captcha

Jūsų klausimas priimtas

Maskvoje – derybos dėl Ukrainos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ir juos priėmęs šeimininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pradėjo derybas, kurios laikomos žūtbūtiniu mėginimu išvengti smurto Ukrainos rytuose eskalavimo, pareiškė Kremliaus atstovas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ir juos priėmęs šeimininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pradėjo derybas, kurios laikomos žūtbūtiniu mėginimu išvengti smurto Ukrainos rytuose eskalavimo, pareiškė Kremliaus atstovas.

22.20 val. newsru.com pranešė, kad, pasak RT, trijų šalių lyderiai po derybų išėjo vakarienės, nepabendravę su žiniasklaida.

Susitikimas prasidėjo maždaug 19.30 val. Maskvos laiku ir truko apie tris valandas. Pranešama, kad V. Putinas, A. Merkel ir Hollande`as bendravo vokiečių kalba. Jie padarė tik vieną pertrauką derybose, kurios metu vyko fotografavimas, tačiau su žiniasklaida taip pat nebuvo bendraujama.

Prieš Rusijos prezidento V. Putino derybas su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais Angela Merkel ir Francois Hollande`u Maskvoje prasidėjo trijų šalių diplomatijos atstovų susitikimas.

Susitikimas vyko už uždarų durų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos pastate Smolensko aikštėje.

Desperatiškas mėginimas?

A. Merkel ir F. Hollande`o misija laikoma desperatišku mėginimu neleisti 10 mėnesių nesiliaujančiam konfliktui Ukrainos rytuose toliau stiprėti ir tapti nebekontroliuojamu.

Tuo tarpu Vašingtonas tebesvarsto, ar vertėtų siųsti vadinamuosius letalius ginklus Kijevui.

A. Merkel į Rusijos sostinę atvyko pirmą kartą nuo krizės Ukrainoje pradžios daugiau kaip prieš metus.

F. Hollande`as pastarąjį kartą Rusijos lankėsi gruodį, kai netikėtai stabtelėjo viename Maskvos oro uostų pamėginti sušvelninti dėl Ukrainos susidariusią įtampą.

Prieš šią kelionę Vokietijos lyderė sumenkino viltis greitai sustabdyti smurto siautėjimą.

Žiniasklaida išsiaiškino, kokie klausimai gali būti svarstomi Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių derybose.

Žurnalistų duomenimis, Rusijos prezidento V. Putino susitikime su F. Hollande`u ir A. Merkel, kurį vadina paskutiniu bandymu užkirsti kelią katastrofai, bus tariamasi dėl galimybės dislokuoti užsienio taikdarių kontingentą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir separatistų susikirtimo linijoje.

Neatmetama galimybė, kad vienu iš dienotvarkės punktų taps Ukrainos neutraliteto galimybė.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešęs apie būsimą susitikimą, konkrečių detalių nenurodė – jo teigimu, trijų valstybių vadovai tarsis, ką konkrečiai galima padaryti, siekiant kuo greičiau nutrauki konfliktą Donbase, kuris pastarosiomis savaitėmis paaštrėjo.

V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymų detalės Kremliui kol kas nežinomos.

O leidinys „Kommersant“ rašo, kad užsienio lyderiai gabena į Maskvą užsienio taikdarių kontingento dislokavimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų separatistų susikirtimo linijoje planą.

Leidinio duomenimis, išvakarėse jie aptarė šį pasiūlymą su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Politologė ilgalaikei taikai Rytų Ukrainoje prielaidų nemato

Maskvoje vykstant Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos lyderių susitikimams, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Margarita Šešelgytė „Žinių radijui“ penktadienį sakė nematanti ilgalaikės taikos Rytų Ukrainoje prielaidų. Pasak jos, galimybių susitarti yra nedaug, nes Rusijos ir Ukrainos interesai labai skiriasi.

„Ką mes girdėjome iš Ukrainos po susitikimo Kijeve, kad susitarimo dalyviai priėjo prie bendros nuomonės, kad turėtų būti išsaugotas Ukrainos integralumas. Tuo tarpu Rusija kalba apie Luhansko ir Donecko didesnę autonomiją Ukrainos sudėtyje. Klausimas, kaip tas teritorinis Ukrainos integralumas bus traktuojamas: ar traktuojamas, kad didesnės autonomijos suteikimas šioms sritims yra integralumo užtikrinimas, ar tai yra integralumo suskaidymas?“ – laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo M. Šešelgytė.

Pasak jos, reikia atskirti du dalykus – paliaubas ir taiką. Paliaubos, pabrėžia politologė, yra pakankamai trumpalaikis dalykas.

„Dėl paliaubų galbūt ir gali būti susitarta, bet ar tos paliaubos vėliau išvirs į ilgalaikę taiką, ilgalaikį krizės suvaldymą, čia jau yra sudėtingesnis klausimas ir šitam prielaidų nelabai matau, nes tikslai yra visiškai skirtingi“, – teigė politologė.

Jos nuomone, Rusijos prezidento V. Putino tikslas – suteikti tam tikrą autonomiją Donecko ir Lukansko sritims, kas, anot M. Šešelgytės, būtų tiesiausias kelias į įšaldytą konfliktą – tokį kaip Padniestrėje.

NATO vadovas palaiko A. Merkel ir F. Hollande`o pastangas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė visiškai remiantis Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti taikų dabar jau „kritinės“ krizės Ukrainoje sprendimą.

„Padėtis yra labai rimta, ji kritinė, ir neatidėliotina; todėl aš visiškai remiu naujus kanclerės A. Merkel ir prezidento F. Hollande`o mėginimus rasti politinį sprendimą“, – pasakė žurnalistams J. Stoltenbergas, atvykęs į Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje pagrindinė tema yra Ukrainos krizė.

JT tyrimas: per konfliktą Rytų Ukrainoje namų neteko 1,6 mln. žmonių

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba pranešė, kad per konfliktą Rytų Ukrainoje 1,6 milijono žmonių neteko namų arba tapo pabėgėliais.

„Ukrainos socialinės politikos ministerija teigia, kad kol kas užregistruoti 980 tūkstančių namų netekusių žmonių, tačiau jų daugės. Nuo 2014 metų vasario apie 600 tūkstančių ukrainiečių prašė kaimynių ir kitų šalių (Rusijos, Baltarusijos, Moldavijos, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos) suteikti prieglobstį.

JT praneša, kad po suintensyvėjusių išpuolių Donecko regione buvo sunaikinti šimtai namų, sugriauta infrastruktūra.

Vietiniai pareigūnai, talkinami savanorių, ėmė žmones evakuoti iš konfliktinių zonų, bet daugelis vis dar įkalinti namų rūsiuose arba jau subombarduotuose pastatuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

www.DELFI.lt

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po neramumų atsinaujinimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...