captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pilotas apie „Germanwings“ katastrofą: pilotų kabinoje visada turi būti du žmonės

Dauguma pasaulio oro linijų bendrovių laikosi taisyklės, kad vienam iš pilotų palikus kabiną jį turėtų pakeisti kitas įgulos narys. Taip, komentuodamas tyrėjų išvadas dėl Alpėse katastrofą patyrusio bendrovės „Germanwings“ lėktuvo, teigia bendrovės „Air Lithuanica“ kapitonas pilotas instruktorius Kęstutis Zagreckas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dauguma pasaulio oro linijų bendrovių laikosi taisyklės, kad vienam iš pilotų palikus kabiną jį turėtų pakeisti kitas įgulos narys. Taip, komentuodamas tyrėjų išvadas dėl Alpėse katastrofą patyrusio bendrovės „Germanwings“ lėktuvo, teigia bendrovės „Air Lithuanica“ kapitonas pilotas instruktorius Kęstutis Zagreckas.

„Turėtų būti kažkas vietoj jo [piloto, palikusio kabiną – LRT.lt]. Niekas negali prognozuoti, kas gali atsitikti kabinoje likusiam pilotui. Tuomet nėra jokio rezervo. Be to, duryse, kaip jau visur buvo rašyta ir komentuota, iš tikrųjų yra mechanizmas, kuris gali priimti sprendimą neatidaryti durų bet kokiu atveju, atidaryti tik iš pilotų kabinos pusės. Paspaudus tą mygtuką, labai sudėtinga patekti į pilotų kabiną“, – aiškina K. Zagreckas.

Psichologinių problemų pilotas galėjo turėti ir anksčiau

Anot LRT Radijo bendradarbės Vokietijoje Vidos Kaluzos, naujausiais duomenimis buvo šiek tiek pakoreguotas piloto, gilimai sukėlusio katastrofą, amžius – jam buvo 27 metai. „Lufthansa“ ir „Germanwings“ oro linijų bendrovių vadovai pilotą įvardiją kaip be priekaištų atlikusį visus reikalingus testus. Tačiau, V. Kaluzos teigimu, remiantis Vokietijos žiniasklaida, vyras buvo trumpam nutraukęs mokslus pilotų mokykloje.

„[Pilotas – LRT.lt] buvo tam tikram laikui nutraukęs savo mokymąsi, kai mokėsi pilotų mokykloje Brėmene. Dėl to dabar vyksta labai daug spėlionių Vokietijos žiniasklaidoje, nes jo artimieji, draugai, klasės draugai prasitarė, jog tai buvo dėl depresijos, išsekimo. Dabar labai daug pranešama apie tai, kad galbūt buvo psichologinės priežastys, kodėl jis sukėlė tokį įvykį“, – pastebi LRT Radijo bendradarbė Vokietijoje.

K. Zagreckas akcentuoja, kad pilotų fizinė sveikata yra kruopščiai tikrinama kiekvienais metais, tačiau psichologinė sveikata dažnai apžiūrima tik pirmaisiais metais, kai kandidatuojama į pilotų mokyklą.

„Psichologinės sveikatos pagrindai praktiškai padedami, priimant į pilotų mokyklą, per pačią pirmąją sudėtingiausią medicinos apžiūrą, kurią praeina kandidatas į pilotus. Ten atliekami atitinkami psichologiniai testai jo gebėjimams ir apskritai fizinei būklei nustatyti“, – sako pilotas.

Patekti į pilotų kabiną iš salono galima, jei pilotas leidžia

K. Zagrecko teigimu, po rugsėjo 11-osios įvykių procedūros, kaip pilotas turi palikti kabina ir kt., buvo labai sugriežtintos. Durys, skiriančios pilotų kabiną nuo salono yra šarvuotos ir neperšaunamos įprastais ginklais. Anot K. Zagrecko, daugelis oro linijų laikosi principo, kad pilotų kabinoje visuomet turi būti du asmenys. Vienas iš jų gali būti ne pilotas, bet įgulos narys.

„Turėtų būti kažkas vietoj jo [piloto, palikusio kabiną – LRT.lt]. Niekas negali prognozuoti, kas gali atsitikti kabinoje likusiam pilotui. Tuomet nėra jokio rezervo. Be to, duryse, kaip jau visur buvo rašyta ir komentuota, iš tikrųjų yra mechanizmas, kuris gali priimti sprendimą neatidaryti durų bet kokiu atveju, atidaryti tik iš pilotų kabinos pusės. Paspaudus tą mygtuką, labai sudėtinga patekti į pilotų kabiną“, – aiškina K. Zagreckas.

Pasak jo, įgula žino būdus, kaip patekti į pilotų kabiną net ir tuomet, kai yra nuspaustas tai padaryti neleidžiantis mygtukas. K. Zagrecko tvirtinimu, priklausomai nuo lėktuvo tipo ir mechanizmo konstrukcijos, tai gali užtrukti 0,5–5 min.

„Tai skirta padėti žmonėms, jeigu išsihermetizavo pilotų kabina ir ten žmonės sėdi be sąmonės. Atidarymo mechanizmas yra, bet tokiu atveju nebus atsako iš pilotų pusės ignoruoti šį signalą. Durys atsidarys keliasdešimčiai sekundžių ir bus galima įeiti iš salono pusės“, – tvirtina K. Zagreckas.

Jis pabrėžia, kad patekti į kabiną tokiu būdu galima tik tuomet, jei iš pilotų kabinos nėra siunčiamas signalas ignoruoti šį bandymą. Jei pilotas siunčia specialų signalą, į kabiną įgulos nariai patekti negali, net ir žinodami reikiamus būdus.

Profesorius: antroji juodoji dėžė gali pakoreguoti turimą informaciją

Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius, prof. habil. dr. Jonas Stankūnas atkreipia dėmesį, kad ištirta tik viena iš dviejų juodųjų dėžių, todėl negalima galutinai tvirtinti, kad katastrofą lakūnas sukėlė sąmoningai. Anot J. Stankūno, antroji juodoji dėžė turėtų suteikti informacijos apie lėktuvo sistemų variklių režimus ir jų eigą kritimo metu. „Tai gali pakoreguoti, ar tai buvo tyčinis ar netyčinis darbas. Matysis, kaip sistemos veikia – ar jos buvo reguliuojamos piloto, ar viskas vyko stichiškai“, – nurodo J. Stankūnas.

Profesorius prieštarauja nuomonei, kad juodųjų dėžių sistema yra pasenusi ir ją reikia keisti. Pasak J. Stankūno, galime matyti, kad šiuo metu juodosios dėžės duoda gana išsamią informaciją, kad po avarijos galima būtų nustatyti, kas įvyko.

„Tiesioginė transliacija duotų informaciją iš karto. Galima vietoje juodosios dėžės iš karto transliuoti į žemę, bet reikalingas labai didelis informacijos srautas, kurį turi perduoti visi ore esantys lėktuvai. Juos turi kažkas fiksuoti. Lėktuvas skrenda per daugelį skrydžių valdymo teritorijų. Kaip tai perduoti iš vienos į kitą? Tai būtų be galo sudėtinga sistema“, – įsitikinęs J. Stankūnas.

Profesorius svarsto, kad tokia sistema kada nors bus įgyvendinta, bet akcentuoja, kad kyla klausimas, kiek informacijos iš tiesų reikia transliuoti. Jis pripažįsta, kad filmuoti pilotų kabiną galbūt būtų naudinga, bet pastebi, kad keleivių filmavimas sukeltų privatumo pažeidimo dilemą ir dauguma jų su tuo nesutiktų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close