captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrėjai piešia detalų A. Lubitzo portretą: skausmingi santykiai ir polinkis viską kontroliuoti

Vokietijos tyrėjai „Germanwings“ antrojo piloto Andreaso Lubitzo bute šią savaitę rado antidepresantų, skelbia CNN remdamasi žiniasklaidos pranešimais. Aiškėja ir daugiau detalių iš šio piloto asmeninio gyvenimo. 149 žmones pražudęs pilotas Andreasas kadaise planavo vesti savo ilgametę merginą, bet ši nutraukė jųdviejų santykius, kai dvilypė jo asmenybė privertė ją būgštauti dėl savo saugumo.
Andreas Lubitzas. AFP/Scanpix
Andreas Lubitzas. AFP/Scanpix

Vokietijos tyrėjai „Germanwings“ antrojo piloto Andreaso Lubitzo bute šią savaitę rado antidepresantų, skelbia CNN remdamasi žiniasklaidos pranešimais. Aiškėja ir daugiau detalių iš šio piloto asmeninio gyvenimo. 149 žmones pražudęs pilotas Andreasas kadaise planavo vesti savo ilgametę merginą, bet ši nutraukė jųdviejų santykius, kai dvilypė jo asmenybė privertė ją būgštauti dėl savo saugumo.

Mokytoja Kathrina Goldbach neapsikentusi permainingo A. Lubitzo elgesio ir polinkio viską kontroliuoti nutraukė jųdviejų santykius likus vos kelioms savaitėms iki „Germanwings“ lėktuvo katastrofos, rašo dailymail.co.uk.

Vokiečių savaitraštis taip pat pranešė, kad A. Lubitzo draugė, su kuria jis gyveno šalies vakaruose esančiame Diuseldorfo mieste, tikriausiai yra nėščia. Savaitraštis šaltinių nenurodė, bet rašė, jog ši matematikos ir anglų kalbos mokytoja prieš kelias savaites mokiniams pasakė, kad laukiasi.

Neiškentė ir meilužė

Pasirodė pranešimų, kad piloto bute kratą atlikusi policija aptiko „kalnelį piliulių“. Manoma, kad A. Lubitzas atsisakė gerti jam išrašytus antidepresantus.

Taip pat skelbiama, kad pareigūnai aptiko A. Lubitzo dienoraštį, kuriame jis rašė, kad gali būti demaskuotas ir dėl sveikatos problemų prarasti savo darbą.

K. Goldbach tebegyveno su 27 metų A. Lubitzu, bet ieškojosi atskiro buto, kai ją iš kantrybės išvedė jo polinkis viskam vadovauti. Bičiuliai pasakojo, kad jis nurodinėdavo net kuo jai vilkėti.

Nors aplinkiniams jis atrodydavo pasitikintis savimi, bet jo užslėptas nesaugumo jausmas reikalavo nuolatinio dėmesio: tai paskatino jį išduoti Kathriną su viena „Germanwings“ stiuardese Maria, kuri kiek anksčiau davė interviu laikraščiui „Bild“.

Porelė penkis mėnesius susitikinėdavo pigiuose viešbučiuose. Tačiau stiuardesė, kaip manoma, taip pat nutraukė jųdviejų romaną, kai pradėjo bijoti „įkyraus ir nepastovaus“ A. Lubitzo elgesio.

Tyrėjai mano, kad regėjimo sutrikimai ir žlugę santykiai su K. Goldbach sukėlė „pamišimą“, kuris baigėsi masiniu žmonių nužudymu.

A. Lubitzas slėpė nuo darbdavių savo tikrąją būklę – „stiprų perdegimo sindromą“. Jam padėjo ir Vokietijos konfidencialumo įstatymai, kurie draudė gydytojams atskleisti tikrąją jo psichinę būklę.

Merginą perdėtai kontroliavo

Tačiau policija vis dar nežino, ar regėjimo sutrikimai, kaip manoma, prasidėję prieš kelerius metus, kilo dėl psichologinių problemų, ar, kaip sakė vienas pareigūnas, jis iš tikrųjų „lėtai ako“.

26 metų K. Goldbach per A. Lubitzo įniršio priepuolius vis labiau būgštavo dėl savo pačios saugumo ir jautėsi dusinama vis stiprėjančios jo kontrolės.

„Jis mėgindavo nurodinėti, ką jai vilkėti, su kokiais vyrais ji galinti kalbėtis. Jis reguliuodavo netgi jos sijonų ilgį. Jis buvo aukščiausios rūšies pamišęs kontroliuotojas“, – sakė vienas bičiulis.

„Ji pasakojo, kad jis būdavo labai malonus ir dėmesingas, tačiau turėdavo problemų dėl nuotaikų kaitos. Manau, mes pajutome, kad ji su laiku pradėjo bijoti“, – pridūrė kitas draugas.

Paklaikęs, kad gali ją prarasti, A. Lubitzas už tūkstančius eurų nusipirko du „Audi“ automobilius. Vieną iš automobilių jis atsigabeno vos prieš penkias dienas iki antradienio tragedijos.

Jo maniakiškas polinkis viską valdyti pasireiškė net perkant greitą maistą. Habibas Hassani, turintis piceriją netoli A. Lubitzo namų Diuseldorfe, pasakojo: „Jis būdavo itin reiklus dėl picos priedų. Jo nedomindavo, kas rašoma valgiaraštyje. Ant picos dažnai turėdavo būti paprikos, kumpio, svogūnų ir brokolių. Pica turėdavo būti pagal jį“.

Per kratas rasta kalnai medikamentų

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ citavo neįvardytą aukšto rango tyrėją, kuris sakė, kad A. Lubitzas sirgo sunkia „psichosomatine liga“, ir kad Vokietijos policija konfiskavo receptinių vaistų, kuriais gydoma ši liga. A. Lubitzas sirgo „sunkiu subjektyvaus perdegimo sindromu“ ir sunkia depresija, „Die Welt“ sakė šaltinis.

„The New York Times“ taip pat pranešė, kad per kratą piloto bute buvo rasta antidepresantų.

Šeštadienį tyrėjai toliau mėgino iš atskirų fragmentų sudėlioti slapto A. Lubitzo gyvenimo paveikslą. Pareigūnai teigė, kad jis slėpė savo ligą nuo darbdavių. Gydytojai buvo pripažinę jį „netinkamu darbui“.

Tyrėjai apklausė jo giminaičius, draugus ir bendradarbius, kad atskleistų, kas iš pirmo žvilgsnio kompetetingą ir stabilios būklės pilotą galėjo paskatinti sąmoningai sudaužyti lėktuvą Prancūzijos Alpėse.

Tuo tarpu dešimtys žmonių susirinko į aukų pagerbimo ceremoniją netoliese esančio Din le Beno miestelio bažnyčioje. „Germanwings“ reiso 9525 lėktuvu skrido iš viso 150 žmonių, įskaitant patį A. Lubitzą.

Aukų artimieji ir vietos gyventojai šeštadienio popietę taip pat rinkosi prie paprasto akmeninio memorialo, pastatyto netoli tragedijos vietos Vernė gyvenvietėje. Sniegu padengtų Prancūzijos Alpių viršukalnių fone prie paminklo buvo nešamos gėlės.

Paminklas Alpėse žuvusiems „Airbus“ keleiviams. Reuters/Scanpix nuotr.

Spėlionės dėl psichinės sveikatos

Daug dėmesio buvo skiriama A. Lubitzo psichinei būklei. Žiniasklaida spėliojo, kad jį galėjo kamuoti psichinės sveikatos problemos.

Tyrėjai jo buto šiukšliadėžėje rado laišką, kuriame buvo rašoma, kad 27 metų A. Lubitzas nėra tinkamas piloto darbui, penktadieį sakė Diuseldorfo prokuroras Christophas Kumpa. Jo teigimu, laiškas buvo „suraižytas“.

„The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“ penktadienį citavo neįvardytus šaltinius, kurie teigė, kad A. Lubitzą kankino psichinė liga ir kad jis savo diagnozę slėpė nuo darbdavių.

Šeštadienį naujame „The New York Times“ straipsnyje su tyrimu susipažinę du pareigūnai sakė, kad prieš tragediją A. Lubitzas mėgino gydytis dėl regėjimo sutrikimų, kurie galėjo sužlugdyti jo karjerą.

Pasak šių neįvardytų pareigūnų, A. Lubitzas taip pat buvo gydomas dėl psichologinių problemų.A. Lubitzas kasmetinį pilotų sveikatos patikrinimą buvo praėjęs 2014 metų vasarą, CNN sakė vienas Vokietijos aviacijos šaltinis.

Vienas darbuotojas iš „Lufthansa“, kuriai priklauso oro linijų bendrovė „Germanwings“, pažymėjo, kad per tokius patikrinimus tikrinama tik fizinė, o ne psichinė sveikata, ir jei A. Lubitzas būtų turėjęs regėjimo sutrikimų, jie per tokius patikrinimus turėjo būti aptikti.

„Negalime tuo patikėti. Jeigu kažkas būtų buvę blogai su jo regėjimu, per fizinį patikrinimą būtume tai sužinoję“, – sakė pareigūnas.

„Lufthansa“ darbuotojas taip pat sakė, kad bendrovė niekada negavo jokių pažymų, kad A. Lubitzas serga depresija, ir jeigu jis kreipėsi į gydytojus savarankiškai, jis privalėjo pranešti bendrovei, kad buvo pripažintas netinkamu pilotuoti lėktuvą.

Lėktuvo kabinos mechanizmai, leidžiantys vienam iš pilotų užrakinti duris. Sipa USA/Scanpix nuotr.

Viena Diuseldorfo klinika nurodė, kad pilotas pas juos lankėsi du kartus. Paskutinis jo vizitas „dėl diagnozės“ įvyko kovo 10 dieną. Tačiau universitetinė klinika pareiškė, kad A. Lubitzas buvo gydomas ne nuo depresijos. Vokietijos tyrėjai tvirtina, kad dar turi apklausti žmones ir atlikti kitus darbus, kol galės atskleisti, ką jie surinko iš įrašų, rastų jo bute Diuseldorfe ir jo tėvų bute Montabauro mieste.

Tačiau tas faktas, kad tyrėjai aptiko „suplėšytus, neseniai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, tarp jų ir tą, kuris galiojo tragedijos dienai, leidžia daryti preliminarią išvadą, kad žuvusysis slėpė savo negalavimus nuo darbdavio ir savo profesinės aplinkos“, teigė prokurorai.

„Germanwings“ patvirtino tokius įtarimus, teigdama, kad iš A. Lubitzo niekada negavo jokių nedarbingumo pažymų.

Paviešinta skrydžio kapitono tapatybė

„Germanwings“ reisu 9525 skridusio lėktuvo skrydžio kapitonas buvo Patrickas Sondenheimeris, teigė Reineris Sondenheimeris iš Vokietijos Diuseldorfo miesto, tvirtinantis, kad yra Patricko giminaitis.

Manoma, kad P. Sondenheimeris buvo būtent tas pilotas, kurio į kabiną neįsileido A. Lubitzas.

CNN su Reineriu Sondenheimeriu kalbėjosi jo bute Diuseldorfe. Bute dar buvo moteris, kuri neatskleidė savo pavardės, bet sakė taip pat esanti P. Sodenheimerio giminaitė. Ji tvirtino, kad Patrickas skrido pražūčiai pasmerktu lėktuvu.

R. Sondenheimeris atsisakė ką nors pasakoti ir kartojo tik tai, kad šeima pageidauja laiko gedului. Vokietijos pareigūnai skrydžio kapitono tapatybės nebuvo atskleidę.

Prancūzų gelbėtojų sraigtasparnis nelaimės vietoje. Reuters/Scanpix nuotr.

Nepastebėjo nieko įtartina

Kitas „Germanwings“ pilotas Frankas Woitonas, kartą skridęs su A. Lubitzu, vietos televizijai WRD sakė susidaręs įspūdį, jog A. Lubitzas yra „draugiškas“ ir kad jis nepastebėjo „nieko įtartina“.

F. Woitonas taip pat sakė, kad A. Lubitzas „buvo geras pilotas ir gerai valdė lėktuvą“.

Pirmasis F. Woitono skrydis, kai jis sužinojo apie šią tragediją, kaip tik buvo Diuseldorfas – Barselona – Diuseldorfas: tas pats maršrutas, kuriuo prieš dieną skrido sudužęs „Germanwings“ reiso 9525 lėktuvas.

Vokietijos žiniasklaida jį liaupsino už jausmingus žodžius keleiviams, pasakytus prieš lėktuvo pakilimą: F. Woitonas jiems sakė, kad įgula, kaip ir visi kiti žmonės šiame lėktuve, trokšta saugiai grįžti namo pas savo šeimas.

Pilotų kursų metu padarė pertrauką

Priežastys, paskatinusios A. Lubitzą sudaužyti lėktuvą su keleiviais, lieka Vokietijos tyrėjų dėmesio centre. A. Lubitzas praėjo medicininius ir psichologinius patikrinimus prieš priimamas į darbą, sakė „Germanwings“ valdančios „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

Jo teigimu, A. Lubitzas pertraukė pilotų kursus, kurie prasidėjo 2008 m. Pertrauka truko keletą mėnesių, bet, pasak įmonės vadovo, tai nėra neįprasta. Tačiau C. Spohras nepateikė priežasties, dėl kurios A. Lubitzas buvo padaręs pertrauką.

Primenama, kad A. Lubitzas buvo antrasis antradienį įvykusio skrydžio Barselona – Diuseldorfas pilotas. Tyrėjai mano, kad palaukęs, kol kapitonas paliks kabiną, jis užsirakino ir specialiai nukreipė lainerį žemėjimo linkme.

Mišios už žuvusiuosius aviakatastrofoje nedidelėje Prancūzijos Alpių bažnyčioje. Reuters/Scanpix nuotr.

Lėktuvas krito maždaug aštuonias minutes iš 38 000 pėdų aukščio. Skrydžio kapitonas beldėsi į kabinos duris ir maldavo jas atidaryti, tačiau A. Lubitzas neatsakė, fone buvo girdėti keleivių klyksmas.

Katastrofos metus žuvo 150 žmonių, dauguma jų buvo iš Vokietijos ir Ispanijos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...