captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Bugajskis: chaoso Rusijoje bijoma labiau nei V. Putino

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarams nėra tiek baisus, kiek chaosas branduolinį ginklą turinčioje milžiniškoje šalyje arba nežinomybė, kas bus po V. Putino.
J. Bugajskis, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
J. Bugajskis, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarams nėra tiek baisus, kiek chaosas branduolinį ginklą turinčioje milžiniškoje šalyje arba nežinomybė, kas bus po V. Putino.

Tačiau Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro vyresnysis bendradarbis Januszas Bugajskis teigia, kad chaosas ne visuomet atneša tik blogus pokyčius.

„Komunizmo žlugimas, Vidurio ir Rytų Europos šalių nepriklausomybės paskelbimas, buvo nestabilumo židiniai, bet galiausiai tai lėmė saugumą. Galbūt Rusija turi pereiti nestabilumo laikotarpį, kad galiausiai pasiektų saugumą“, – interviu DELFI sakė J. Bugajskis.

Politikos analitikas nė nesvyruodamas sako manantis, kad Rusijos režimas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pasak J. Bugajskio, galbūt net ateis laikas, kai lėšų iš centro negaunantis Ramzanas Kadyrovas atsisuks prieš savo patroną V. Putiną.

J. Bugajskis taip pat nemato jokios Vakarų bendradarbiavimo su Rusija naudos ir atvirai pritaria Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei, kuri Rusiją yra pavadinusi teroristine valstybe.

– Sutikite, pastarojo meto tarptautinė padėtis itin nepalanki Ukrainai: augančio tarptautinio terorizmo kontekste niekam neberūpi, kas vyksta Donbase. Maža to, vis dažniau išlenda sūlymai arba palengvinti sankcijas Rusijai, arba nebepratęsti jų, kai baigsis jų galiojimas. Jūsų požiūriu, kas darosi?

– Pirmiausia noriu pasakyti, kad sankcijų švelninimas šiuo metu būtų labai bloga mintis, nes tik dabar jos pradeda duoti efektą kai kuriems Rusijos politinio režimo segmentams ir prasiskverbia į visuomenę, kuri didina spaudimą visai sistemai. Taigi manau, kad, nors sankcijos yra ribotos ir gana švelnios, vis tiek jos turi bent šiokį tokį efektą: dėl jų kai kuriems oligarchams tampa sunkiau krautis pinigus iš dujų kompanijų, įvairių fondų ir panašiai.

Mano nuomone, kad šiuo metu pats blogiausias įmanomas signalas būtų Vakarų atsitraukimas dėl sankcijų, kurios jau pritaikytos. V. Putinas tai traktuos kaip Vakarų susilpnėjimą. Kitais žodžiais tariant, tada bus patvirtinama viena: „Kad ir kokios agresijos besiimtume, reikia tik pakankamai ilgai palaukti ir Vakarai atsitrauks ir pasiūlys grįžti prie business as usual. Toks prastas signalas gali paskantinti V. Putiną imtis platesnės agresijos, dar labiau kąsti. Taigi kuo dažniau jis išsisuks nuo bausmės, tuo blogiau bus mums patiems ir Rusijos kaimynams – ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims.

– Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini biuras parengė pasiūlymų projektą apie santykius su Rusija. Jame kalbama apie galimybes bendraujant su Rusija pasiūlyti ne tik lazdą, bet ir morką. Kitaip tariant, vėl grįžtama prie populiarios tezės, kad Rusiją reikia įtraukti į bendrą veiklą, esą tada bus ją galima kur kas labiau paveikti. Ar sutinkate?

– Žinote, nelabai. Į ką galima Rusiją įtraukti? Nematau jokios srities pasaulyje, kurioje V. Putinas būtų buvęs naudingas. Mes metų metus apsimetinėjome, kad jis mums padėjo Sirijoje. Leiskite paklausti, kaip? Padėjo kalbantis su Iranu. Kaip? Padėjo su Šiaurės Korėja? Nematau jokios naudos iš tokio bendradarbiavimo. Nematau, kad Rusija labai dalintųsi žvalgybinio pobūdžio informacija. Kas nutiko su Bostono sprogdintojais? Kodėl jie nesidalijo informacija apie Bostono sprogdintojus? Iš tiesų nemanau, kad Rusija labai linkusi padėti JAV.

– JAV valstybės departamento Europos ir Eurazijos biuro vadovo pavaduotojas Paulas W. Jonesas interviu DELFI teigė, kad JAV bendradarbiavo su Rusija po Bostono maratono sprogdinimų. Anot jo, Vašingtonas norėtų panašaus bendradarbiavimo ir kovoje su ISIS. Vadinasi, dalijimasis informacija iš dalies vyksta?

– Bet aš turiu omenyje, kad nebuvo pasidalinta informacija prieš sprogdinimus Bostone, siekiant jiems užkirsti kelią. Tie žmonės (Tamerlanas ir Džockharas Carnajevai – DELFI) lankėsi Dagestane, preziumuoju, kad Rusijos saugumo tarnybos žinojo, ką jie ten veikia. Jų informacija apie jų pačių teroristus yra gana gera, o tai verčia mąstyti, kad jie kažkaip susiję su terorizmu. Kaip žinote, Rusija nėra nusiteikusi prieš terorizmo panaudojimą kaip ginklą. Ji yra rėmusi terorizmą už savo ribų.

Aš noriu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas su Rusija yra pagrįstas dirbtine prielaida, kad Rusija nori mums padėti. Rusija iš tiesų nori tuo pasinaudoti, ji nori būti svarbi tarptautinėje erdvėje, ji padeda savo sąjungininkams, kurių grestose yra net režimų, kuriuos mes labai mielai matytume pasikeitusius.

– Ar galėtumėte duoti Rusijos paramos tarptautiniam terorizmui pavyzdžių?

– Jeigu sugrįšime į 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, tuomet Rusija rėmė teroristinius Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) veiklos metodus, Rusija treniravo teroristus. Senoji KGB naudojo terorizmą kaip ginklą ir net nebūtinai prieš Izarelį, bet prieš Vakarus apskritai. Pavyzdžiui, pamenu, kad septintajame dešimtmetyje dauguma teroristų vykdavo į Kubą? Įdomu, kodėl? Kuba buvo remiama Rusijos, tiksliau tuometinės Sovietų Sąjungos.

Taigi Rusija turi ilgą teroristinės veiklos tradiciją ir net sakyčiau vidaus teroro istoriją. Ką jie padarė Čėčėnijoje baigiantis 10-ajam dešimtmečiui? Tai buvo brututalus valstybės teroras prieš civilius gyventus, bombarduojami ištisi miestai, kaimai, vykdytos masinės čėčėnų žmogžudystės.

– Vadinasi, jus galima priskirti prie žmonių, kurie pritaria Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei, paskelbusiai Rusiją teroristine arba teroristinius metodus naudojančia valstybe?

– Ji yra absolučiai teisi ir yra pakankamai drąsi prieiti prie mikrofono ir pasakyti tai garsiai Labai daug žmonių taip mąsto, bet nieko nesako. Žaviuosi tais, kurie sako tai, ką galvoja.

Vakarai bijo, kad tai kažkaip destabilziuos Rusijos politinę sistemą. Politikai ir sprendimų priėmėjai bijo ne tiek V. Putino, bet to, kad po jo būsiantis lyderis bus dar blogesnis, arba kad po V. Putino įsivyraus chaosas. Trečias variantas, kad V. Putinas taip supyks, kad viską dar pablogins.

– Toks pat naratyvas vyravo ir po Šaltojo karo...

– Būtent. Pirma, tai elementari skriaudiko baimė. Bet jeigu skriaudikui pasipriešinsi, jis nusileis. Antra, netikiu, kad tas, kas ateis po V. Putino, bus būtinai blogiau nei V. Putinas. Trečia, atsakas Rusijai gali paskatinti demokratinius lūžius, kurių mes ir norime.

– Žvelgiant jūsų akimis, ar dabartinis V. Putino režimas stabilus?

-Ne, nemanau. Jo nestabilumas tik auga. Manau, ilgainiui pamatysime visa daugiau vidinių nesutarimų tarp galios centrų dėl resursų. Resursams senkant, silovikai ir oligarchai išsidalins vis mažiau valstybės pinigų, kentės regionai, nes negaus federalinių lėšų.

Didės opozicija režimui, galbūt vieną dieną net Ramzanas Kadyrovas nuspręs siekti nepriklausomybės, nes nebegaus pinigų iš Maskvos. Manau, kad V. Putino režimo stabilumas tikrai mažėja, tai lemia mažėjančkios naftos kainos, nemodernios technologijos bei sankcijos – ir ne tiek Vakarų pritaikytos sankcijos Rusijai, kiek Rusijos importo draudimai prekėms iš Europos Sąjungos. Manau, Rusija eina žemėjančia trajektorija, bet koks bus žemiausias taškas – niekas nežino.

– Minėjote, kad Vakarai baiminasi chaoso Rusijoje. Kodėl jūs nemanote, jog tai gali būti grėsmė?

– Aš tikrai nebijau chaoso, man atrodo, kad kartais nestabilumas yra svarbus norint pasiekti saugumą. Rytų Europoje regėjome ilgą nestabilumų laikotarpį, kuris sukūrė stabilumą. Kitaip tariant, komunizmo žlugimas, Vidurio ir Rytų Europos šalių nepriklausomybės paskelbimas, buvo nestabilumo židiniai, bet galiausiai tai lėmė saugumą. Galbūt Rusija turi pereiti nestabilumo laikotarpį, kad galiausiai pasiektų saugumą.

Mums svarbiausia į pažvelgti į du dalykus. Visą laiką keliamas klausimas, kas baisiau: stipri Rusija, ar silpna Rusija. Stipri Rusija, žinoma, yra bloga naujiena, kai jai vadovauja toks lyderis kaip V. Putinas, bet silpna, ypač chaoso apimta, Rusija gali turėti neigiamų pasekmių gretimų šalių saugumui.

Aš siūlau susitarti: mes negalime žinoti, kas nutiks Rusijoje, bet mes galime padėti gintis Rusijos kaimynėms, bandyti jas apsaugoti nuo neigiamų pasekmių. Svarbiausias dalykas yra tinkama kiekvienos NATO narės gynyba (tarp jų, ir Lietuvos), absoliutus įsipareigojimas apsaugoti jų nepriklausomybę bei teritorinį integralumą. Turi būti teikiama ne tik karinė, bet ir kitokia parama, kad šalys galėtų pasipriešinti destabilizacinėms pastangoms. Taigi mes turime koncentruotis į Rusijos kaimynų stabilizavimą, o kai Rusija pradės sproginėti (o aš manau, kad taip ir bus,) mes turėsime paremti demokratus.

– Ir jūs manote, kad jų ten iš tiesų yra?

– Tiesa, kai kuri opozicija Rusijoje iš tiesų dirba su V. Putinu. Buvęs premjeras Michailas Kasjanovas pasakė labai gerai, kad kairieji ir dešinieji paliko opoziciją bei prisijungė prie V. Putino. Vadinasi, lieka liberalusis centras. Ar jie galėtų veikti sėkmingai, pasakyti negaliu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...