captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kraujas Ukrainoje: kokią žinią Maskva siunčia Vakarams?

Savaitgalį pasipylęs kraujas Mariupolio gatvėse – dalis tikslingos agresijos kampanijos, mano DELFI kalbinti politologai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Savaitgalį pasipylęs kraujas Mariupolio gatvėse – dalis tikslingos agresijos kampanijos, mano DELFI kalbinti politologai.

Nors nesiliauja svarstymai, kad Rusijai gyvybiškai reikalingas vadinamasis sausumos koridorius į Krymą, ekspertai nemano, kad artimiausiu metu tokį koridorių bus ketinama sukurti. Esą kur kas panašiau, kad Maskva siekia kitų tikslų – tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.

Gyvybiškai svarbus uostas

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala pabrėžia strateginę Mariupolio svarbą.

„Mariupolis – vienas didesnių uostų Ukrainoje, prie Azovo jūros. Didelis, strateginis miestas. Natūralu, kad jis yra tarpinė stotelė tarp Krymo ir tos dalies, kurią dabar Rytų Ukrainoje kontroliuoja separatistai. Tarsi logiška manyti, kad šio miesto paėmimas būtų labai svarbus strateginis žingsnis“, – DELFI teigė L. Kojala.

Vis dėlto politologas nemano, kad separatistų pajėgos ruošiasi koridoriaus į Krymą tiesimui.

„Abejočiau, ar yra pagrindo manyti, kad gali būti bandoma iš tikrųjų kurti tokį koridorių. Nors Mariupolis – tarsi tarpinė stotelė, manau, kad tai būtų labai sudėtinga įgyvendinti. Už Mariupolio dar yra gyvenvietės ir teritorijos, kurias, aš manyčiau, ukrainiečiai tikrai būtų pajėgūs apginti“, – tęsė L. Kojala.

Pasak jo, Mariupolio puolimas pirmiausiai tiek destabilizuoja padėtį regione, tiek apsunkina galimybes išnaudoti šį uostą – ir kariuomenei, ir verslui.

„Manyčiau, kad tiesiog pirmiausiai žiūrima į uostą – kaip į strateginį ir logistiškai labai svarbų centrą. Ir kaip į dar vieną politinį veiksnį, kuris būtų naudingas prorusiškiems separatistams“, – svarstė L. Kojala.

RESC analitikas sutinka su prognoze, kurią DELFI neseniai išsakė buvęs Vladimiro Putino patarėjas, vienas aršiausių jo dabartinių kritikų Andrejus Illarionovas. Esą Mariupolio puolimas gali signalizuoti bandymą sukurti „inkarą“, kuris Ukrainą temptų žemyn tiek politiškai, tiek ekonomiškai.

„Viena vertus, nepakanka prorusiškoms pajėgoms tų teritorijų, kurias jie kontroliuoja. Bandoma sukurti „inkarą“, kuris iš esmės trukdytų visos Ukrainos raidai. (…) Dabartinė Donecko ir Luhansko strateginė reikšmė galbūt nėra tokia didelė, kad ji visiškai nulemtų šalies raidos sustabdymą“, – teigė L. Kojala.

Civilių kraujas – signalas Europai?

Politologas kelia ir dar vieną versiją – esą tikėtina, kad civilių kraujo praliejimu rodoma, kad Kremliui senka kantrybė.

„Jeigu pažvelgsime į pastarąsias savaites, iš Europos tarsi buvo siunčiami tam tikri signalai, kad verta persvarstyti sankcijas. Jie, aišku, vėliau buvo paneigiami. Bet turbūt svarbiausia tai, kad principingos vokiečių laikysenos dėka neįvyko susitikimas Astanoje. Tai buvo tam tikras, manyčiau, smūgis Rusijai. Ir šiais naujais kurstymais arba eskalacija turbūt Rusija bando vėl spausti Europą“, – svarstė L. Kojala.

Pasak jo, Rusija sankcijų sušvelninimui turi maždaug pusmetį. „Rusija puikiai suvokia, jog turi laiko iki liepos mėnesio. Nes kovo mėnesį bus persvarstytos pirmosios sankcijos, kurios buvo pritaikytos po Krymo aneksijos, bet jos buvo pakankamai simbolinės, nukreiptos į asmenis ir į keletą įmonių. Bet jos nebuvo tokios skaudžios ekonomiškai. Visos didžiosios, sektorinės sankcijos buvo priimtos liepos mėnesį. Iki to laiko Rusija turi galimybę bandyti įtikinti ES šalis, kad, na, sankcijų tęsti neverta“, – aiškino RESC analitikas.

Jis sutinka, kad po Mariupolio puolimo, nusinešusio dešimtis civilių gyvybių, apie sankcijų švelninimą ES kalbėti negali. Tačiau laiko Kremlius esą dar turi.

„Artimiausias kelias savaites ar mėnesį – gal netgi du mėnesius – negalėsime kalbėti apie sankcijų švelninimą. Bet tai dar nereiškia, kad jos tikrai nebus švelninamos tuo metu, kada ir bus priimami strateginiai sprendimai“, – aiškino L. Kojala.

Pasak jo, siekdama sankcijų sušvelninimo Rusija nesiims kurstyti „atvirą karą“ Ukrainos pietryčiuose. „Rusijos pagrindinis interesas yra būtent liepos mėnuo ir sankcijų atšaukimas“, – įsitikinęs L. Kojala.

Jis pažymi, kad Mariupolio apšaudymas kol kas panašus į pavienį išpuolį, o ne į planinę ataką, kuria siekiama realaus miesto užgrobimo.

Vakarų akys žiūri kitur

Mariupolio puolimas įvyko tuo metu, kai Vakarų šalys dėmesį sutelkusios kituose pasaulio taškuose. ES pirmiausiai rūpi, panašu, liūdna rinkimų Graikijoje baigtis, amerikiečiai susitelkę į islamo ekstremizmo pavojų. Taigi turbūt nieko nuostabaus, kad pagrindiniai tarptautiniai naujienų kanalai Mariupolio apšaudymui skyrė palyginti nedaug eterio.

„Europiečiai užsiėmę savo reikalais, Graikijos rinkimais. Amerikiečiai didžiausią dėmesį, aišku, skiria Artimiesiems Rytams, ten vykstantiems teroristiniams nusikaltimams. Natūralu, kad Ukraina lieka užribyje. Aišku, pamini, bet niekas per daug dėmesio tam neskiria“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas.

Pasak jo, Rusija galbūt pamatė ryžto trūkumą Vakarų pusėje, kas „paskatino didesnį agresyvumą“.

V. Putino kritikas A. Illarionovas iškart po teroro išpuolių Prancūzijoje prognozavo, jog netrukus Ukrainoje nuvilnys nauja smurto banga. Pranašystė išsipildė. Tačiau T. Janeliūnas nesiima vertinti, ar laikas Mariupolio puolimui parinktas atsižvelgiant į Vakarų dėmesį toliau nuo Ukrainos patraukusius įvykius.

T. Janeliūnas pabrėžia, kad ES politinėje arenoje svarbus vaidmuo dabar tenka mūsų regionui, kurio šalys kiek įmanydamos palaiko Ukrainos klausimo svarstymą aukščiausiame lygmenyje. Atskirus komplimentus politologas skiria ES pirmininkaujančiai Latvijai.

„Lietuva, Lenkija, Estija Latvija dėmesį Ukrainai skiria pakankamai didelį. Ir tikrai naudojasi visomis galimybėmis – tiek Europos Parlamente, tiek Europos Komisijoje – jį perteikti. Tai, kad Latvija šiuo metu pirmininkauja ES, irgi yra didelis pliusas. Latvijos užsienio reikalų ministras jau pareiškė, kad bandys atnaujinti procedūras, pagal kurias ES galėtų pripažinti „liaudies respublikų“ grupuotes teroristinėmis organizacijomis, irgi rodo, kad europiečiai – vienaip ar kitaip – buvo priversti spręsti šiuos klausimus“, – sakė T. Janeliūnas.

Ką pakeistų teroristų statusas „liaudies respublikoms“

Ukraina paskelbė sieksianti, kad vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ smogikai oficialiai būtų pripažinti teroristais. Mariupolio apšaudymas ir „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimas – ryškiausi, bet ne vieninteliai argumentai už šio statuso suteikimą separatistams.

„Įrodymų, matyt, užtektų. Pagal klasikinius teroristinių organizacijų veiklos apibūdinimus, tai yra smurtą prieš civilius gyventojus, bandymus gąsdinti tiek politinę valdžią, tiek visuomenę, daug yra tokių (požymių – DELFI). Vienintelis šiek tiek didesnis klaustukas – kiek būtų galima surinkti tikrai nepaneigiamų įrodymų. (…) Jeigu tą procedūrą pradėtų, tarkim, ES viduje, Ministrų taryba turėtų balsuoti dėl organizacijos ar atskirų jos narių įtraukimo į sąrašą, atitinkamai įsijungtų visas teisinis mechanizmas prieš tas organizacijas ir prieš kitas organizacijas, kurios potencialiai gali remti teroristus. Yra pakankamai argumentų, kad Rusija tiek ginkluote, tiek finansavimu (separatistus – DELFI) remia pakankamai stipriai. Manau, kad rimčiau tuo užsiėmus – įrodymų tikrai užtektų“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Paklaustas, ar separatistų pripažinimas teroristais priverstų Maskvą atsargiau vertinti savo paramą „liaudies respublikoms“ ir jų ginkluotiesiems būriams, TSPMI dėstytojas teigė nemanantis, jog tai turėtų tiesioginį poveikį Maskvai. Mat poveikio priemonės čia yra ribotos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po neramumų atsinaujinimo

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...