir ją išgyvenusiems žmonėms. Daugiau kaip tūkstantis ieškovų stengiasi prisiteisti per 40 mln. eurų siekiančias kompensacijas.

Praėjus 25-eriems metams po, kaip vadinama, didžiausios taikos meto laivybos katastrofos Europoje – kelto „Estonia“ tragedijos – aukų artimieji kreipėsi į Prancūzijos teismą reikalaudami per 40 mln. eurų kompensacijų.

Daugiau nei tūkstantis ieškovų, tarp jų – išgyvenusieji tragediją ir aukų artimieji – reikalauja išsiaiškinti, kas atsakingas už aplaidumą statant ir eksploatuojant laivą. Prancūzijos teismas spręs, ar laivų statybos bendrovė „Meyer Werft“ ir Prancūzijos sertifikavimo agentūra „Bureau Veritas“, 1994 metais dukart tikrinusi keltą, turi išmokėti kompensacijas 1116 ieškovų už patirtą moralinę žalą.

„Esame įsitikinę, kad agentūra „Veritas“ neišvengė tam tikro aplaidumo tikrindama laivą. Šis laivas niekada neturėjo atsidurti toje vietoje tuo metu“, – žurnalistams sakė ieškovų grupės advokatas Erikas Schmillas.

Katastrofą tyrusi tarptautinė komisija 1997 m. nustatė, kad nelaimės priežastis buvo kelto konstrukcijų gamybos trūkumai, orų sąlygos bei įgulos klaidos. Tačiau tragediją iki šiol gaubia daugybė istorijų, kurstančių aukų artimųjų ir visuomenės nuogąstavimus. Juolab, kad nuskendęs keltas iki šiol guli Baltijos jūros dugne ir yra nepasiekiamas narams.

Po nelaimės Estijos ir Švedijos laivybos kompanija, kuriai priklausė „Estonia“, sutiko sumokėti 130 mln. eurų vertės kompensaciją. Kompanijos atstovai tvirtina, kad ši suma turėjo kompensuoti materialinius ir ekonominius nuostolius, net dalį moralinių, ir tvirtina, kad šiandieniniai ieškovų reikalavimai pavėluoti.

„Nežinau, kokia pagrindinių ieškovų situacija, nesuprantu, kodėl jie taip ilgai delsė, kad imtųsi veiksmų. Klausiu savęs, ko jie gali tikėtis po 25-erių metų“, – teigė laivybos kompanijos „Estline“ teisininkas Jean-Serge`as Rohartas.

Žuvusiųjų artimųjų atstovas pripažįsta, kad dalis nuostolių kompensuota, tačiau ieškovai siekia 40 mln. eurų vertės kompensacijos už patirtą moralinę žalą. Jie taip pat nori, kad būtų pripažinta kaltųjų atsakomybė. 

Kaltinti juos delsimu neteisinga, tvirtina advokatas, nes 25 metus ieškovai jie ne laukė, o kovojo su kliūtimis, kad byla pasiektų teismą. 

„Per 25-erius metus mes susidūrėme su priešingos pusės pastangomiis kelti problemų, padaryti viską, kas įmanoma, kad teismas būtų vėlinamas. Tai reiškia, kad turėjome įveikti daug sunkumų siekdami, jog ši byla atsidurtų teisme. Todėl neteisinga sakyti, kad laukėme 25-erius metus“, – sakė Erikas Schmillas.

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną pakeliui iš Talino į Stokholmą. Per katastrofą žuvo 852 iš 989 keltu plaukusių žmonių. Trims iš keturių keltu plaukusių lietuvių Baltijos dugnas tapo Amžinu kapu.
Pirmasis teismo posėdis Paryžiaus priemiestyje, netoli kaltinamos sertifikavimo agentūros būstinės, prasidėjo penktadienį, pirmadienį įvyko antrasis. Teismo nutartis turėtų būti paskelbta liepą.

Plačiau žiūrėkite J. Petrošiūtės reportaže nuo 7:00 minutės

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius