captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija dreba iš vidaus: V. Putinui liko trys koziriai

Vladimiras Putinas turi dar kelis nepanaudotus ginklus savo arsenale, kurį pasitelkia Rusijos gyventojų kontrolei, interviu DELFI teigė Rusijos Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direktorė Natalija Zubarevič, atvykusi į Vilniuje Rytų Europos studijų centro ir URM organizuotą intelektualų forumą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vladimiras Putinas turi dar kelis nepanaudotus ginklus savo arsenale, kurį pasitelkia Rusijos gyventojų kontrolei, interviu DELFI teigė Rusijos Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direktorė Natalija Zubarevič, atvykusi į Vilniuje Rytų Europos studijų centro ir URM organizuotą intelektualų forumą.

Pasak jos, V. Putino pučiamas mitas, esą dabartinės Rusijos ekonomikos problemos – Vakarų sąmokslo rezultatas, yra visiškai nepagrįstas. Anot pašnekovės, Rusijos bėdos prasidėjo kur kas anksčiau, o Vakarų sankcijos, rublio kurso ir naftos kainos nuosmukis tiesiog suveikė kaip katalizatorius. N. Zubarevič vertinimu, Rusijos prezidento kišenėje yra dar ne vienas koziris, tinkamas visuomenės nuotaikų kontrolei – ir ne vienas bus ištrauktas per artimiausius porą metų.

Rusijos nuosmukis užprogramuotas ir prieš Krymą, ir prieš Maidaną

V. Putinas neseniai pripažino, kad Rusijos ekonomikos problemos gali tęstis net dvejus metus. N. Zubarevičius ne tokia optimistiška – anot jos, Rusijos ūkį turbulencija drebinti gali kur kas ilgiau. Tačiau Kremliaus pareiškimai, esą ekonomika dreba dėl Vakarų sąmokslo, esą tėra akių dūmimas.

„Ši krizė – ne tokia, kokios buvo anksčiau. Ši krizė nesusijusi su pasaulinėmis krizėmis. Ji Rusijoje prasidėjo 2012 m. pabaigoje, kai pramonė nustojo augti ir pradėjo mažėti investicijų. Krizė susijusi su instituciniais Rusijos politinės ir ekonominės sistemos defektais.

Valstybinės korporacijos su savo neefektyviomis investicijomis, spaudimas privačiam verslui, teisės į nuosavybę apsaugos nebuvimas – visa tai privedė prie investicijų aktyvumo sustojimo. Ir ekonomikos augimo sustojimo. Visa tai įvyko prieš Krymo aneksiją. Visus 2013 m. Rusijos pramonė neaugo, investicijos neaugo“, – kalbėjo N. Zubarevič.

Ji neneigia Vakarų sankcijų ir naftos kainų poveikio Rusijai – tačiau tai esą buvo tik šalutiniai veiksniai, paspartinę krizės augimą. „Krymas, sankcijos, naftos kainų nuosmukis – tai tik pagreitino jau susiformavusią stagnaciją ir ją pavertė ryškia ir stipria krize“, – teigė N. Zubarevič.

Pasak jos, kadangi Rusijos krizė nėra priklausoma nuo pasaulinių problemų – ji ir nesibaigs, pavyzdžiui, pabrangus naftai ar sušvelninus Vakarų sankcijas. „Krizė tęsis. Nes ją toliau stumia bloga valdymo sistema, verslo nepasitikėjimas valdžia, nesugebėjimas išgyventi iš vartojimo kreditų“, – sakė Nepriklausomo socialinės politikos instituto Regioninės programos direktorė.

Kaip Kremlius gelbės prasiskolinusius rusus

Pasak jos, kurį laiką Rusiją gelbėjo paprasčiausias vartojimas. Bet ir jis sustojo.

„Tada „varikliu“ buvo vartojimo paklausa. Žmonės ėmė kreditus ir pirko. Rezultatas: dabar beveik visi vartojimo kreditai Rusijoje imami tam, kad būtų galima padengti senus kreditus. Jau ketvirtas, penktas kreditas – žmonės ima naujas paskolas, kad sumokėtų už senas. Dabar kreditą gauti kur kas sunkiau. Ir mes pamatysime namų ūkių bankrotus“, – prognozavo N. Zubarevič.

Pašnekovės teigimu, artėjanti individualių asmenų bankrotų banga – galvos skausmas Kremliaus strategams. Esą tikėtina, kad V. Putino režimas imsis priemonių, kuriomis sieks sušvelninti daugeliui namų ūkių gresiantį krachą, tai sykiu suvaldydamas galimą visuomenės nepasitenkinimo bangą pačioje užuomazgoje.

„Žmonės nesugebės išmokėti kreditų – tai pavojinga situacija. Ši situacija turi išmokyti žmones finansinės atsakomybės. Tačiau nesu įsitikinusi, kad taip bus. Manau, kad vyriausybė pamėgins problemą išspręsti politiškai ir dalis skolų bus nurašyta. Kaip? Nežinau. Tačiau supraskite – kada žmogus negali padengti kredito, jis bankrutuoja – jis turi atiduoti savo turtą“, – sakė N. Zubarevič.

Pasak jos, dabar eilinių rusų piniginės senka neregėtu greičiu. „2014-ieji buvo gyventojų pajamų augimo sustojimo metai. Net keturiasdešimtyje procentų Rusijos regionų gyventojų pajamos per 10 mėnesių sumenko. To nebuvo net 2009 m. krizės metu“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, praėję metai žymi svarbios ribos pažeidimą – Kremlius nebepajėgia tautos valdyti augančiomis pajamomis. Tačiau esą čia pat rasta ir išeitis: papildomi pinigai keliauja tiems, kurių ištikimybės režimui labiausiai reikia.

„Nustojo galioti savotiškas susitarimas: jūs nelendate į politiką – mes jums keliame pragyvenimo lygį. (…) Rusijos valdžios intelekto lygis yra aukštas, turiu tai pripažinti. Ji perrašė šį susitarimą. Dabar tai yra susitarimas su pensininkais, kuriems kels pensijas, susitarimas su biudžetininkais. Ir pirmiausiai – pakėlė algas valstybės tarnautojams ir jėgos struktūrų darbuotojams: prokuratūra, policija ir t.t. Viena vertus – užsitikrinamas valdžios sistemos lojalumas, iš kitos pusės – ir lojalumas tos elektorato dalies, kuri ir nulemia rezultatą“, – aiškino N. Zubarevič.

Pasak jos, Rusijai pakaks išteklių „problemų gesinimui“ dar dvejiems metams. „Toliau – niekas nežino, kuo tai baigsis. Aš manau, kad tokia padėtis gali laikytis ilgiau“, – teigė pašnekovė, primindama, jog po Sovietų Sąjungos griūties padėtis Rusijoje buvo dar blogesnė, tačiau gyventojai su tuo susitaikė.

„Niekas Rusijoje nežino, kur yra gyventojų kantrybės ribos“, – pridūrė N. Zubarevič.

Anot jos, gyventojų kantrybė tiesiogiai priklausys ir nuo to, ar Kremlius padarys „didelių kvailysčių“. Jei tokių sprendimų, kurie žaibiškai papiktins didelę dalį populiacijos, bus, kantrybės ribos gerokai susitrauks. Tačiau N. Zubarevič prognozuoja, kad Maskva jau pasimokė iš ankstesnių „didelių kvailysčių“ ir gyventojų nesiutins. Esą to ženklai matomi jau dabar.

„Didelė kvailystė – tai protesto katalizatorius. O galite prognozuoti kvailystes? Aš – ne. (…) Valdžia išmoko pamoką. Nė viena reforma pastaruoju metu nevykdoma taip, kad „šiandien galima, rytoj – ne“. Dabar didės nekilnojamojo turto mokestis už butus ir namus. Per penkerių metų periodą – step by step, pensininkai nuo to atleisti. Taigi valstybė kuria mechanizmą, kuris pokyčių poveikį sušvelnina. Ir taip visur.

Kas yra kvailystė? Tarkim, kvailas savininkas sako: stabdau gamyklą. Kvailas meras: ai, čia jūsų problema. Viskas – prasideda socialinis sprogimas. Tokių atvejų nebėra jau seniai. Verslo savininkai kontroliuojami. 2009 m. įvestas tiesioginis atleidimų draudimas – tik su prokuroro leidimu. Kaip jums toks verslas? Labai liberalu. Ir pats verslas supranta politines ribas: kas galima, o kas – ne. Atleidžia lėtai, lėtai, duoda dideles išeitines kompensacijas“, – dėstė N. Zubarevič.

Pašnekovė pažymi, kad didele dalimi Rusijos populiacija valdoma „rankiniu būdu“, ir jis yra efektyvus, kol pavojaus židinių mažai. „Kol kas tokių atvejų ne itin daug. O jeigu – ir kada – jų bus daugiau, juk tai rankinis valdymas: rankų nepakaks“, – prognozuoja N. Zubarevič.

Pasak jos, šios problemos pirmiausiai aktualios pramoniniams miestams, kur gyventojams sunku persiorientuoti ribotoje darbo rinkoje. Esą didmiesčiuose, daugiau orientuotuose į paslaugų sektorių, Kremlius didelių pavojaus židinių dėl darbo vietų trūkumo neturėtų fiksuoti. Tą patį ji kalba ir apie kaimiškas vietoves.

„Kaime – jūs auginsite dar vieną kiaulę, turėsite daugiau vištų, sodinsite daugiau bulvių. Išgyvensite savo jėgomis – tai rusiško pragyvenimo standartas. Ir dar turite močiutę, kuri stabiliai gauna pensiją. Viskas – degtinei pinigų yra. O dar dažnai jūs pats gaminate alkoholį – samagoną. Viskas – pasaulis laikosi“, – aiškino N. Zubarevič.

Pinigų upės senka

Pašnekovė labai skeptiškai žvelgia į Kremliaus pareiškimus, esą Vakarų produkciją keis vietinė. Mat tam reikalingos investicijos, o jų srautas tirpsta akyse.

„Svarbiausia – reikalingos investicijos. O jų mažėja. Iš Vakarų bankų skolintis negali, Rusijos bankai laisvų pinigų neturi, o palūkanų norma – 17 proc. Tai ne verslas, neįmanoma tokių pinigų panaudoti investicijoms. Todėl kalbos apie importo pakeitimą – tai politinis blefas. Tam nėra galimybių“, – konstatavo N. Zubarevič.

Anot jos, ir Kremliaus pareiškimai apie būsimas investicijas iš Kinijos, su kuria V. Putinas stengiasi plėtoti kuo geresnius santykius, yra blefas.

„Kada girdžiu politines kalbas apie „posūkį į Rytus“ ir importo pakeitimą, kaskart klausiu – o kaip jūs tai padarysite? Kol kas atsakymo nėra – tik politiniai pareiškimai. Kinija investuos tik į tai, kas ją domina. Jai įdomūs gamtiniai ištekliai. Dabar juos prileido prie dujų Vakarų Sibire. Žinoma, jiems plės galimybes. Bet jie investuos tik į išteklių gavybą, ne į perdirbimą. Kinija gali investuoti į miesto paslaugas – viešbučius, pramogų centrus. Bet kokia prasmė investuoti į rinkos paslaugas, kai krenta vartotojų perkamoji galia?“ – aiškino N. Zubarevič.

Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad Rusija nėra monolitinė visuomenė, ir žmonės didmiesčiuose bei provincijoje labai skirtingai jaučia ekonominius pokyčius.

„Nereikia į visą šalį žiūrėti vienu žvilgsniu. Dideliuose miestuose yra didelis susirūpinimas ir dėl rublio kurso, ir dėl ekonomikos krizės. Ten žmonės labiau mobilūs, jie gyvena globalioje aplinkoje, jie iš karto mato, kokios problemos jų laukia. Mažiau keliaus, mažiau pirks, mažiau ilsėsis ir t.t. O periferinė Rusija gyvena kur kas ramiau. Ten doleris ir euras – abstrakcijos. Jie mato tik kainų kilimą. Tačiau periferijoje importinių produktų mažiau, todėl žmonės daugiau perka rusišką produkciją. Ir grikių kaina jiems dažnai yra svarbesnė nei naujo technologinio žaisliuko kaina. Tai reikia suprasti. Ir ažiotažas, susijęs su „juoduoju pirmadieniu“ ir „juoduoju antradieniu“, kai euras ir doleris šovė aukštyn, pirmiausiai yra sostinės, milijoninių miestų reikalas. Jaroslavlyje – jau tik pusė milijono, ažiotažas ten buvo kur kas silpnesnis, nes žmonės ten neturi tiek pinigų“, – aiškino N. Zubarevič.

Gyvenimas Rusijos mieste – jau nebe wow

Na, o didmiesčių gyventojai, anot pašnekovės, dabar priversti smarkiai persiorientuoti dėl plonėjančių piniginių – ir tai didelis galvos skausmas Kremliui.

„Kalbame apie pagrindinę problemą. Šiuolaikiška, labiau išsilavinusi, mokanti uždirbti Rusijos miestų visuomenė, kuri manė esanti wow, dabar bus priversta keisti gyvenimo kokybę. Ne tik pragyvenimo lygį – kokybę. Anksčiau galėjau išvažiuoti atostogų ten – dabar negaliu. Dabar – Krymas. Anksčiau galėjau nusipirkti kiekvieną naują žaisliuką – dabar negaliu. Šis gyvenimo kokybės suprastėjimo jausmas stiprėja. Trys vištos ar viena, 500 bulvių ar 200 – tai mažai ką keičia. O jeigu tu anksčiau buvai mobilus, tavo vaikas galėjo gauti geresnį išsilavinimą ir paslaugas, o dabar nebegali – tai keičia gyvenimo kokybę, tai keičia savivertę. Šis pablogėjimas tik prasidėjo“, – dėstė N. Zubarevič.

Pasak jos, Kremliui kiek lengviau dėl jaunimo – esą demografinė situacija leidžia prognozuoti, kad Rusijos jaunimas į gatves eis negausiai.

„Jaunimas Rusijoje, ypač Maskvoje, laikė, kad pradėti dirbti gaunant mažiau nei tūkstantį eurų – tai nenormalu. O dabar situaciją gelbsti vienas faktorius – dabar į darbo rinką ateina labai negausi karta. Karta, gimusi dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tada gimstamumas buvo labai mažas. Jų mažai, dėl to jiems bus kiek lengviau. Tai reiškia, kad jaunimo protestai bus negausūs“, – teigė pašnekovė.

Atvirkštinė situacija – su pensininkais. Esą kaip tik atėjo laikas gausiai daliai Rusijos populiacijos išeiti užtarnauto poilsio, tačiau suvokdami, kad iš pensijos išgyventi – ypač mieste – bus labai sunku, pensininkai darbo vietų užleisti nenorės.

Rusijos ateitis kelia siaubą

Ji pažymi, kad blogėjant ekonominei situacijai V. Putinas gali mesti vieną stiprų kozirį visuomenės nuraminimui. Šis koziris – tai pro Kremliaus duris skriejantis premjeras Dmitrijus Medvedevas. Kad jis bus paaukotas – pašnekovė neabejoja. Esą vienintelis klausimas yra „Kada?“.

„Žinote – V. Putinas „tefloninis“. Nepasitenkinimas bus nukreiptas į bet ką, tik ne į jį. Esu beveik įsitikinusi, kad bus pakeista vyriausybė. Nežinau, kada, bet vyriausybė taps atpirkimo ožiu“, – teigė N. Zubarevič.

Anot jos, menkai tikėtinas D. Medvedevo paaukojimas šiemet, tačiau tolesnėje perspektyvoje premjero kelionės ant ešafoto tikimybė tik augs: „Tai koziris. Ją iš kišenės trauks artėjant kadencijos pabaigai, artėjant rinkimams. O kad tai įvyks – aš įsitikinusi. Jei situacija prastės greičiau – kozirį ištrauks anksčiau.“

Pasak jos, Kremlius dar nepanaudojo dviejų kitų kozirių. Tai nauja agresijos prieš opoziciją banga ir kraštutinio nacionalizmo protrūkis.

„Liko dvi kortos. Pirma – tai „vidaus priešai“, – pirštu rodydama į save sakė N. Zubarevič. – Pažiūrėsime. Bet kažkoks spaudimo vidaus opozicijai sustiprėjimas bus. O antra korta pati baisiausia. Tai rusų mobilizacija – nacionalistinė korta. Labai tikiuosi, kad šios kortos neištrauks. Nes daugiatautėje šalyje rusišku nacionalizmu grįsta mobilizacija – tai pabaigos pradžia. Tai susprogdins valstybę. Bet kadangi šios valdžios adekvatumas man kelia vis daugiau abejonių, neatmetu nieko.“

Pašnekovė neslepia matanti gero nežadančių signalų savo šalyje.

„Ksenofobija išoriniam pasauliui – „priešams“, kurie mums pakenkė, deja, visuomenės sąmonėje tai išliks gana ilgai. Tai palaikyti labai lengva, nes pasirodė, kad Rusijos gyventojai yra pasirengę reanimuoti priešo vaizdinį. Suveikė puikiai. Tai baisiausia. Tai reiškia, kad Rusija atsitveria nuo pasaulio, Rusija tampa periferija – jau ne tik ekonomine, bet ir sociopolitine. Aš to labai bijau, nes tokios periferinės šalys su dideliais kompleksais – tai šalys, kurios labai dažnai būna neadekvačios“, – nuogąstavo N. Zubarevič.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...