captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija keičia savo poziciją dėl branduolinio ginklo

Studentams, iš visos Rusijos atvykusiems į karo mokyklą už Maskvos, šių metų Valentino diena buvo neįprasta: pačioje šalies branduolinio arsenalo širdyje jie keliavo į pasimatymą su tarpkontinentine balistine raketa „Topol“.
Užrašai ant marškinėlių: „Topol“ sankcijų nebijo“ ir „Nejuokinkite mano „Iskanderių“, AFP/Scanpix nuotr.
Užrašai ant marškinėlių: „Topol“ sankcijų nebijo“ ir „Nejuokinkite mano „Iskanderių“, AFP/Scanpix nuotr.

Studentams, iš visos Rusijos atvykusiems į karo mokyklą už Maskvos, šių metų Valentino diena buvo neįprasta: pačioje šalies branduolinio arsenalo širdyje jie keliavo į pasimatymą su tarpkontinentine balistine raketa „Topol“.

Šis naujas renginys – karjerai Rusijos branduolinėse pajėgose populiarinti skirto plano dalis. Drauge jis atspindi kitą reiškinį: visuomenėje augantį pasididžiavimą branduolinėmis pajėgomis.

Nuo konflikto Ukrainoje pradžios iš Maskvos plūstelėjo karinės retorikos banga. Tokie aukšti pareigūnai kaip prezidentas Vladimiras Putinas ėmė reikšti atvirus branduolinius grasinimus, viešai žvanginti masinio naikinimo ginklais imta net smarkiau nei Šaltojo karo metais. Kalbos apie Rusijos branduolinę galią V. Putinui puikiai padeda išlaikyti savo šalininkus namuose, trokštančius žlugusios karinės jėgos atkūrimo.

Rusijos susitelkimą į branduolines pajėgas analizuoja „The Wall Street Journal“. Didėjant Rusijos ir Vakarų konvencinių pajėgų disbalansui, šalis tampa vis labiau priklausoma nuo branduolinių ginklų. Šaltojo karo metu Varšuvos pakto narių konvencinės pajėgos Europoje viršijo NATO narių pajėgas. Tokia padėtis vertė Vakarus atgrasymui pasitelkti branduolinį arsenalą ir smarkiai nuo jo priklausyti.

Šiandien Rusija turi mažiau karių, menkesnę ginkluotę ir nedaug sąjungininkių. Nepilnavertiškumas ir izoliacija pakeitė valstybės gynybos strategiją.

„Tai ne tik kitokia retorika, tai visai kitas pasaulis“, – tvirtina Brucas G. Blairas, Prinstono universiteto mokslininkas ir branduolinių ginklų ekspertas.

Pastarosios Rusijos karinės pratybos turėjo branduolinių elementų, o Kremlius žadėjo visapusišką Rusijos sausumos branduolinių pajėgų reviziją per artimiausius penkerius metus.

Rusijos „Topol“ raketos, AFP/Scanpix nuotr.

Neseniai Rusijos valstybinė televizija rodė dokumentinį filmą, kuriame V. Putinas sakė, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą. Tuo metu Rusija aneksavo Krymą.

„Faktas, kad buvo svarstomas branduolinio ginklo pasirinkimas, yra laibai aiškus indikatorius, rodantis, kad branduolinis slenkstis šiuo metu yra labai žemas, net žemesnis nei per Šaltąjį karą“, – įsitikinęs B. G. Blairas, V. Putino veiksmus apibūdinantis kaip keliančius daugiausia rizikos iš visų Kremliaus vadovų nuo Karibų krizės.

Pastaraisiais metais Rusija taip pat įsitraukė į susidūrimus su Europos ir JAV aviacija ir kitais objektais. Ši aplinkybė didina nelaimių, kurios gali peraugti į pavojingą paaštrėjimą, tikimybę.

Didžiąją Šaltojo karo dalį sovietinė retorika Sovietų Sąjungą vaizdavo kaip laisvę mylinčią šalį, kuri galėtų panaudoti branduolinį ginklą tik kraštutiniu atveju. Vis dėlto sovietų pareigūnų veiksmai ir vieši pareiškimai šlovino karinius pajėgumus ir siekė apkaltinti Vakarus branduolinės politikos propagavimu. Tačiau vieši grasinimai branduoline ataka buvo tabu.

„Visa ši idėja – „jūs nenorite sužinoti, kaip toli mes galime nueiti“ – niekada nebuvo sovietinės propagandos dalis. Ji veikiau rėmėsi teiginiu: „jei mus pulsite, mes pasiruošę, mes čia“. Bet tai nereiškė „mes jus skatiname“, – tvirtina Pavelas Podvigas, Rusijos branduolinių pajėgų ekspertas.

Tačiau tai pasikeitė. Kovą Rusijos ambasadorius Danijoje pagrasino šaliai branduoline ataka, jei Danija prisijungs prie NATO priešraketinės gynybos skydo programos Europoje.

„Jei viskas pasisuka galimo ginkluoto konflikto link, geriausia su mumis nesipykti. Noriu jums priminti, kad Rusija yra viena iš pirmaujančių branduolinių galybių“, – praėjusių metų rugpjūtį perspėjo V. Putinas.

Gruodį vykusioje spaudos konferencijoje Rusijos branduolinius pajėgumus V. Putinas apibūdino kaip meškos dantis ir letenas, o į ne savo reikalus besikišantys Vakarai stengiasi išrauti šios meškos nagus ir dantis. „Jei juos išraus, meškos nebereikės. Jie padarys iš jos iškamšą, ir viskas tuo baigsis“, – aiškino V. Putinas.

Rusijos televizijose su branduolinėmis pajėgomis susijusios kalbos – dar agresyvesnės. Praėjusiais metais, Rusijai aneksavus Krymą, pasigirdo grasinimų paversti JAV „radioaktyviais pelenais“.

Maskvoje jau galima rasti marškinėlių su užrašu „Topol“ nebijo sankcijų“.

Visos šios situacijos rizika slypi tame, kad tokios kalbos keičia viešąją nuomonę dėl pareiškimų apie branduolinę grėsmę. Nepriklausomo „Levada“ centro apklausų duomenimis, pusė gyventojų sutinka su V. Putino grasinimu panaudoti branduolinį ginklą Kryme ir mano, kad Vakarai gali suprasti tik griežtą kalbą.

Santykių atšalimas sustabdė bet kokį ginklų kontrolės priemonių progresą tarp Maskvos ir Vašingtono. „V. Putinas pasitelkia branduolinę dimensiją kaip perspėjimą Vakarams, kad šie laikytųsi atokiai“, – teigia Lawrence‘as Freedmanas, Londono karališkojo koledžo karo mokslo profesorius ir branduolinės strategijos specialistas. „Kiek rimti V. Putino grasinimai – nežinia. Tačiau jis nesiliauja jų kartojęs“, – pabrėžia profesorius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...