captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Lukašenka išsigando „žaliųjų žmogeliukų“

Baltarusijoje priimtas naujas įstatymas, pagal kurį bet kokie iš užsienio valstybių atvykusių kovotojų veiksmai Baltarusijos teritorijoje bus prilyginami agresijos protrūkiui, net jei šiuos veiksmus vykdys su reguliariąja kariuomene nesusiję kovotojai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Baltarusijoje priimtas naujas įstatymas, pagal kurį bet kokie iš užsienio valstybių atvykusių kovotojų veiksmai Baltarusijos teritorijoje bus prilyginami agresijos protrūkiui, net jei šiuos veiksmus vykdys su reguliariąja kariuomene nesusiję kovotojai.

Panašu, kad nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliosiantis įstatymas – tai Minsko atsakas į Rusijos veiksmus kaimyninėje Ukrainoje, kur praėjusių metų pavasarį Rusijos kariai be skiriamųjų ženklų užėmė Krymą, o Rytų Ukrainoje iki šiol vadovauja prorusiškiems separatistams. 

Remiantis internete paskelbtu įstatymo tekstu, Minskas ketina traktuoti kitos valstybės ginkluotųjų pajėgų grupių, nereguliariosios kariuomenės, samdinių ir reguliariosios kariuomenės dalinių dislokavimą Baltarusijoje kaip karinį išpuolį, nepriklausomai nuo to, ar šių veiksmų imamasi paskelbus karą, ar ne, rašo „The Moscow Times“. 

Baltarusijoje galiojančio karo padėties įstatymo pataisos pasirodė po pakartotinų Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos įspėjimų, kad Rusija neturėtų kištis į šios valstybės reikalus.

Maskva ne kartą yra sakiusi, kad privalo apsaugoti rusakalbius Ukrainoje. Šis pretekstas tapo priedanga užimti Krymą ir vykdyti savo politiką Rytų Ukrainoje. A. Lukašenkos administracija, nepaisant opozicijos reiškiamos kritikos, rėmė rusų kalbą, tačiau dabar pranešė ketinanti sugrąžinti baltarusių kalbą į mokyklas. 

Baltarusijos švietimo ministras Michailas Žuravkovas pranešė, kad Baltarusija ketina pradėti mokyklų „derusifikacijos“ procesą: istorijos ir geografijos pamokos taps pirmaisiais dalykais, kurie bus dėstomi tik baltarusių kalba. 

Šis sprendimas rodo griežtą A. Lukašenkos pozicijos pasikeitimą, nors jis palaikė sprendimą dėl rusų kaip valstybinės kalbos statuso iki pat krizės Ukrainoje, kuri galiausiai baigėsi Krymo užėmimu ir smurtu rytiniuose šios valstybės regionuose. 

„Baltarusiją ir rusų kalbą sieja ypatingas ryšys“, – 2013 m. kalbėjo A. Lukašenka. „Mūsų šalyje rusų kalba yra valstybinė. Tai principinis sprendimas“, – sakė jis. 

Panašu, kad Krymo aneksavimas šį principą pakeitė. 

Rusijai įvedus karines pajėgas į Krymą A. Lukašenka apkaltino Ukrainos kariuomenę „sėdint lyg pelė po šluota savo bazėse“. „Būčiau tarp pirmųjų einančių į karą“, – patikino jis. 

Remiantis A. Lukašenkos administracijos internetinėje svetainėje pateiktu jo išsakytų pastabų tekstu, gruodžio 16 d. jis kalbėdamas Saugumo taryboje patikino, kad Rusijos elgesys jam atrodo įtartinas, todėl Baltarusijai būtina didinti gynybinius pajėgumus tam, kad šalis galėtų apsiginti nuo pavojų tiek iš Rytų, tiek ir iš Vakarų. 

Vos po trijų dienų Baltarusijos parlamentas priėmė naujuosius karo padėties įstatymo pakeitimus. 

Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas šalies parlamentarams kalbėjo, kad įstatymo pataisų priėmimą paspartino „dabartinės aplinkybės ir neramumai, kylantys dėl egzistuojančių iššūkių ir pavojų“. 

Baltarusijos valdžios atstovai nebuvo linkę konkrečiai įvardinti Rusijos kaip galimo pavojaus šaltinio. Vis dėlto naujasis įstatymas numato, kad Baltarusija traktuos bet kokį išpuolį prieš bet kurią Rusijos vadovaujamos buvusių sovietinių respublikų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narę kaip išpuolį prieš Baltarusiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...