captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES atsilieptų emigrantams

Politikai Jungtinėje Karalystėje vengia kalbėti apie tai, kaip pasikeistų laisvas darbo jėgos judėjimas šaliai išstojus iš ES. „Ši tema labai nepatogi, nes šalyje dirba milijonai imigrantų, kurių dauguma yra įleidę šaknis į vietines bendruomenes ir juos visus išprašyti būtų labai sunku“, – sako LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius. LRT.lt pašnekovai svarsto porą galimų scenarijų, kas išstojimo atveju lauktų imigrantų iš kitų ES šalių.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Politikai Jungtinėje Karalystėje vengia kalbėti apie tai, kaip pasikeistų laisvas darbo jėgos judėjimas šaliai išstojus iš ES. „Ši tema labai nepatogi, nes šalyje dirba milijonai imigrantų, kurių dauguma yra įleidę šaknis į vietines bendruomenes ir juos visus išprašyti būtų labai sunku“, – sako LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje Paulius Kaliačius. LRT.lt pašnekovai svarsto porą galimų scenarijų, kas išstojimo atveju lauktų imigrantų iš kitų ES šalių.

Šiemet Jungtinės Karalystės laukia labiausiai nenuspėjami parlamento rinkimai per pastarąjį šimtmetį. Ir nors Britanijoje tradiciškai buvo dvipartinė sistema, dabar populistai gauna vis daugiau balsų.

2015-aisiais taip pat turi būti priimtas sprendimas dėl šalies narystės ES. Konservatorių partija, vadovaujama premjero Davido Camerono, žada referendumą, jei jie liks valdžioje po šiais metais vyksiančių rinkimų. D. Cameronas yra žadėjęs surengti referendumą vėliausiai iki 2017 m. pabaigos, tačiau tai esą galėtų įvykti ir anksčiau. Tuo metu sparčiai populiarėjanti Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija (UKIP) žada pasitraukti iš ES be referendumo.

Apklausų duomenimis, šiuo metu daugiau žmonių pasisakytų už išstojimą iš ES. Pavyzdžiui, anot apklausos duomenų, kurią „OpinionWay“ institutas atliko Prancūzijos laikraščio „Le Figaro“ užsakymu, 42 proc. britų yra už išstojimą iš Bendrijos, 37 proc. norėtų joje likti.

„Pasitraukimas suduotų skaudų smūgį Londonui“

Kaip pasakoja LRT Radijo korespondentas Jungtinėje Karalystėje P. Kaliačius, UKIP partijos lyderis Nigelas Farage`as aiškina, jog pasitraukus iš ES Jungtinė Karalystė atgautų ekonominę nepriklausomybę, šaliai taip pat nereikėtų mokėti įmokų į Sąjungos biudžetą ir, svarbiausia, Britanija atgautų sienų kontrolę ir galimybę spręsti, kuriuos žmones įleisti į šalį. N. Farage`o manymu, Britanija galėtų išsiderėti palankias derybų  sąlygas su ES bei spręsti, su kuo ir kaip bendradarbiauti pasaulinėje rinkoje.

D. Cameronas, Reuters/Scanpix nuotr.

„Opozicijoje esantys leiboristai teigia, kad pasitraukimas iš ES atneštų daugiau žalos nei naudos. Jie teigia, kad Jungtinė Karalystė turėtų pasilikti ES sudėtyje dėl laisvos darbo rinkos bei palankių ekonominių sąlygų. Partijos lyderis Edas Milibandas taip pat pabrėžė, kad ES suteikia šaliai daugiau saugumo – kovoti su terorizmu kur kas lengviau turint didelį partnerių tinklą“, – komentuoja P. Kaliačius.

Pasak LRT Radijo korespondento, ES šalininkų stovyklai atstovaujantys ekonomistai taip pat teigia, kad pasitraukimas iš ES suduotų skaudų smūgį Londonui, nes tai miestas, į kurį investuoja ne tik pasiturintys ES piliečiai, bet ir rusai, kinai bei milijonieriai iš Vidurio Rytų valstybių.

„Jiems Londonas patogus ne tik dėl palankios ekonominės atmosferos pasiturintiems žmonėms, bet ir dėl bevizės prieigos prie ES rinkos. Praradus šiuos ryšius, nuvertėtų miesto nekilnojamasis turtas bei būtų prarastos investicijos, kurios nutekėtų į kitus ES didmiesčius“, – aiškina P. Kaliačius.

A. Užkalnis: išstojimas realus, bet procesas užtruktų

Apžvalgininkas Andrius Užkalnis portalui LRT.lt teigė, jog Jungtinės Karalystės išstojimas yra pakankamai realus, tačiau pats procesas esą neišvengiamai būtų su labai ilgomis derybomis ir dar ilgesniu pereinamuoju laikotarpiu. Tuo metu Marius Skuodis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, magistrantūros studijas baigęs Londono ekonomikos mokykloje, netiki, kad Jungtinė Karalystė išstos iš ES.

„D. Camerono biuras yra daręs vertinimus įvairiose srityse, kur britai patiria sąnaudų [dėl narystės]. Jie nieko išskirtinio nerado. Jie teigia, kad administracinę naštą reikia ir galima mažinti, bet britai nepatiria didelių sąnaudų dėl buvimo ES. Verslas taip pat skundžiasi dėl reguliavimo, tačiau kuris verslas dėl to nesiskundžia? Londono Sičio atstovai nori būti bendroje rinkoje, britų kova už vieningos rinkos gilinimą rodo, kad jiems buvimas ES yra naudingas. Taigi nemanau, kad jie gali išstoti, nes kai reikėtų dėl to spręsti, būtų rimta diskusija, ir, manau, už ES pasisakančios jėgos nusvertų“, – teigia M. Skuodis.

Pasak TSPMI dėstytojo, jei taip atsitiktų, kad Jungtinė Karalystė išstotų iš ES, išstojimo procesas iš tiesų ilgai užtruktų. „Negali taip būti, kad nusprendė ir išstojo. To dar nėra buvę, todėl teisiškai turėtų būti pakankamai ilgai deramasi, ką galima atskirti, o ko nereikėtų. Pavyzdžiui, Norvegijos santykiai su ES yra specifiniai, praktiškai jie yra ES nariai, pagrindinis skirtumas tik tas, kad neturi jokio balso priimant sprendimus. Tai ar britai norėtų tokiu pačiu statusu dalyvauti, kur jie neturėtų jokio balso sprendžiant esminius klausimus dėl tolesnės ES raidos, man yra didelis klausimas“, – LRT.lt komentavo M. Skuodis.

Nori imigraciją sumažinti, tačiau imigrantų padaugėjo

Jungtinė Karalystė jau kurį laiką diskutuoja, kaip mažinti iš kitų ES šalių atvykstančių imigrantų skaičių. D. Cameronas yra pažadėjęs jį mažinti, tačiau statistika rodo, kad, jam būnant premjeru, imigrantų skaičius kaip tik išaugo. Konservatoriai nori išsiderėti išlygas, kurios leistų imigrantams netaikyti mokestinių lengvatų ir nemokėti pašalpų už vaikus. Šiuo metu tokias lengvatas ir pašalpas gauna daugiau nei 300 tūkst. ES piliečių. Pasak D. Camerono, neišpildžius šių sąlygų, Jungtinė Karalystė turėtų atsisakyti narystės ES.

Kaip teigia P. Kaliačius, kol kas politikai Jungtinėje Karalystėje vengia kalbėti apie tai, kaip pasikeistų laisvas darbo jėgos judėjimas, jei šalis išstotų iš ES. „Ši tema labai nepatogi, nes šalyje dirba milijonai imigrantų, kurių dauguma yra įleidę šaknis į vietines bendruomenes ir juos visus išprašyti būtų labai sunku“, – sako LRT Radijo korespondentas.

N. Farage`as, AFP/Scanpix nuotr.

Jo teigimu, šiuo metu dauguma šalies politikų nori sumažinti naujų imigrantų skaičių. Anot politikų, imigracija prastina gyvenimo kokybę, nes imigrantai sutinka dirbti už mažus atlyginimus ir taip išstumia britus iš darbo vietų bei iškreipia darbo rinką. „Taip pat dėl imigrantų didėja viešųjų įstaigų darbo krūvis: darželių, mokyklų bei ligoninių, kurios nesusitvarko su padidėjusiu gyventojų skaičiumi“, – pasakoja P. Kaliačius.

Anot LRT Radijo korespondento, UKIP partija teigia, kad Jungtinėje Karalystėje galėtų pasilikti darbą, gyvenamąją vietą ir sveikatos draudimą turintys žmonės: „Tokios pačios taisyklės galiotų naujai atvykstantiems imigrantams. Į šalį nebūtų įleidžiami žmonės, neatitinkantys šių reikalavimų, taip pat iš šalies turėtų išvykti bedarbiai iš ES šalių.“

Pavyzdys – JAV?

Portalui LRT.lt pasiteiravus A. Užkalnio, kaip Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES pakeistų emigrantų gyvenimą, ne vienerius metus Anglijoje gyvenęs ir dirbęs apžvalgininkas teigia, jog tokio masto pasikeitimai neįvyktų per savaitę ar mėnesį.

„Jau esantiems šalyje migrantams turbūt būtų leista pasilikti neterminuotai ir bet kokie pasikeitimai įtakos turėtų tik naujai atvykstantiems. Tačiau jie būtų įvedami ne per kelias savaites – virsmas tęstųsi mėnesius ir metus. Seniau atvykusieji vis tiek turi teisę gyventi ir dirbti be apribojimų – jos niekas neatšauktų. [...] Naujų migrantų priėmimas galėtų būti selektyvus, kaip dabar JAV. Tai netobula sistema, bet ji veikia ir yra įgyvendinama“, – sako A. Užkalnis.

Jo teigimu, esamų imigrantų selektyvus išprašymas nebūtų realistiškas – Jungtinei Karalystei esą sunkiai sekasi kasmet išsiųsti daugiau nei kelis šimtus nusikaltėlių ir nelegalų, o čia kalba eitų apie dešimtis tūkstančių. „Šalis neturi nei teisinių, nei įgyvendinimo, nei administracinių resursų šiam tikslui [įgyvendinti]“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Užkalnis.

A. Užkalniui pritaria ir TSPMI dėstytojas M. Skuodis, pasak kurio, užtenka pažiūrėti, kiek laiko užtrunka įgyvendinti kokią nors rimtą reformą. „Įsivaizduokite: to nepavyksta padaryti normaliomis sąlygomis, kai nėra didelės konfrontacijos, o čia reikėtų kažką išsiųsti ekstremaliomis sąlygomis. Tai būtų sudėtinga“, – neabejoja M. Skuodis.

Šiuo metu į Jungtinę Karalystę atvyksta daugiau nei ketvirtis milijono žmonių per metus. Užsienyje gyvena per 619 tūkst. lietuvių, kas penktas iš jų – Didžiojoje Britanijoje. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...