captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Parlamentas ragina Turkiją dėl susitaikymo pripažinti armėnų genocidą

Europos Parlamentas trečiadienį paragino Turkiją pasinaudoti šimtosiomis žudynių, vykusių paskutiniaisiais Osmanų imperijos gyvavimo metais, metinėmis ir „pripažinti armėnų genocidą“, kad būtų galima paskatinti susitaikymą tarp šių dviejų tautų.
Genocido memorialas Armėnijos sostinėje Jerevane, AFP/Scanpix nuotr.
Genocido memorialas Armėnijos sostinėje Jerevane, AFP/Scanpix nuotr.

Europos Parlamentas trečiadienį paragino Turkiją pasinaudoti šimtosiomis žudynių, vykusių paskutiniaisiais Osmanų imperijos gyvavimo metais, metinėmis ir „pripažinti armėnų genocidą“, kad būtų galima paskatinti susitaikymą tarp šių dviejų tautų.

ES asamblėja „didele dauguma“ pritarė šiai rezoliucijai, dėl kurios buvo balsuojama likus vos savaitei iki armėnų tautos tragedijos šimtmečio paminėjimo dienos balandžio 24-ąją ir augant įtampai dėl to, kokiu terminu reiktų apibūdinti šias Pirmojo pasaulinio karo metais vykusias žudynes.

Parlamentas nurodė sveikinąs kaip „žingsnį teisinga kryptimi“ Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir kitų aukštų šalies lyderių išsakytas pastabas, kuriomis buvo „pripažinti žiaurumai, vykdyti prieš Osmanų imperijos armėnus ir pareikšta jiems užuojauta“.

Turkija siekia tapti ES nare, bet jos derybos dėl prisijungimo įstrigo, nes Ankara neįgyvendina reformų pilietinių ir žmogaus teisių srityje tokiu mastu, kokiu norėtų Briuselis.

Ragindama Ankarą žengti tolesnius žingsnius rezoliucija „skatina Turkiją“ pasinaudoti žudynių metinėmis tam, kad „būtų pripažintas armėnų genocidas ir taip atvertas kelias tikram susitaikymui tarp turkų ir armėnų tautų“.

Joje Ankara taip pat yra raginama atverti „archyvus ir susitaikyti su savo praeitimi“ bei pažymima, kad „Armėnija ir Turkija turi pasinaudoti sėkmingo Europos tautų susitaikymo pavyzdžiais“.

1987 metais Europos Parlamentas apibūdino 1915 metais vykusias žudynes kaip „genocidą“.

Šis žodis, kurį sekmadienį per pamaldas Šv. Petro bazilikoje pavartojo ir popiežius Pranciškus, sukėlė Ankaros, kuri griežtai atmeta šį terminą, pasipiktinimą, bet europarlamentarai tokį pontifiko žingsnį sveikino.

Per debatus dėl rezoliucijos konservatyvus vokiečių europarlamentaras Elmaras Brokas pareiškė, kad „mano paties tauta vykdė genocidus“, ir pažymėjo, jog tokių žudynių pripažinimas ir minėjimas yra „moralinė pareiga“.

„Šimtai tūkstančių armėnų žuvo nuo Osmanų imperijos pakalikų rankų“, – sakė jis.

Kristalina Georgijeva, Europos Komisijos viceprezidentė iš Bulgarijos, parlamentui pareiškė, kad ES „visiškai pripažįsta ir artėjančio minėjimo reikšmę ir skirtingas nuomones dėl šios tragedijos“.

Būdama ES vykdomosios institucijos, kuri tvarko reikalus su Turkija, atstovė ji pati nepavartojo žodžio genocidas.

„Kad ir koks žodis būtų vartojamas nusakyti šiuos siaubingus įvykius, negali būti neigiama jų siaubinga tikrovė“, – sakė K. Georgijeva.

Armėnai tvirtina, kad mažiausiai pusantro milijonų jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos pajėgoms siekiant išnaikinti armėnus dabartinės Turkijos rytinėse teritorijose.

Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta šiuos kaltinimus, argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo R.T. Erdoganas pabrėžė, kad Turkija ignoruos europarlamentarų rezoliuciją.

„Ji įeis per vieną ausį ir išeis per kitą“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...