captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latviai rinks naują vadovą. Nori tokio, kaip D. Grybauskaitė

Latviai dairosi naujo šalies vadovo – gegužę čia vyks prezidento rinkimai. Dabartinis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nesieks antros kadencijos, o kaimynai nori ryžtingesnio prezidento nei turėjo iki šiol. „A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos vadovais. Tikimasi, kad naujasis prezidentas galėtų būti toks, kaip jie“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologė Anete Vitola.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Latviai dairosi naujo šalies vadovo – gegužę čia vyks prezidento rinkimai. Dabartinis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis nesieks antros kadencijos, o kaimynai nori ryžtingesnio prezidento nei turėjo iki šiol. „A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos vadovais. Tikimasi, kad naujasis prezidentas galėtų būti toks, kaip jie“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologė Anete Vitola.

Likus kelioms savaitėms iki balsavimo, 70-metis A. Bėrzinis paskelbė, kad nebesieks antros kadencijos. Tai – antras prezidentas Latvijoje, kuris dirbo tik vieną kadenciją, kaip ir ankstesnis prezidentas Valdis Zatleris. O Guntis Ulmanis ir Vaira Vykė-Freiberga dirbo po dvi kadencijas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Alvydas Butkus LRT.lt  sako, kad šis A. Bėrzinio sprendimas Latvijoje komentuojamas labai palankiai: „Kalbama, kad jis padarė protingą, patriotinį žingsnį. Jis žinojo nuotaikas ir tai, kad nebus perrinktas. Tad, galima sakyti, užbėgo už akių savo paties nušvilpimui.“

A. Bėrzinis nebesieks antros kadencijos, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Politologė iš Latvijos A. Vitola portalui LRT.lt teigia, kad kol kas išties sunku pasakyti, kas taps naujuoju Latvijos prezidentu, nes nė vienas kandidatas neturi stiprios valdančiųjų partijų paramos. „Tikėtina, kad rimtesni kandidatai paaiškės tuomet, kai partijos dėl ko nors susitars“, – teigia A. Vitola.

Savo ruožtu LRT radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis pažymi, kad A. Bėrzinio balsas tarptautinėje arenoje niekada nebuvo labai girdimas, skirtingai nei kitų Baltijos šalių – Lietuvos ir Estijos – prezidentų. „Estijos ir Lietuvos šalių vadovai yra kur kas aktyvesni, o A. Bėrzinis – tylesnis, ramesnis. Galbūt jis buvo kaip kompromisas, kai reikėjo rinktis balsuoti už V. Zatlerį, arba jį“, – pasakoja A. Vaikutis.

A. Vitola sako, kad Latvijoje šiuo metu daug kalbama apie tai, kokio šalies vadovo reikia šaliai: „Daugybė žmonių tikisi nepriklausomo, gerai išmanančio kalbas ir bendrauti sugebančio prezidento. A. Bėrzinis nuolat lyginamas su Lietuvos ir Estijos šalies vadovais. Tikimasi, kad Latvijos prezidentas galėtų būti toks geras, kaip šių Baltijos šalių. Požiūris į Lietuvos prezidentę D. Grybauskaitę yra labai teigiamas.“

Panašias kalbas kaimyninėje šalyje girdėjo ir A. Butkus: „Latviai labai norėtų, kad prezidentas būtų ryžtingesnis, nes būtent to trūko A. Bėrziniui. Latviai prasitarė, kad su sveiku pavydu žiūri į Lietuvą, kuri turi ryžtingą ir drąsią prezidentę.“

Gali kandidatuoti ir V. Vykė-Freiberga?

VDU profesoriaus A. Butkaus žiniomis, Latvijoje daugelis mano, kad naujuoju prezidentu gali tapti Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas: „Koalicija ir Seimo pirmininkė kalba apie šį kandidatą.“ Vietos žiniasklaida skelbia, kad viena rimtesnių kandidačių taip pat yra Europos Parlamento narė Sandra Kalnietė, kuri priklauso centro dešiniųjų partijai „Vienybė“.

Kol kas pageidavimą siekti prezidento posto yra patvirtinęs tik buvęs bankininkas ir krepšinio žvaigždė Martinis Bondaras, opozicinės Latvijos regionų sąjungos pirmininkas. Tačiau jis nelaikomas stipriu kandidatu.

Taip pat minimos ir Latvijos mokslų akademijos prezidento Ojaro Sparičio bei politologės Zanetės Ozolines kandidatūros. „Ši kandidatė realiai žiūri į tai, kas vyksta pasaulyje. Netgi rinkta politinių partijų, ji nesileistų manipuliuojama“, – apie Z. Ozoline kalba A. Vaikutis.

Kalbama ir apie Latvijos ambasadoriaus prie NATO Mario Riekstinio kandidatūrą. „Jis – vienas ryžtingesnių atstovų, buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras“, – teigia A. Butkus.

Ar galėtų dar kartą šaliai vadovauti V. Vykė-Freiberga? „Ji neneigia galimybės grįžti į Rygos prezidento rūmus, bet, kad galėtų mąstyti apie dar vieną kadenciją, jai kažkas turėtų pasiūlyti kandidatuoti. Kol kas ji nėra gavusi tokio pasiūlymo. Gali būti, kad politinės partijos jos bijos, nes tai tokia prezidentė, kuria negali manipuliuoti“, – aiškina LRT radijo bendradarbis Latvijoje A. Vaikutis.

V. Vykė-Freiberga, Reuters/Scanpix nuotr.

Jis sako, kad Latvijos prezidento rinkimų baigtis yra visiškai neaiški: „Prieš kiekvienus rinkimus neabejojama, kad paskutinę akimirką gali būti „išmestas“ dar vienas naujas kandidatas. Per vienus prezidento rinkimus kandidatas Raimondas Paulas penkis kartus nesurinko balsų daugumos, ir staiga buvo pasiūlyta V. Vykės-Freibergos kandidatūra. Tuomet ši kandidatė ir gavo daugumą.“

Dauguma latvių prezidentą nori rinkti tiesiogiai

Latvijoje prezidentas renkamas 100 vietų parlamento slaptu balsavimu, o ne visų piliečių balsais. Kaip teigia politologė A. Vitola, šalyje netyla diskusijos apie tiesiogiai renkamą prezidentą, tačiau tam esą reikėtų pakeisti Latvijos konstituciją. „Nemanau, kad tai gali įvykti netolimoje ateityje“, – prognozuoja A. Vitola.

Tačiau patys latviai prezidentą nori rinkti tiesiogiai – kaip rodo apklausos, idėją pakeisti rinkimų įstatymus palaiko dauguma (78 proc.)  darbingo amžiaus žmonių.

Apklausa, kurią, komercinės televizijos LNT užsakymu, atliko viešosios nuomonės tyrimų agentūra TNS, rodo, kad šią idėją visiškai palaiko 43 proc. respondentų, o dar 35 proc. buvo linkę ją palaikyti. Dalis Latvijos partijų taip pat palaiko idėją pakeisti šalies konstituciją ir pereiti prie tiesioginių prezidento rinkimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...