Pasaulyje

2019.05.11 11:12

Lenkų politologas: Krymo aneksija – ne pabaiga, tokių nusikaltimų bus ir daugiau

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.05.11 11:12

„Krymo aneksija nėra paskutinis nusikaltimas, kurį kokia nors pasaulio galybė įvykdys istorijoje. Tokių nusikaltimų bus ir daugiau (...), tačiau ne pagal tai turėtume vertinti, ar tarptautinė teisė veikia“, – teigia politologas dr. Ernestas Wyciszkiewiczius iš Lenkijos ir Rusijos dialogo ir tarpusavio supratimo centro.

Diskusijoje „Krymo aneksijos pasekmės tarptautinei teisei ir politikai“ dalyvavęs ekspertas tikino, kad tarptautinė teisė svarbi nepaisant to, „ar kartais viena ar kita pasaulio galybė ją pažeidžia, nes tai, tam tikra prasme, neišvengiama“. Tačiau tokios valstybės kaip Lietuva ir Lenkija, iš kurios jis yra kilęs, privalo dėti visas pastangas, kad „tokio pobūdžio nuotykių (kaip Krymo aneksijos, – LRT.lt) kaina taptų vis didesnė“.

Pasak jo, Rusijos veiksmai pateisinti Krymo aneksiją, kai jie pradėjo šnekėti apie istorines teises, o tada stengėsi visus įtikinti savo poelgio teisėtumu, sakydami, kad „taip, mes įvykdėme nusikaltimą, bet jis buvo teisingas nusikaltimas“, rodo, kad Kremlius nori apie save mąstyti kaip besilaikantį bendrų taisyklių. „Net autoritariniams režimams ar didžiosioms galybėms reikia daug pastangų, kad sumažintų politinių nuotykių, kuria pažeidžia teisę, kaštus“, – teigė E. Wyciszkiewiczius. Ir tai, jo tvirtinimu, teikia vilties, kad Krymo aneksijos klausimas bus išspręstas.

„Visa tai neįvyks per naktį. Mes žengsime du žingsnius į priekį ir vieną atgal“, – tvirtino ekspertas, pridūręs, kad, pavyzdžiui, JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti okupuotas Golano aukštumas Izraelio teritorija yra toks žingsnis atgal.

„Tai labai susiję su tuo, kas nutiko Kryme. Ir šiuo žingsniu pasinaudos rusų propaganda, kuri sakys, kad tai, kas nutiko Kryme, yra normalus dalykas, kad neva didžiosios valstybės karts nuo karto taip pasielgia“, – dėstė E. Wyciszkiewiczius.

Jis minėjo dalyvavęs konferencijoje, kur kolegos iš Rusijos bandė įtikinti, kad kartais tokie dalykai kaip Krymo aneksija įvyksta, ir dabar ją reikia tiesiog užmiršti.

„Kosovas nutiko, Irakas nutiko ir Krymas nutiko“, – per diskusiją mokslininkų ir Rusijos argumentus prisiminė ekspertas.

Tačiau, nepaisant kai kurių asmenų cinizmo, jis įsitikinęs, kad valstybės daugiau mažiau paiso tarptautinės teisės – „ne iš altruistinių priežasčių, bet todėl, kad nesilaikymo kaštai yra vis didesni“.  

Anot eksperto, tokioms valstybėms kaip Lietuva ir Lenkija „tarptautinė teisė – vienintelis pasiekiamas skydas prieš tokių valstybių kaip Rusija veiksmus“. Jo teigimu, sąjungos ir narystės tarptautinėse organizacijose yra labai naudingos, tačiau būtent tarptautinė teisė mums suteikia struktūrą, į kurią turime orientuotis ir „apie kurią turime galvoti kaip apie vieną svarbiausių dalykų, kuris užtikrina mūsų išgyvenimą“.  

Nors ir prisimindamas, kad tarptautinė teisė bei bendruomenė ne itin padėjo spręsti Padniestrės, Abchazijos ir Osetijos problemas, su jos nuvertinimu nenorėjo sutikti ir kitas diskusijos dalyvis, profesorius Wladyslawas Czaplinskis iš Lenkijos mokslų akademijos teisės studijų instituto.

Kaip teigia jis, nors pasaulyje nuolat vyksta žmogžudystės, niekas nebando naikinti baudžiamojo kodekso, kad sumažintų šių nusikaltimų skaičių.

Daug pesimistiškiau situaciją vertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis, kuris teigė, kad geopolitinis pasaulis po truputį nyksta ir jį keičia geoekonomė pasaulio struktūra, kurioje vis mažiau yra paisoma tarptautinės teisės. „Galių balansas ir geoekonominės struktūros realybė ir toliau darys spaudimą mūsų Apšvietos vertybėmis ir pasitikėjumui teise“, – teigė profesorius.