captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV ir Lietuvos ekspertai: dėl Rusijos Vakarai kol kas bus principingi, bet neveiklūs

„Nėra jokių garantijų, kad Vakarai pasielgs teisingai“, – portalui LRT.lt teigia Hooverio instituto (JAV) bendradarbis Paulas Roderickas Gregory, komentuodamas kai kurių savo kolegų Vakaruose samprotavimus apie galimą Krymo pripažinimą Rusijai mainais į šios atsitraukimą iš įšaldytų konfliktų zonų. Amerikos ir Lietuvos analitikai prognozuoja, kad Krymas dar ilgai bus Rusijos teritorija, virsianti „juodąja skyle“.
Krymas – Ukraina, rašoma plakate. Reuters/Scanpix nuotr.
Krymas – Ukraina, rašoma plakate. Reuters/Scanpix nuotr.

„Nėra jokių garantijų, kad Vakarai pasielgs teisingai“, – portalui LRT.lt teigia Hooverio instituto (JAV) bendradarbis Paulas Roderickas Gregory, komentuodamas kai kurių savo kolegų Vakaruose samprotavimus apie galimą Krymo pripažinimą Rusijai mainais į šios atsitraukimą iš įšaldytų konfliktų zonų. Amerikos ir Lietuvos analitikai prognozuoja, kad Krymas dar ilgai bus Rusijos teritorija, virsianti „juodąja skyle“.

Žurnale „Foreign Affairs“ neseniai skelbtame straipsnyje The Resistible Rise of Vladimir Putin Stephenas Kotkinas svarsto „kompromisinį“ tolesnės įvykių raidos scenarijų: Vakarai sustabdo V. Putiną, bet pasiekia to per derybas, nuolaidas ir sienų perbraižymą.

Paklausti, ar yra galimybė, kad Vakarai leis perbraižyti Europos žemėlapį ir paliks Krymą Rusijai mainais į Kremliaus apetitų sutramdymą kitose teritorijose, LRT.lt pašnekovai linkę tokią galimybę atmesti. Europos politikos analizės centro Vašingtone ekspertas Januszas Bugajskis mano, kad tokios galimybės nėra, o tokį scenarijų įvardija kaip Vladimirui Putinui palankių šaltinių skleidžiamą dezinformaciją.

J. Bugajski, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

„Tai – dezinformacija, kurią platina V. Putiną remiantys ar jo administracijai artimi šaltiniai. Jų tikslas – nuginkluoti opoziciją, sukurti dialogo, Vakarų ir Rytų kompromiso iliuziją.

Krymo atidavimas Rusijai reikštų, kad kaimyninės teritorijos užgrobimas ir šalies skaldymas Europoje yra legitimus. Tai ne tik pažeistų daugybę tarptautinių sutarčių, bet ir reikštų, kad Jungtinės Tautos (JT) ir kitos tarptautinės institucijos nebėra svarbios, ir jų veikimas gali būti sustabdytas“, – tikina J. Bugajskis.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas taip pat sako, kad jokių net teorinių galimybių tokiam scenarijui būti negali, o bet kokie geopolitiniai mainai, įteisinti tarptautine teise, reikštų pavojingo visai tarptautinei sistemai precedento sukūrimą.

Savo ruožtu P. R. Gregory pasilieka abejonę dėl Vakarų gebėjimo priimti tinkamą sprendimą Krymo klausimu: „Tikiuosi, kad jie taip nepadarys, tačiau nėra jokių garantijų, kad Vakarai pasielgs teisingai. Jei toks sandoris būtų pasiūlytas, Rusija jį priimtų, tačiau iš Rytų Ukrainos nepasitrauktų. Juk Rusija teigia neturinti nieko bendro su šiuo neva pilietiniu karu.“

P. R. Gregory: Vakarai cituos tarptautinę teisę ir nieko nedarys

Paklaustas, ar Vakarai imsis veiksmų, siekdami padėti Ukrainai susigrąžinti Krymą, P. R. Gregory sako, kad jie tik cituos tarptautinę teisę ir nieko nedarys. Tačiau mažiausia, ką Vakarai turėtų padaryti, anot LRT.lt pašnekovo, tai – remtis tarptautinės teisės priemonėmis, iš kurių išplaukia daugybė būdų Rusiją prispausti teisiškai.

Europos politikos analizės centro ekspertas J. Bugajskis taip pat nesitiki aktyvių Vakarų veiksmų, siekiant sugrąžinti Krymą Ukrainai.  Apie karinę intervenciją negali būti nė kalbos, kadangi Vakarai nenori karo su Rusija. J. Bugajskio manymu, jie tiesiog nepripažins aneksijos de jure,  kaip buvo su trimis Baltijos valstybėmis po Antrojo pasaulinio karo.

„Galiausiai Vakarai lauks Rusijos Federacijos žlugimo, kaip laukė Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau šiuo metu Vakarai privalo padėti Kijevui apsisaugoti nuo tolesnių teritorijų aneksijų, tiekdami įrangą, kuri Ukrainos kariuomenei yra desperatiškai reikalinga, siekdami apsiginti nuo Maskvos remiamų separatistų“, – kalba J. Bugajskis.

L. Kasčiūnas, K. Čachovskio (DELFI) nuotr.

Pasak RESC analitiko L. Kasčiūno,  iš Vakarų tikėtinos tik labai ilgalaikės minkštosios galios priemonės parodant, kad su Ukraina Krymo gyventojams yra geriau. Tiesa, šios priemonės nebūtinai gali padėti pasiekti trokštamo rezultato.

„Iš Vakarų labiausiai tikėtinos visuomenės žadinimo priemonės. Tarkime, bevizis režimas su Europos Sąjunga (ES) Ukrainos pasų turėtojams, ekonominė Ukrainos raida, jos progresas ir Krymo atsilikimas, parodant didžiulį kontrastą. Žinoma, turint galvoje Rusijos politikos specifiką, tokioms pažadintoms Krymo gyventojų nuotaikoms bet kuriuo metu gali būti „nusuktas sprandas“. Tai yra ilgalaikės, nebūtinai kažką garantuojančios priemonės, bet jas reikia taikyti.

Daug daugiau proveržio galimybių matyčiau, jei žlugtų V. Putino sistema ir atsirastų tam tikras galimybių langas atstatyti status quo teisine prasme, kaip žlugus Sovietų Sąjungai“, – tikina L. Kasčiūnas.

Politologas mano, kad, žlugus Rusijos Federacijai, Vakarai, nors ir nenoriai, imtųsi tarpininko vaidmens, siekdami sugrąžinti Krymą Ukrainai.

Krymo ateitis – militarizuota „juodoji skylė“

LRT.lt pašnekovų teigimu, Krymas dar dešimtmečius bus okupuotas Rusijos ir pamažu taps varginga izoliuota teritorija. RESC analitikas Linas Kojala pažymi, kad jau šiandieną Krymas aiškiai juda šia kryptimi, pirmiausiai – dėl Vakarų sankcijų.

„Vakarai ėmėsi labai juvelyriškų sankcijų, nutaikytų į Krymo regioną. Pavyzdžiui, Kryme negalima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis – tai gerokai apsunkina regiono raidos perspektyvas. Be to, sankcijos atgraso nuo investicijų ir įmonių steigimosi Kryme. Taip, pensijos ir kitos socialinės išmokos, kaip pažadėjo V. Putinas, padidėjo apie 70 proc., tačiau visą tą padidėjimą surijo infliacija.

L. Kojala, T. Vinicko (DELFI) nuotr.

Nepaisant Kryme vyraujančio patriotizmo, regiono išlaikymo kaštai auga ir tik augs: Krymas yra visiškai uždara teritorija, pasiekiama tik oro arba jūrų keliu, o tai yra labai brangu. Taigi Rusijos kaštai tik didės, žmonių pasitenkinimas mažės, nes viso pasaulio pastarųjų metų raidos trajektorija rodo, kad uždaros teritorijos negali klestėti“, – kalba L. Kojala.

Pesimistinių prognozių ne tik Krymui, bet ir šalia jo esančioms teritorijoms turi ir JAV analitikas J. Bugajskis: „Krymas taps „juodąja skyle“ šalia Juodosios jūros – dar viena varginga, stipriai izoliuota Rusijos teritorija, smarkiai priklausoma nuo valstybės subsidijų.

Totorių populiacija patirs represijas, bet kokie opozicijos ženklai bus užgniaužiami. Krymas taip pat taps didesne karine Rusijos pajėgų baze, užtikrinančia Maskvai visos šiaurinių ir rytinių Juodosios jūros pakrančių kontrolę su jėgos projekcija į Balkanus ir Centrinės Europos teritorijas.“

JAV prezidento rinkimai galėtų reikšti permainas Ukrainos klausimu

P. R. Gregory teigimu, 2016-aisiais vyksiantys JAV prezidento rinkimai galėtų lemti ir Vakarų vaidmens permainas Ukrainos klausimu.

„Naujasis prezidentas šiuo klausimu turėtų būti geresnis nei Barackas Obama. „Vanagiškesnis“ respublikonų prezidentas galėtų įnešti didelių pokyčių, tačiau rinkimai – tik po dvejų metų“, – kalba P. R. Gregory.

Anot J. Bugajskio, ryžtingesnė Rusija reikalauja JAV politikos permąstymo: „Vietoje neproduktyvių „perkrovų“ su Kremliumi Baltieji rūmai turėtų vykdyti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią imperialistinei Maskvai įgyti daugiau teritorijų kaimyninėse šalyse.“

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymi, kad JAV prezidento rinkimuose kol kas favoritė yra Hillary Clinton. Politologo teigimu, užsienio politikos atžvilgiu, ypač Rytų Europos regiono klausimu, jos pozicija yra tikrai regionui palankesnė nei B. Obamos. „Bet kardinalaus pokyčio, kad ji galėtų panaudoti JAV pajėgumus, siekiant padėti atsiimti Krymą, atstatyti Ukrainos teritorinį vientisumą, tikėtis neverta. To nereikėtų tikėtis net tuo atveju, jei laimėtų respublikonai“, – kalba RESC analitikas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...