captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusiškoji „Pamišėlio teorijos“ versija įgauna pagreitį

Atidžiai įvykius Ukrainoje žiniasklaidoje sekantys žmonės turbūt atsimena, kai 2014-ųjų metų kovo pradžioje, po ilgai trukusio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu, pastaroji Jungtinių Amerikos valstijų prezidentui Barackui Obamai pareiškė, kad „Putinas prarado ryšį su realybe“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Atidžiai įvykius Ukrainoje žiniasklaidoje sekantys žmonės turbūt atsimena, kai 2014-ųjų metų kovo pradžioje, po ilgai trukusio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu, pastaroji Jungtinių Amerikos valstijų prezidentui Barackui Obamai pareiškė, kad „Putinas prarado ryšį su realybe“.

Kurį laiką panašūs teiginiai apie tai, kad „Vladimiras Putinas yra kitame pasaulyje“, mirgėjo Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje. Dabar šie teiginiai žiniasklaidos taip dažnai nebekartojami, tačiau Vakarų ir Baltijos valstybių atžvilgiu vis išgirstame grasinančius Rusijos prezidento ar kitų Kremliaus politikų pareiškimus, kuriais lyg tarp kitko bandoma priminti, kad Rusija yra viena iš galingiausių branduolinių pasaulio valstybių, ir šie priminimai yra ne tušti žodžiai, o realybė.

Ar gali būti, kad Rusijos prezidentas V. Putinas taip elgiasi tyčia, savo neprognozuojamu elgesiu, savotišku pamišimu ir grasinimais siekdamas įbauginti Vakarus ir jų sąjungininkus?

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis knygos apie V. Putino Rusiją „Tiesos nėra, viskas įmanoma“ autorius Peteris Pomerancevas sausio pabaigoje „Financial Times“ pasirodžiusioje publikacijoje „Richardo Nixono Pamišėlio teorija atgimsta Rusijoje“ teigė, kad ta neprognozuojamo, tarsi tikrai ryšį su tikrove praradusio, bet kam galinčio ryžtis šalies vadovo laikysena yra gudriai apgalvota ir ja siekiama bauginti Vakarus.

Pasak jo, V. Putino vadovaujamoje valstybėje protingi, faktų kalba kalbantys žmonės, tokie kaip buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, yra nustumti į šalį ir Kremliuje klausomasi ideologinių mistikų.

Straipsnyje taip pat kalbama, kad šalies gyventojai dėl puikiai veikiančios propagandos mašinos yra nuteikti prieš Vakarus ir tiki, kad Ukrainoje ir kitose neva priešiškose valstybėse atgimė prieš Rusiją nukreiptas neofašizmas.

P. Pomerancevui Varšuvos puolimą imituojančios rusų karių pratybos branduolinį ginklą galinčios nešti karinės aviacijos maršrutai ar kiti grasinimai atominiu ginklu primena JAV užsienio politiką R. Nixono prezidentavimo laikais (1969–1974), kai komunistiniam pasauliui buvo mėginama parodyti, kad tuometis prezidentas ir jo administracija gali panaudoti atominį ginklą, kad laimėtų Vietname.

Tuo metu, panašiai kaip ir dabar Rusijoje, JAV kariai bet kurią minutę buvo pasirengę pradėti karą, o branduolinėmis raketomis ginkluoti JAV bombonešiai kelias dienas patruliavo prie Sovietų Sąjungos sienų.

P. Pomerancevo mintis apie Rusijoje atgimusią „Pamišėlio teoriją“ paprašėme pakomentuoti Rytų Europos studijų centro analitiko Mariaus Laurinavičiaus ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Nerijaus Maliukevičiaus.

Pastarasis iš dalies sutiko su Rusijos siekiais bauginti Vakarus ir pažymėjo, kad legenda apie neprognozuojamą ir į kampą įvarytą V. Putiną pastebima ne tik jo pasisakymuose, bet ir persiduoda jo aplinkai.

Anot N. Maliukevičiaus, atominį ginklą turinčios valstybės pasisakymai apie „atomines dulkes“, kuriomis Rusija galinti paversti priešus, gali būti skirti kurti bauginantį V. Putino įvaizdį.

Paklaustas apie priemones, kuriomis Rusija tikrai galinti paveikti Vakarus, politologas paminėjo paramą antieuropietiškai nusiteikusiems ES politikos marginalams ir komunikacinę suaktyvėjusių Rusijos karinių veiksmų (sausumos pajėgų pratybos, karinių lėktuvų skrydžiai ar suaktyvėjęs karinis Baltijos jūros laivynas) pusę. Politologas teigė, kad kai kuriuos ES politikus tai veikia ir galima pastebėti tam tikrą nuolaidžiavimą Rusijai.

Kitas DELFI kalbintas politologas M. Laurinavičius taip pat iš dalies sutiko, jog Kremliuje tikrai kartais veikiama taip, kai tarsi viena ranka nežino, ką daro kita, tačiau nėra visiškai taip, jog tiesiog norima, kad taip tik atrodytų.

Šis politologas, kaip ir N. Maliukevičius, išskyrė ir Rusijos prezidento aplinką, kurioje ir pastebima daugiau kontraversiškų pasisakymų. Pasak M. Laurinavičiaus, „Rusijos valdymo modelį galima lyginti su mafijos valdymo modeliu. Rusijoje veikia iki dešimties KGB pagrindu susikūrusių mafijinių klanų, kurie kovoja tarpusavy, turi skirtingas ideologijas ir tikslus, o V. Putinas yra virš jų ir yra tarsi virš visų mafijozų esantis mafijos krikštatėvis: jis priima sprendimus, tačiau tai padaryti gali tik atsižvelgęs į jėgų balansą“.

Rytų Europos studijų analitikas taip pat pabrėžė, kad dalis Rusijos politinio elito iki šiol nori karo ir už tai kovoja, kas taip pat atsispindi jų veiksmuose.

M. Laurinavičiaus taip pat pasiteiravome, ar Vakarai turi pagrindo bijoti Rusijos, ir išgirdome atsakymą, kad Vakarai ne kiek bijo Rusijos, tačiau nesupranta jos grėsmės, kuri kyla ne Ukrainai, netgi ne Lietuvai, o pačiai Europai.

Anot politologo, Vakarai nepastebi, kad pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas yra grąžinti Rusiją, kaip aktyvią Europos politikos jėgą, o tam, kad pasiektų savo tikslų, Rusijai reikalinga sugriauti Europos Sąjungą ir NATO.

Ir tai nėra jokia naujiena, Rusija to siekė visada ir tai nėra tik bauginimas, o konkrečių tikslų siekimas. M. Laurinavičius kiek bauginančiai teigia, kad, jeigu Vakarai neatsibus, anksčiau ar vėliau tai įvyks.

Tačiau čia pat M. Laurinavičius DELFI skaitytojus kiek „nuramino“, nes sugriauti NATO ir kelti realią grėsmę JAV būtų daugiau naivu, tačiau Rusija, naudodama senąsias KGB technologijas, sėkmingai griauna Europos Sąjungą iš vidaus.

Kaip ir N. Maliukevičius, politologas taip pat išskyrė apčiuopiamą Rusijos paramą prieš ES nusiteikusioms Europos partijoms. Viena iš jų – antieuropietiškai nusiteikusi partija „Syriza“ – sausio pabaigoje laimėjo rinkimus Graikijoje ir jau spėjo sukelti pakankamą sumaištį euro zonoje ir sėkmingai mėgina skaldyti Europos Sąjungos poziciją sankcijų Rusijai atžvilgiu.

Kaip teigiama DELFI publikacijoje „Naujojoje Graikijos vyriausybėje – Rusijos interesų šmėkla“, jau ima ryškėti akivaizdūs Graikijos gynybos ministro ryšiai su Kremliaus ideologu Aleksandru Duginu.

Reziumuodami pokalbį su politologais galime teigti, kad Rusija ne tiek stengiasi bauginti Vakarus, kiek siekia konkrečių tikslų – įtvirtinti lygiavertį Rusijos dalyvavimą sprendžiant svarbiausius Europos politikos reikalus ir naudoja tam tikras KGB laikais išbandytas, nusistovėjusią tvarką griaunančias priemones.

ES politikus tai turėtų ne tik bauginti, tačiau priversti pabusti, nes ryšių su Rusija turinčioms ir jos remiamoms antieuropietiškoms partijoms pamažu ima „sektis“ ne tik Graikijoje, bet ir kitose ES valstybėse.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...