captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Oxfam“ atstovė: gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis

Šiek tiek nelygybės veikia kaip ekonominės pažangos variklis, tačiau šiandien gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis. Taip teigia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ Europos biuro vadovo pavaduotoja Angela Corbalan. Anot jos, tokia nelygybė kenkia ekonominiam augimui, o šalyse, kuriose ji itin didelė, taip pat pastebima prasta žmonių psichinė sveikata, didelis nusikalstamumas ir priklausomybės ligų skaičius.
Melinda ir Billas Gatesai per Pasaulio ekonomikos forumą Davose. 2015 m. sausio 23 d. AFP nuotr.
Melinda ir Billas Gatesai per Pasaulio ekonomikos forumą Davose. 2015 m. sausio 23 d. AFP nuotr.

Šiek tiek nelygybės veikia kaip ekonominės pažangos variklis, tačiau šiandien gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis. Taip teigia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ Europos biuro vadovo pavaduotoja Angela Corbalan. Anot jos, tokia nelygybė kenkia ekonominiam augimui, o šalyse, kuriose ji itin didelė, taip pat pastebima prasta žmonių psichinė sveikata, didelis nusikalstamumas ir priklausomybės ligų skaičius.

„Tai kelia nerimą, bet mes manome, kad nelygybė yra išvengiama. Tai – politinio pasirinkimo klausimas, ir sprendimą galima rasti“, – įsitikinusi A. Corbalan.

Viena pagrindinių temų praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose – didėjanti turtinė nelygybė pasaulyje. Tarptautinė organizacija „Oxfam“ skelbia, kad vis daugiau gerovės sutelkiama rankose mažos grupės žmonių, kurių didelė dalis turimą turtą ne uždirbo, o paveldėjo. Jei jų įtaka nemažės, jau po poros metų 1 proc. pasaulio žmonių valdys daugiau kaip pusę pasaulio turto.

Vis daugiau ekonomistų sutaria, kad tai nėra natūrali kapitalizmo pasekmė ir nelygybę būtina mažinti tinkamais mokesčiais. Tačiau kaip dėl to sutarti pasauliniu mastu?

Paveldimo kapitalo augimas pranoksta ekonomikos augimą

Nuskurdęs kareivis pinigais aptekusiame Paryžiuje netrunka suprasti, kad greičiausias ir pelningiausias būdas prasigyventi yra vesti turtingą našlę. Tokia buvo įprasta XIX a. europiečio ekonominė logika, aprašyta Guy de Maupassant`o romane „Mielas draugas“, vėl prikeltame naujam gyvenimui britų filme prieš trejus metus.

Šis laikmetis, kuomet didžioji dalis turto buvo mažos paveldėtojų grupelės rankose, pernai atsiskleidė kitoje, kiek netikėtoje šviesoje prancūzų ekonomisto Thomo Piketty knygoje, pavadinimu „Kapitalas XXI amžiuje“. Paprasta, bet nuodugnia pastarųjų dviejų šimtmečių nelygybės analize jis parodo, kad šiandienos pasaulio turtingiausiųjų turto kilmė – panaši. Sukaupto ir neretai paveldimo kapitalo augimas pranoksta darbo užmokesčio ir ekonomikos augimą, o apmokestinamas jis per mažai, kad užkirstų kelią didėjančiai nelygybei.

T. Piketty knygos „Kapitalas XXI amžiuje“ viršelis.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Romo Lazutkos teigimu, kapitalas ir pajamos tarpusavyje yra labai susiję. „Kapitalas gali būti sukaupiamas iš darbo, pastangų, kai ne viskas išleidžiama, bet dalis pajamų taupoma. Iš kitos pusės, kapitalas pats duoda pajamas, nes jis naudojamas ekonominėje veikloje, apyvartoje“, – sako VU profesorius. Jo teigimu, T. Piketty parodo, kad ankstyvose kapitalizmo fazėse, feodalinėje visuomenėje, pagrindinis turtas buvo žemė, o dabar – įmonių akcijos, obligacijos ir sudėtingesni finansiniai instrumentai, kurie susitelkia nedidelės žmonių grupės rankose ir patys duoda pajamas.

„Reikia ir pastangų, ir išmanymo turtą išsaugoti, bet vis dėlto negalima sakyti, kad turtingiausi žmonės yra sukūrę savo gerovę vien savo pastangomis. Iš tikrųjų didelę jos dalį jie yra paveldėję. Kitas dalykas, kai rinkose atsitinka kas nors specifiško, atsitiktinio, jie gali laimėti ne todėl, kad įdėjo daug pastangų, bet todėl, kad jie atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“, – sako VU profesorius. 

Prancūzų ekonomisto T. Piketty įžvalgos sukėlė mėnesius trukusią diskusijų audrą. Prof. R. Lazutka paaiškina, kad ilgą laiką teigta, jog valstybėms turtėjant, gerovė auga, nes daugiau pajamų perskirstoma per viešąjį sektorių. Tačiau atidesnė analizė rodo ką kita.

Profesorius pasakoja, kad T. Piketty savo darbą pradeda diskusija su žinomu ekonomistu Simonu Kuznecu, kuris, remdamasis ilgamečiais statistiniais duomenimis, buvo parodęs, jog, visuomenėms turtėjant, nelygybė mažėja.

„Iš tikrųjų buvo galvojama, kad, kai visuomenės turtėja, gyventojams tampa vis svarbesnės paslaugos, kurias teikia ir gali teikti tik valstybė, nes rinkos tam tikrose srityse yra neefektyvios. Ir štai valstybės, jų aparatas demokratinėse šalyse pasitelkiamas būtent dideliam perskirstymui, todėl mes kalbame apie gerovės valstybes. Istoriškai matėme, kad nelygybė daugelyje Vakarų Europos šalių mažėjo. Tačiau, remdamasis jau naujais statistiniais duomenimis, T. Piketty parodo, kad nelygybė vėl labai sparčiai auga, nes valstybių vaidmuo šioje srityje yra labai nusilpęs“, – dėsto prof. R. Lazutka.

R. Lazutka: ir kairieji, ir dešinieji veikiami lobistinių grupių

Kasmet viešinami pasaulio turtingųjų sąrašai – jokia naujiena. Tačiau šiemet su skurdu kovojanti tarptautinė organizacija „Oxfam“ paskelbė, kad vos 80 turtingiausių žmonių valdo pusę pasaulio turto. Atkreipiamas dėmesys, ne tik į didžiulę kapitalo koncentraciją, bet ir tai, jog didelė dalis milijardierių turi interesų finansų, draudimo, farmacijos ir medicinos sektoriuose. Būtent jie yra vieni aktyviausių lobistų biudžeto ir finansų klausimais, ir būtent jų turtas auga sparčiausiai.

Prof. R. Lazutka. A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Tų rinkų veikėjai bando pajungti valstybę savo naudai, ieško, kaip prieiti prie politikų, vyriausybių. Jei pažvelgtume į situaciją net ir Lietuvoje – kas rašo apie privačius pensijų fondus? Arba kas bendrai dominuoja žiniasklaidoje, kalbant apie ekonominę mintį ir kitas sritis, kurios susiję su ekonomika, mokesčiais, viešąja politika? Tai vėl – finansinių institucijų žmonės“, – atkreipia dėmesį R. Lazutka. Jo manymu, nereikia galvoti, kad jų noras rašyti kyla vien iš jų pilietiškumo jausmo – jie už tai gauna atlyginus.

„Samdomi iš tikrųjų gabūs, išsilavinę žmonės. Valstybinės institucijos paprastai nepajėgios su tomis finansų institucijomis konkuruoti. Ir todėl, žinoma, siekiama tikslų ir tiesiogiai einant į partijas ir ypač – per žiniasklaidą. Iš tikrųjų žmonės yra informuojami būtent taip, kaip palankiau stambioms finansinėms grupėms. Tada turime nustebusius rinkėjus – už ką bebalsuosi, politika praktiškai nesikeičia – nesvarbu, ar kairieji ir dešinieji valdžioje. Kitaip ir negali būti, nes ir kairieji, ir dešinieji veikiami tų pačių, labai stiprių lobistinių grupių“, – aiškina prof. R. Lazutka.

A. Corbalan, „Oxfam“ Europos biuro vadovo pavaduotoja sako, kad  tokio masto nelygybė ne tik kenkia pasaulio ekonomikai, bet ir lemia socialines problemas. „Manau, kad skaičiai kalba patys už save. Jungtinės Tautos kviečia sustabdyti Ebolos protrūkį. Skaičiuojama, kad nuo pernai spalio iki šių metų kovo tam reikėtų skirti 1,5 mlrd. dolerių. Ir tai yra mažytė suma, jei palyginsime su turtingiausių farmacijos pramonės atstovų metinėmis pajamomis. Pernai viso šio sektoriaus milijardierių turtas išaugo 50 proc. ir siekia 250 mlrd. dolerių“, – sako A. Corbalan. Ji priduria, kad tai – labai daug, palyginti su tuo, kiek reikia kovai su Ebolos krize.

Anot „Oxfam“ atstovės, šiek tiek nelygybės veikia kaip ekonominės pažangos variklis. Tačiau šiandien mes gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis, pastebi A. Corbalan.

„Vieni žmonės gyvena skurde, o tuo metu turtas ir didelės pajamos telkiasi nedidelės žmonių grupės rankose. Nelygybė kenkia ekonominiam augimui, ir tai sakome ne tik mes, „Oxfam“, bet, pavyzdžiui, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Mes taip pat pastebime, kad šalyse, kuriose didelė nelygybė, taip pat yra prasta psichinė sveikata, didelis nusikalstamumas ir priklausomybės ligų skaičius. Tai kelia nerimą, bet mes manome, kad nelygybė yra išvengiama. Tai – politinio pasirinkimo klausimas, ir sprendimą galima rasti“, – įsitikinusi A. Corbalan.

Tarptautinės organizacijos atstovei antrina ir prof. R. Lazutka, pasak kurio, visuomenės funkcionuoja daug prasčiau, jei jose yra labai didelė turtinė nelygybė. „Paprastai yra gretinamos išsivysčiusios šalys, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Vakarų Europa, ir parodoma: nusikalstamumas, prostitucija, net nutukimas, psichinės ligos tose šalyse, kuriose susidorojama su didele pajamų nelygybe, kaip Skandinavijos šalys, Austrija, visuomenės yra daug efektyvesnės – ir socialiniu, ir ekonominiu požiūriu“, – sako prof. R. Lazutka. Todėl, anot jo, nauji tyrimai patraukia didesnės ekonomistų grupės dėmesį kaip įrodymai, kad ekonominė nelygybė yra didžiulė problema. Ją reikia tyrinėti ir siūlyti receptus, kaip su ja susidoroti.

Sudarytos sąlygos vengti kapitalo mokesčių

Būtent amerikiečiai sudaro trečdalį pasaulio milijardierių, tačiau pajamų nelygybė prieš ir po mokesčių čia kur kas didesnė nei Europoje ir viena didžiausių pasaulyje. Tad nenuostabu, kad ligos ir motinystės pašalpos, minimalus darbo

JAV prezidentas B. Obama skaito savo metinį pranešimą, 2015 m. sausio 21 d. Reuters/Scanpix nuotr.

užmokestis, vienodas atlygis už darbą vyrams ir moterims – JAV prezidento Baracko Obamos metinėje kalboje praėjusią savaitę buvo ryški tema.

Panašūs siūlymai ir su skurdu kovojančios organizacijos „Oxfam“ kreipimesi į pasaulio lyderius. A. Corbalan sako, kad Europos Sąjungos (ES) lygmeniu būtina siekti panaikinti sąlygas įsigalėjusiam kapitalo mokesčių vengimui.

„Pažaboję mokesčių vengimo problemą, turėtume daugiau lėšų sveikatos apsaugai ir švietimui. Tai labai svarbu, siekiant kovoti su nelygybe. Mes taip pat siūlome įteisinti minimalų atlyginimą, vienodą atlygį už darbą vyrams ir moterims, užtikrinti skurdžiausiųjų apsaugą. Be to, šiemet, 2015-aisiais, pasaulio lyderiai tarsis, kuo pakeisti Tūkstantmečio plėtros tikslus, kurie nuo šiol vadinsis Tvarios plėtros tikslais. Norėtųsi, kad sutartume dėl visiems prieinamų nemokamų viešųjų paslaugų bei paramos besivystančioms šalims“, – teigia A. Corbalan.

Pašnekovai tikina, kad  net ir konservatyvios tarptautinės organizacijos nelygybę kone visuotinai pripažįsta kaip ekonominę problemą. Tačiau nacionaliniu lygiu diskusijose apie teisingesnius mokesčius ir jų perskirstymą vis dar įprasta teigti, kad nelygybės panaikinti neįmanoma, ir galiausiai primenamas komunizmas.

„Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad nelygybė yra natūralus dalykas ir jos panaikinti neįmanoma. Net Sovietų Sąjungoje arba Šiaurės Korėjoje tai padaryti bandoma. Arba net Geroge`o Orwello knygoje „1984“ buvo bandyta nelygybę naikinti, bet visąlaik atsiranda „lygesnių“ už kitus“, – sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Nepaisant to, jis irgi pritaria siūlymui siekti tarptautinio susitarimo kapitalo mokesčių vengimo klausimu.

Ž. Mauricas. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Kaip minėjau, niekada nereikia perlenkti lazdos ir nuo vieno kraštutinumo bėgti į kitą. Problemos esmė šiuo metu yra ne tai, kad įmonės moka per mažus mokesčius, o tai, kad jos paprasčiausiai randa būdų, kaip juos optimizuoti, kaip juos sumažinti legaliais būdais. Pačios valstybės padeda įmonėms tai daryti. Pavyzdžiui, Olandija labai mažu tarifu apmokestina intelektualinę nuosavybę [...]. Airijoje apskritai yra labai maži mokesčiai. Taip pat yra begalės ofšorinių įmonių padalinių, kurie sukurti būtent tokiu tikslu – kad būtų sumažinti mokesčiai“, – teigia ekonomistas.

Jo manymu, problemą būtų lengviausia spręsti tariantis, bendromis pastangomis sukuriant bendrą pasaulinę mokestinę sistemą, kurioje būtų palikta kiek įmanoma mažiau mokestinių skylių, ir įmonės sumokėtų tai, ką turi sumokėti.

Prof. R. Lazutka teigia, kad įmonės finansinius aktyvus galima užregistruoti kitoje šalyje, kur yra vadinami mokesčių rojai. Pasak profesoriaus, T. Piketty kalba apie tai, kad be globalaus susitarimo to padaryti neįmanoma, todėl daug kas kritikuoja, jog jo pasiūlymai yra nerealistiški

„Bet ir pats jis tą supranta, todėl baigia savo darbą gana pesimistiškai. Jis žino, ką reikėtų daryti, bet jis iš tikrųjų nėra tikras, kad tai bus pasiekta be globalios vyriausybės. Reikėtų sukurti globalią valdžią, bet žinome, kad šiuolaikiniame pasaulyje, matyt, be kokio nors nukariavimo to padaryti neįmanoma. O nukariavimo irgi niekas nenori“, – sako R. Lazutka.

Jis pastebi, kad Lietuvoje vis dar kur kas daugiau kalbama apie pajamas, o ne kapitalą, apie kurio koncentraciją apskritai informacijos neturime. „Žinoma, kad iš karto būtų galima pasakyti, kad norima atimti ir perdalinti. Bet štai mes kalbame globaliai, ir visas pasaulis yra susirūpinęs, susiskaičiavęs, kiek, tarkime, 80 šeimų pasaulyje turi turto, t. y. kiek 1 proc., kiek 0,1 proc. Amerikoje turi turto. Pasauliui tai rūpi, Lietuvai tai nerūpi“, – mano profesorius.

R. Lazutkos nuomone, tokį abejingumą ar net baimę reikėtų išginti ir apie tai reikėtų kalbėti. Esą tada būtų galima svarstyti labiau pagrįstai, kaip Lietuvoje veikia rinkos ekonomika, kokia yra valstybės galia, vaidmuo ir kaip galėtume pagerinti mūsų ekonomikos veikimą bei socialinę plėtrą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...