captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasakė, kodėl Rusija neturėtų gąsdinti Baltijos šalių

Estijos premjero Taavi Roivas atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą Baltijos šalyse „gelbėdama“ „tėvynainius“, konkretus ir aiškus kaip dukart du – ne. Premjeras turi ir paaiškinimą savo optimizmui: žmogaus teisės Rusijoje – beveik nepažįstamas gėris, todėl Baltijos šalyse gyvenantys žmonės neturi jokių priežasčių norėti, kad juos kas gelbėtų.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Estijos premjero Taavi Roivas atsakymas į klausimą, ar Rusija galėtų panaudoti karinę jėgą Baltijos šalyse „gelbėdama“ „tėvynainius“, konkretus ir aiškus kaip dukart du – ne. Premjeras turi ir paaiškinimą savo optimizmui: žmogaus teisės Rusijoje – beveik nepažįstamas gėris, todėl Baltijos šalyse gyvenantys žmonės neturi jokių priežasčių norėti, kad juos kas gelbėtų.

„Estijoje gyvenančių žmonių teisės yra kur kas geriau užtikrinamos nei žmonių, gyvenančių Rusijoje. Tai galioja visiems, nepaisant etniškumo: estams, rusams, lietuviams, lenkams – bet kam. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje mes esame pripratę, kad žmogaus teisių reikia paisyti, tačiau žmonėms, gyvenantiems Rusijoje, tai tolima“, – interviu DELFI sakė estų premjeras.

Jis pabrėžė ir ekonominį kontekstą, kuris esą palankesnis Baltijos šalims. Kaip pavyzdį T. Roivas pasitelkė Narvą ir Ivangorodą – šie miestai įsikūrę skirtingose Narvos upės pusėse: tik Narvos miestas yra Estijoje, Ivangorodas – Rusijoje.

„Tarp jų yra tiltas, gali pereiti iš vieno miesto į kitą. Kai tik kerti šitą tiltą, iškart pamatai, kad gyvenimo kokybė Estijos pusėje yra kur kas aukštesnė nei Rusijos pusėje. Tas pats pasakytina apie visas tris Baltijos šalis, lyginant jas su Rusijos regionais. Taigi yra daugybė priežasčių – objektyvių, subjektyvių – kodėl žmonės mūsų šalyse jaučiasi namie ir kodėl jie nenori, kad juos kažkas gelbėtų. Esama net mokslinių studijų, kurios ištyrė, jog etniniai rusai Estijoje padarytų bet ką, įskaitant tai, kad imtų ginklą į rankas, kad pasipriešintų agresijai, jeigu prireiktų. Tai geriausias atsakymas“, – teigė T. Roivas.

Paklaustas apie karines pajėgas, Estijos premjeras pabrėžė, kad jo valstybė niekad neatsisakė privalomosios pradinės karo tarnybos, kitaip tariant, šauktinių kariuomenės. Lietuva 2008 m. buvo atsisakiusi šauktinių, tačiau vėl grįžo prie mišrios kariuomenės, kurią sudaro ir profesionalai, ir šauktiniai.

„Yra keletas požiūrių dėl privalomosios pradinės karo tarnybos, tačiau šiandieninė saugumo situacija lemia, kad šauktiniai yra efektyviausias būdas užtikrinti šalies apginamumą. Po nepriklausomybės atgavimo Estija visuomet turėjo šauktinių kariuomenę, turime ją šiandien ir turėsime ateity. Visuomenės parama siekia apie 90 proc. Visi supranta, kad, net jeigu turi tarnauti 8 ar 11 mėnesių, to tikrai reikia. Galų gale, tai gana maža kaina už žinojimą, kad šalis liks nepriklausoma“, – sako T. Roivas.

Pasak premjero, neturint šauktinių, būtų sudėtinga surengti pratybas, kuriose dalyvauja 12000 žmonių. Kaip žinoma, karinėmis pratybomis paprastai siekiama nušlifuoti bendrus karinių vienetų veiksmus su sąjungininkais, pranešti potencialiam priešui apie pasirengimą gintis.

Estijos premjeras nepraleido progos priminti, kad Estija gynybai skiria 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, Lietuva ir Latvija yra įsipareigojusios to siekti. Estija taip pat neseniai įsigijo naujos karinės įrangos, tai yra pėstininkų kovos mašinų CV-90, prieštankinių raketų sistemų „Javelin“.

DELFI primena, kad šiais metais Lietuvos skiriama dalis nuo bendrojo vidaus produkto siekia 1,11 proc. Tai sudaro 425 mln. eurų. Remiantis politinių partijų susitarimu, Lietuva 2020 m. ketina pasiekti 2 proc. gynybos finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto.

Klausiamas, ar regi Lietuvos ir Estijos užsienio politikos retorikos skirtumų, T. Roivas teigė manantis, kad iš esmės visos Europos Sąjungos šalys Rusijai siunčia vieną žinią – Ukraina yra suvereni valstybė ir pati turi pasirinkti savo ateitį.

Kaip žinoma, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją yra pavadinusi teroristine valstybe, jos retorika buvo aptarta ir įvertinta beveik visame Vakarų pasaulyje.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas irgi garsėja kaip žodžio kišenėje neieškantis valstybės vadovas. Pavyzdžiui, leidiniui „The Times“ Estijos prezidentas sakė, kad už sankcijų švelninimą Rusijai pasisakančios Graikija, Italija, Vengrija ir Kipras yra Vladimirui Putinui naudingos idiotės.

Estijos premjeras T. Roivas buvo nuosaikesnis.

„Aš manau, kad iš esmės žinia iš visos Europos yra ta pati: mes galime vartoti skirtingus žodžius, skirtingas sąvokas, bet žinia aiški iš kiekvienos šalies, kurios sėdi prie derybų stalo. Ta žinia tokia, kad Ukraina turi suverenią teisę pasirinkti savo ateitį. Niekas, net labai didelė kaimynė, negali tam prieštarauti. Net jeigu kai kurios šios žinutės detalės yra skirtingos, manau, esmė panaši“, – interviu teigė T. Roivas.

Paklaustas konkrečiai apie Graikiją ir Vengriją, kurios garsėja prorusiškais pareiškimais, Estijos premjeras situacijos nedramatizavo.

„Bet tai nebūtinai reiškia, kad Europos Sąjunga neturi vieningo požiūrio. Mes visuomet pasiekiame konsensusą prie derybų stalo po diskusijų. Prieš diskusijas kai kurios šalys gali turėti skirtingų požiūrių, bet po diskusijų, po detalios situacijos analizės visi sutinka, kad, pavyzdžiui, kol antrasis Minsko susitarimas nebus visiškai įgyvendintas, nebus jokio klausimo apie sankcijų švelninimą. Tai savaime aišku“, – sakė T. Roivas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close