captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kur buvo dingęs V. Putinas: vyko karo galimybių tikrinimas

Rusija sėkmingai įgyvendina karinę reformą, kurios tikslas – vienu metu gebėti kariauti du su puse karo: tai yra, Rusijos ginkluotosios pajėgos turi gebėti kariauti du bet kokio tipo karinius konfliktus ir tuo pat metu dalyvauti vienoje taikos palaikymo operacijoje vienos arba kartu su tarptautinėmis pajėgomis, panaudodamos tik nuolatinės parengties karinius pajėgumus.
S. Šoigu ir V. Putinas, AFP/Scanpix nuotr.
S. Šoigu ir V. Putinas, AFP/Scanpix nuotr.

Rusija sėkmingai įgyvendina karinę reformą, kurios tikslas – vienu metu gebėti kariauti du su puse karo: tai yra, Rusijos ginkluotosios pajėgos turi gebėti kariauti du bet kokio tipo karinius konfliktus ir tuo pat metu dalyvauti vienoje taikos palaikymo operacijoje vienos arba kartu su tarptautinėmis pajėgomis, panaudodamos tik nuolatinės parengties karinius pajėgumus.

Tokį įvertinimą pateikia gynybos ekspertas, atsargos majoras Daivis Petraitis, kuris ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje pristatė tyrimą apie naująjį karinį Rusijos veidą.

Kaip žinoma, nuo 2008 m. Rusija pradėjo įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų reformą.

Pasak D. Petraičio, su karine Rusijos reforma susijęs ir kovo mėnesį visai savaitei dingęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Jo manymu, tą savaitę kaip tik buvo tikrinama Nacionalinio valstybės gynybos koordinavimo centro veikla. Šis centras karo atveju kontroliuotų ir koordinuotų visos valstybės veiklą, bet tai gali būti naudojama ir taikos metu.

Nukopijavo JAV modelį

Pasak D. Petraičio, pasirengimas karinei reformai Rusijoje iš tiesų prasidėjo 2000 m., nors oficialiai skelbiama, kad reforma pradėta 2008 m. Pretenzijos reformai buvo įvardintos 2000 m. Rusijos karinėje doktrinoje ir garsiojoje Sergejaus Ivanovo doktrinoje.

S. Ivanovas savo doktrinoje pasakė, kokia turi būti ateities kariuomenė. Pagrindinis dalykas – gebėjimas kariauti du su puse karo vienu metu be jokio pasirengimo. Net sovietiniais laikais didžiulė Sovietų Sąjungos kariuomenė vienu metu kariauti tiek konfliktų negebėjo.

„Gavę politinę direktyvą – du su puse karo – Rusijos kariškiai ėmėsi darbo“, – sakė pranešėjas.

Išskiriama keletas reformos etapų: 2005–2008 m. buvo vykdomas pasirengimas reformai, pašalinta opozicija reformai; 2008–2009 m. vykdyta pirmoji fazė – tai taktinio lygmens reorganizavimas, naujos brigados kūrimas; 2010–2012 m. antroji fazė – operacinio ir strateginio lygmens reorganizavimas, Operacinė vadovybės, Jungtinė strateginė vadovybės kūrimas. Trečioji fazė – apima karinių struktūrų optimizavimą 2012–2015 m. ir perginklavimą 2012–2020 m.

„Buvo keičiamas visas organizacinis kariuomenės modelis, buvo keičiamos kariavimo taktikos, koncepcijos. Jeigu taip trumpai pasakius: rusai neišrado nieko naujo – jie tiesiog nukopijavo JAV karinę mašiną“, – sakė D. Petraitis.

Pasak pranešėjo, reformos metu Rusija orientavosi į teritorinį ar misijinį vadovavimą. Todėl stambiausias strateginio lygmens dalijimas yra Jungtinė strateginė vadovybė, kuri atsako arba už teritorijas, arba už atitinkamas misijas, pavyzdžiui, branduolines pajėgas arba greitojo reagavimo pajėgas.

Pasak D. Petraičio, sukurti teritorines vadovybes Rusijai sukuri buvo lengva. Žymiai sunkiau jai buvo „perlaužti mentalitetą“ ir sukurti misijines vadovybes.

D. Petraičio teigimu, mauras, atlikęs esminį darbą, buvo 2007–2012 m. gynybos ministro pareigas ėjęs Anatolijus Serdiukovas. „Jis per dieną sugebėjo atleisti 142 tūkst. taip vadinamų praporščikų“, – sakė pranešėjas.

Naujuoju ministru tapo Sergejus Šoigu. D. Petraitis sako, kad tai asmuo, kuris dirbti priverčia bet ką. „Tai tas žmogus, kuris suderina, sutepa, išmankština bet kokį mechanizmą“, – teigia D. Petraitis.

„Kas įdomu, kad S. Šoigu prieš ateidamas į ministeriją tapo civiliu, bet atėjęs civiliu jis prabuvo vieną dieną. Pirmiausia, ką jis padarė, atliko valymą, pašalino visus reikalingus žmones. Kitas dalykas – ministerijoje po dienos civilių neliko. Kai šitai aš rodau vakariečiams, jie sako, kas čia tokio ypatingo? Tai dar kartą parodo, kaip Vakarai nesupranta Rusijos. Įsivaizduokite situaciją: prezidentas įsako pradėti karą rytoj 4 val. ryto“, – pasakojo gynybos ekspertas.

Jo teigimu, tokioje situacijoje bet kuris civilis ministras gali pasakyti nesutinkantis, aiškinti, kad jam reikia politinių konsultacijų, pareikšti apie atsistatydinimą, o laikas X bus praleistas.

„Pagal Rusijos arba prūsiškąsias karines tradicijas generolas gali pasakyti: taip arba ne. Pasakius ne, lieka dvi opcijos – arba nusišauti, arba būti išvytam, o naujas bus paskirtas už pusvalandžio. Ir taip antras, trečias, ketvirtas, kol įsakymas bus įvykdytas. Vakaruose tai sunkiai suprantama, bet tai Rusijos realijos“, – teigia D. Petraitis.

Pagrindinis S. Šoigu uždavinys

Atsargos majoras teigia, kad Rusijai pats svarbiausias dalykas buvo sukurti operacines pajėgas ir patikrinti, ar jos tikrai geba kariauti du su puse karo vienu metu. Todėl tam prireikė sukurti Nacionalinį valstybės gynybos koordinavimo centrą.

Tai buvo pagrindinis S. Šoigu uždavinys.

„Tas centras iš esmės kontroliuoja visos valstybės veiklą. Pagal patvirtintą Rusijos gynybos planą vienur rašoma 47, kitur, kad apie 50 ministerijų ir žinybų yra pavaldžios ir įtrauktos į tą planą“, – sako D. Petraitis.

Šis centras apima vyriausiojo pajėgų vado kuravimo sritį, prezidento, saugumo tarybos sferą, kuri vykdo politinį vadovavimą, visas karines operacijas valdantį karinio valdymo centrą ir gynybos paramos centrą, kuris kontroliuoja kasdieninę visų valstybės institucijų, įtraukiamų į gynybos organizavimą, veiklą.

„Centras buvo gana smarkiai testuojamas ir tikrinamas“, – sakė D. Petraitis.

„Tie, kurie domisi istorija, žino, kad karo metu Josifas Stalinas sukūrė taip vadinamą stavką – instituciją, kuri valdė viską ir buvo neginčytinas valdžios įrankis. Po karo šita institucija buvo išformuota, nes jokia valstybė negali sau leisti išlaikyti karo meto struktūros visą laiką. Tarybiniais laikais taikos metu egzistavo tokia struktūra, kuri karo metu po mobilizacijos turėjo būti performuojama į kažką panašaus į taip vadinamą stavką arba vyriausiąją vadovybę. Dabar sukurtas Nacionalinis valstybės gynybos koordinavimo centras toks, kad skirtumų beveik nėra – tik tai, kad jis egzistuoja jau dabar“, – sako pranešėjas.

Paaiškino, kur buvo dingęs V. Putinas

Pagrindinė centro užduotis – užtikrinti valstybės gebą koordinuoti politinę ambiciją: du su puse karo vienu metu.

„Visi mes spėliojome, kur buvo dingęs V. Putinas visą savaitę. Aš irgi turiu savo atsakymą į tą klausimą. Kadangi daugybė karinių sraigtasparnių tuo metu skraidė į Maskvą, aš pasižiūrėjau, kur buvo visi kiti kariniai vadovai. Aš manau, kad visą savaitę buvo sprendžiami strateginio lygio klausimai: ko gero, vienas iš svarbiausių – ar verta bandyti rizikuoti tikrinti centrą dabar, ar palikti metų pabaigai, kadangi reformos plane buvo numatyta 2015 m. privalomai atlikti. Sprendimas buvo priimtas toks: patikrinti“, – sakė D. Petraitis.

Savo nuomonę jis argumentuoja Rusijos karinėmis pratybomis Vakaruose ir Rytuose. D. Petraitis primena, kad prieš porą savaičių netoli Lietuvos „dūzgė lėktuvai, tankai, visi galvojo, kas dedasi“.

„Mano giliu įsitikinimu, aš tuo beveik neabejoju, kaip tik tai ir vyko – centro gebos tikrinimas, ar yra galimybė kariauti du su puse konflikto vienu metu“, – sako D. Petraitis.

Pasak pranešėjo, Vakaruose buvo imituojamas vienas puolamojo pobūdžio konfliktas, į kurį buvo pritraukta daugiau nei 20 junginių. Šiose pratybose dalyvavo apie 40–50 tūkst. karių, 5 tūkst. tankų, 70–80 laivų, 220 orlaivių.

Rytuose tuo pačiu metu vyko gynybinio pobūdžio konflikto imitavimas, sutelkta 10–15 tūkst. karių, 1 tūkst. tankų, iki 10 laivų, 4–10 orlaivių.

„Vienas iš paprastų indikatorių aš pateikiu: jeigu Vakaruose buvo išskleista daugiau nei 20 taip vadinamų karo meto valdymo punktų (brigados ir daugiau lygio), tai Rytuose tokių punktų buvo išskleista 30. Pastiprinimui buvo duotos atitinkamos pajėgos, kurios atėjo iš taip vadinamo greitojo reagavimo bloko“, – sako D. Petraitis.

Jis priduria, kad tai ne viskas – tą pačią dieną šalies Pietuose vienintelė Rusijos taikos palaikymo 15-oji brigada pradėjo „taikos palaikymo operaciją“. Tai buvo dviejų brigadų lygmens operacija, kurios pobūdis – taikos įvedimas regione ir jos užtikrinimas.

„Taigi visą savaitę iš esmės buvo tikrinamas valstybės valdymo gebėjimas kariauti du su puse karo. Aš manau, kad tik savaitės pabaigoje, kai politinė ir karinė vadovybė pamatė, kad jiems pasisekė, buvo padarytas tas visiems netikėtas gestas, kai buvo pakviesti visų šalių gynybos atašė: jie nuvežti ir jiems parodyta. Rusija iš esmės pasakė: pasižiūrėkite, mes galime kariauti du su puse karo, to dabar daryti negali niekas. JAV dabar skelbia, kad jų ambicijų lygis yra 1,5 karo“, – sakė D. Petraitis.

Atargos majoras teigia, kad Rusija iš esmės sukūrė operacines pajėgas, gebančias kovoti du su puse karo, bet kariauti jos dar negali, nes nėra iki galo sukomplektuotos.

D. Petraitis taip pat sako, kad Rusija baigia pirmąjį kariuomenės perginklavimo etapą, antrasis etapas bus baigtas tada, kai Rusijos kariuomenė gaus naujos kartos ginkluotę. „Jeigu po mėnesio parade mes pamatysime naują techniką, teks pripažinti, kad milžiniškomis pastangomis Rusija išlaiko grafiką, kurį paskelbė prieš gerą dešimtmetį“, – sakė pranešėjas.

Kai neparanku, pasinaudoji privačiomis karo įmonėmis

D. Petraitis sako, kad hibridinis karas, pademonstruotas Ukrainoje, nėra naujas reiškinys. Tačiau jo esmė, kad karo ribų nelieka: nežinai, nei kada jis prasideda, nei kada pasibaigia.

„Naujųjų karų tikslai yra ne teritorijos okupacija, bet gynybinių pajėgumų ir ryžto priešintis sulaužymas ir politinio režimo pakeitimas prorusišku. Gali nesikeisti valstybės pavadinimas, gali nesikeisti simboliai, keisis politinis režimas“, – sako D. Petraitis.

Atsargos majoro pasakojimu, Rusijos supratimu, ateities karuose nereikia milžiniškų pajėgų: Maskva, kaip ir kai kurios kitos valstybės, pradėjo naudotis privačiomis karinėmis kompanijomis.

„Oficialiai Rusijoje jų nėra, yra taip vadinamos privačios apsaugos kompanijos. Pamatytumėte, kad net jas apibrėžiančiame įstatyme sakoma, kad tai yra nevalstybinis Gynybos ministerijos įrankis vykdyti užduotims užsienyje, kai valstybei tai neparanku daryti oficialiai“, – sako D. Petraitis.

Pranešėjas sako esantis įsitikinęs, kad „mandagūs žali žmogeliukai“ Kryme buvo iš privačių karinių kompanijų.

Antras svarbus elementas hibridiniame kare – slaptosios tarnybos. Žmonės iš tokių tarnybų gali apsimesti sąjungininkų atstovais, kelti sąmyšį ir pasimetimą. „Ir po to ateis specialiosios pajėgos. Tai bus oro desanto kariuomenės pagrindu parengtos šturmo pajėgos, jos tik pasisavino specialiųjų pajėgų vardą, bet iš tikrųjų tai bus greitojo reagavimo pajėgos“, – teigia D. Petraitis.

„Praktiškai gali būti tai, ką mes matėme Kryme: atsiras penktoji, šeštoji kolona, atsiras privačios karinės kompanijos, kurias gali pasisamdyti ta pati penktoji kolona. Ir pradės veikti tikrosios specialiosios pajėgos. Konflikto metu įsijungs greitojo reagavimo pajėgos, oro desanto pagrindu sukurtas reagavimo komponentas, kuris turi veikti per 24 valandas. Ir tikrąsias klasikines pajėgas mes pamatysime tik konflikto vidury. Po to, aišku, seks deeskalacija, kai reikia konfliktą sustabdyti. Tokiu atveju įsijungs branduolinis elementas, kuris gali būti panaudotas šantažui, o pralaimėjimo atveju – savo likimo išgelbėjimui. Na, ir konflikto pabaigoje įsijungs visas pajėgų spektras“, – sako D. Petraitis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close