captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atėnų ir Berlyno nesantaika siekia vokiečio karaliaus valdymo laikus

Graikija nuo euro zonos finansų krizės pradžios 2010 metais griežtai kritikuoja, jos teigimu, Vokietijos dominavimą. Tačiau iš tiesų abiejų šalių nesutarimų šaknys siekia net XIX amžių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Graikija nuo euro zonos finansų krizės pradžios 2010 metais griežtai kritikuoja, jos teigimu, Vokietijos dominavimą. Tačiau iš tiesų abiejų šalių nesutarimų šaknys siekia net XIX amžių.

Istorikai atkreipia dėmesį į XIX šimtmečio viduryje, Graikijai tik neseniai įgijus nepriklausomybę, didėjusį nepasitenkinimą, kai į sostą Atėnuose įžengė monarchas, kilęs iš Vokietijos pietinio Bavarijos regiono.

Per savo valdymą šis karalius stengėsi šalyje įvesti vokišką tvarką. Ko gero, mūsų laikais prieš griežto taupymo politiką nusistatęs Graikijos premjeras Alexis Tsipras dabar su siaubu prisimena tuos laikus, kai vokiečių kalba buvo vartojama valstybės reikalams tvarkyti ir netgi oficialiajame vyriausybės laikraštyje.

1830-aisiais, po 400 metų trukusio Osmanų imperijos dominavimo, Graikija tapo suverenia valstybe, kurios nepriklausomybę užtikrinto kolonijinės galybės – Prancūzija, Britanija ir Rusija, taip pat „primetusios jai vokietį karalių ir absoliutinę monarchiją“, naujienų agentūrai AFP sakė istorikas Olivier Delorme`as.

Karalius Otto tapo pirmuoju šiuolaikinės Graikijos vadovu, bet jis „nieko neišmanė apie Graikiją“, pažymėjo O. Delorme`as.

„Jis atvyko apsuptas bavarų, kurie vėliau vadovavo šaliai, elgdamiesi su graikais kaip su liurbiais“, – aiškino istorikas.

Pasak jo, karališkajame dvare dominavo Goethe`ės ir Friedricho Schillerio kalba, o graikai ministrai tapo marionetėmis, „turinčiomis vykdyti, ką jiems liepia bavarai“.

Šis Graikijos istorijos laikotarpis tapo žinomas kaip „bavarokratija“.

Atėnų centrinėje Konstitucijos aikštėje, kurioje per pastaruosius penkerius metus įpykę graikai dažnai protestuodavo prieš atlyginimų ir pensijų apkarpymą, šaliai mėginant susimažinti milžinišką skolų naštą, taip pat išlikę vokiškų pėdsakų.

Parlamento pastatas buvo suprojektuotas oficialaus Bavarijos karališkojo dvaro architekto. Į jį dažnai taikydavosi protestuotojai, širstantys dėl diržų veržimo politikos, primestos nekenčiamo skolintojų trejeto: Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

„Mačiau, kaip su šia krize buvo atgaivintas bavarokratijos atminimas, – sakė O. Delorme`as, knygos „Graikija ir Balkanai“ (Greece and the Balkans) autorius. – Pažvelgus, ką trejetas daro mūsų dienomis – graikai visa tai laiko (istorijos) pasikartojimu.“

Barbariškas karas

Otto buvo priverstas atsisakyti sosto 1862 metais, tačiau gulėdamas mirties patale savo gimtojoje Bavarijoje ištarė paskutiniuosius žodžius: „Graikija, Graikija, mano mieloji Graikija...“

Praėjus daugiau negu trims dešimtmečiams, 1898 metais, Graikija pasiskelbė bankrutavusia ir paprašė tarptautinių skolintojų pagalbos.

Tuo metu XX amžiuje Graikija patyrė naują didžiulį sukrėtimą per brutalią nacių okupaciją 1941–1944 metais, kurios metu, anot O. Delorme`o, buvo „nuo pavadžio paleista barbarybė“.

Graikijoje nacių okupacija buvo viena iš kruviniausių Europoje – Adolfo Hitlerio pajėgos siaubė, plėšė ir žudė, tačiau taip pat susidūrė su nuožmiu tautos pasipriešinimu.

Kaip ir kitur Europoje, kai kurie graikų kaimai tapo masinių žudynių vietomis. Pavyzdžiui, Distomo kaime 1944 metų birželio 20-ąją buvo išžudyta 218 žmonių.

Daugiau negu 50 tūkst. Graikijos žydų buvo pasiųsti į dujų kameras.

Vokietis Graikijos istorikas Hagenas Fleischeris sakė, kad okupacija sukėlė didelį badą, pridūręs, kad „pirmąją žiemą iš bado mirė bent 100 tūkst. graikų“.

„Žmonės kepdavo duoną iš žolės ir virdavo sriubą iš šluotražių, – aiškino O. Delorme`as. – Kai mūsų dienomis vykdoma griežto taupymo politika, dėl kurios žmonės grįžta prie sriubos dietos, tai visiškai atgaivina tuos prisiminimus.“

Reikalavimas sumokėti kompensacijas

Vokietija faktiškai nėra sumokėjusi jokių reparacijų dėl Graikijoje nacistų įvykdytų nusikaltimų, sakė H. Fleischeris.

A.Tsipras nuo sausį iškovotos pergalės rinkimuose ne kartą kėlė Vokietijos kompensacijų klausimą.

Ultrakairiųjų pažiūrų premjeras šią savaitę sakė, kad jo vyriausybė „renkasi derybų kelią. Tai mūsų pareiga istorijai, žmonėms, kurie kovėsi, ir aukoms, atidavusioms savo gyvybes, kad būtų nugalėtas nacizmas“.

Graikijos teisingumo ministras sakė esantis pasiruošęs patvirtinti teismo nutartį, pagal kurią kaip kompensacija gali būtų konfiskuotas turtas, priklausantis Vokietijos archeologijos mokyklai ir Goethe institutui.

Euro zonos krizės įkarštyje, kai skausmingi Graikijos prisiminimai apie karą susipynė su daugelio žmonių išgyvenamais sunkumais, buvo skelbiamos karikatūros, kuriose Vokietijos kanclerė Angela Merkel vaizduota apsirengusi kaip A. Hitleris.

Tačiau daugelis graikų emigrantų renkasi Vokietiją – pajėgiausioje Europoje ekonomikoje gyvena daugiau negu 300 tūkst. išeivių iš šios šalies.

Praeito amžiaus 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais graikai darbininkai dažnai dirbdavo automobilių gamyklose, kaip „Volkswagen“ ir „Mercedes“, o mūsų dienomis į Vokietija vyksta daug jaunų graikų medikų ir inžinierių, mėginančių išvengti didžiulio jaunimo nedarbo savo tėvynėje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...