captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rumunijos ir Moldovos susijungimas – įmanoma ar ne?

Neseniai susiformavusi Rumunijos parlamentarų grupė aktyviai reklamuoja Rumunijos ir Moldovos susijungimą. Daugiau nei 40 deputatų, sudarančių „Sąjungos draugų“ bloką, oficialiai siekia ekonominių ir kultūrinių abiejų šalių ryšių stiprinimo. Bet vienas frakcijos pasiūlymų – pasiūlyti Moldovai susijungti su Rumunija – kelia nemažai aistrų, rašo „EUobserver“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Neseniai susiformavusi Rumunijos parlamentarų grupė aktyviai reklamuoja Rumunijos ir Moldovos susijungimą. Daugiau nei 40 deputatų, sudarančių „Sąjungos draugų“ bloką, oficialiai siekia ekonominių ir kultūrinių abiejų šalių ryšių stiprinimo. Bet vienas frakcijos pasiūlymų – pasiūlyti Moldovai susijungti su Rumunija – kelia nemažai aistrų, rašo „EUobserver“.

„Turime dirbti su Moldova, padėti jai atrasti Europą ir europietiškas vertybes. Jei susijungimui neprieštaraus ES ir NATO, džiaugsimės“, – teigė Rumunijos nacionalinei liberalų partijai parlamente atstovaujantis deputatas Ovidiu Ratechi.

Žinoma, ši tema atveria ir istorines, ir dabartines žaizdas – karą Ukrainoje, įšaldytą konfliktą separatistinėje Padniestrėje. Be to, tokie pasiūlymai gali dar pagilinti plyšį tarp ES ir Rusijos.

Moldovoje stiprėja prorusiškos partijos

Be to, Moldova šiandien ekonomiškai itin silpna valstybė, kur klesti tik korupcija. Tad Rumunijos politikai viešai palaiko sąjungą su Moldova ir tikina, kad tik valstybių susijungimas išspręstų Kišiniovo problemas.

Idėjos entuziastų netrūksta ir Kišiniove. „Moldova neturi šansų išlikti. Vienintelė išeitis iš krizės – sąjunga su Rumunija“, – teigia organizacijos „Moldovos jaunimas“ prezidentas Dinu Plangau.

Nors Rumunija yra viena skurdžiausių ES ir NATO narių, dar neturtingesnei Moldovai kaimyninė šalis vis tiek yra ekonominės ir politinės sėkmės pavyzdys – čia įsibėgėjo kova su korupcija, nuosekliai auga ekonomika.

Vis dėlto Moldovoje aktyvizmas aukščiausio politinio lygmens nesiekia. Kišiniove nė viena partija neagituoja galimo prisijungimo prie Moldovos. Be to, moldavai labiau palaiko integraciją į ES, o ne į NATO.

Po praėjusių metų rinkimų politinės Moldovos spalvos keičiasi iš liberalių ir proeuropietiškų į komunistines bei socialistines – prorusiškesnes. Prorusiškos partijos sugebėjo pasirodyti nusivylusiems rinkėjams kaip permainų reikalausianti galia.

„Diskusijos apie Rumunijos ir Moldovos susivienijimą klibina politikos Moldovoje pamatus, – teiga ES saugumo studijų instituto analitikas Popescu. – Tos kalbos tik padeda prorusiškoms, antirumuniškoms jėgoms“.

Antai nors trapiai valdančiajai koalicijai Moldovoje vadovauja liberalai ir komunistai, daugiausia mandatų parlamente turi Socialistų partija. O susijungimą su Rumunija palaiko vos 7-15 proc. moldavų.

Gresia ginčai dėl istorijos

Rumunija su Rusija dėl žemių dabartinėje Moldovos teritorijoje kovojo pastaruosius 150 metų – po to, kai Osmanų imperija nusikratė vasalinės Moldovos kunigaikštystės kontrolės.

Bet nors Bukarešte apie sąjunga su Moldovą kalbama kaip apie „pakartotinį susijungimą“, Maskva įmanomą procesą vadina „pakartotine aneksija“.

Dabartinės Moldovos teritorija 1812-1918 metais priklausė Rusijos imperijai, o 1945-1991 m. įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Bet Rumunija tvirtina, kad kultūriškai moldavai beveik nesiskiria nuo rumunų – daugelis jų ir kalba rumuniškai.

Pati Rumunija, kuri kaip valstybė egzistavo tik po 1860-ųjų, buvo priglaudusi dalį dabartinės Moldovos teritorijos – Besarabiją – 1918-1940 metais. Tad Bukarešte irgi pasigirsta kalbų apie „teisę į Kišiniovą“. Skirtingai nei Moldovoje, Rumunijoje šalių susijungimą palaiko 76 proc. gyventojų.

Bukarešte taip pat kalbama, kad referendumas dėl šalių susivienijimo galėtų būti surengtas jau 2018 metų kovą.

Bet istorinių ginčų netrūksta – pavyzdžiui, dėl to, kokios Moldovos teritorijos taptų naujosios sąjungos dalimi. Bukarešte ant namų sienų pilna grafičių, skelbiančių, kad „Besarabija yra Rumunija“.

Vis dėlto į Besarabiją tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karių įėjo ir žemės į šiaurę ir į pietus nuo šiandieninės Moldovos, o šios teritorijos dabar yra Ukrainoje.

Be to, į Besarabiją neįeina ir separatistinė Padniestrė – Rusijos kontroliuojama teritorija Moldovos rytuose. Nors aktyvistai Rumunijoje kalba ir apie Padniestrės priklausymą naujajai sąjungai, rusai net neleistų tokiai galimybei tapti realia.

Be to, ir daugelis šios teritorijos gyventojų yra prorusiškų pažiūrų ir į Rumunijos ketinimus žvelgia įtariai.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...