captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentą kroatai išsirinks antrame ture

Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius ir jo varžovė iš konservatorių partijos rungsis antrame valstybės vadovo rinkimų ture po sekmadienį vykusio įtempto pirmo balsavimo rato, kurį aptemdė gili ekonomikos krizė.
I. Josipovičius, Sipa USA/Scanpix nuotr.
I. Josipovičius, Sipa USA/Scanpix nuotr.

Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius ir jo varžovė iš konservatorių partijos rungsis antrame valstybės vadovo rinkimų ture po sekmadienį vykusio įtempto pirmo balsavimo rato, kurį aptemdė gili ekonomikos krizė.

Perrinkimo siekiantis centro kairiųjų lyderis I. Josipovičius ir jo pagrindinė varžovė Kolinda Grabar-Kitarovič surems ietis sausio 11 dieną vyksiančiame antrame rinkimų ture, nes sekmadienį kovoje dėl didele dalimi reprezentacinio prezidento posto nė vienam iš jų nepavyko gauti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Per įtemptą pirmą rinkimų turą I. Josipovičius surinko 38,56 proc. balsų, o K. Grabar-Kitarovič – 37,08 proc., pranešė rinkimų komisija, remdamasi duomenimis, gautais suskaičiavus balsus 95 proc. balsavimo apylinkių.

Prastas oras ir beveik visoje šios naujausios Europos Sąjungos valstybės teritorijoje prasidėjęs snygis, regis, neturėjo didesnio poveikio rinkėjų aktyvumui, kuris siekė 47,11 proc. ir buvo maždaug 3 proc. didesnis nei prieš penkerius metus vykusiuose prezidento rinkimuose.

Švelniu balsu kalbantis I. Josipovičius – populiarus trečias šios buvusios Jugoslavijos respublikos prezidentas po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais – priklauso Socialdemokratų partijai (SDP), kuri yra pagrindinė partnerė valdančiojoje koalicijoje.

57 metų buvęs teisės profesorius, kuris prieš penkerius metus laimėjo prezidento rinkimus su antikorupcine programa, kaip žinia, fortepijonu atliko Ludwigo van Beethoveno „Odę džiaugsmui“, kai 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija 2013 metais įstojo į Europos Sąjungą, tapdama 28-ąja šio bloko nare.

Jis vylėsi, kad narystė Bendrijoje atgaivins nuo turizmo priklausomą šios mažos šalies prie Adrijos jūros ekonomiką, bet ji po šešerių recesijos metų lieka viena silpniausių ES.

Nedarbas siekia beveik 20 proc., pusė šalies jaunimo neturi darbo, o valstybės skola sudaro beveik 80 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Laimėjome pirmą turą, laimėsime ir antrame“, – sakė I. Josipovičius sekmadienį vėlai vakare šalininkams savo rinkimų štabe Zagrebe.

„Mano programa siūlo Kroatijai daugiau demokratijos, daugiau žmogaus teisių, daugiau tolerancijos“, – sakė jis, žadėdamas siekti, kad ekonomika „būtų be tokio didžiulio nedarbo“.

46 metų K. Grabar-Kitarovič, kuri priklauso opozicinės konservatorių partijos HDZ nuosaikiajam sparnui, savo ruožtu sakė, kad rinkėjai parodė, jog nori permainų.

„Kroatija nusipelnė didesnės sėkmės, gali ir turi jos siekti!“ – sakė buvusi užsienio ir Europos reikalų ministrė bei buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja savo šalininkams HDZ rinkimų štabe, žadėdama „vesti šalį į gerovę“.

Pirmame prezidento rinkimų ture taip pat varžėsi dešiniųjų atstovas Milanas Kujundžičius ir aktyvistas Ivanas Viliboras Sinčičius, kuris garsėja kova su prievartiniu žmonių, negalinčių sumokėti skolų, iškeldinimu.

I. V. Sinčičius surinko 16,48 proc. balsų, o M. Kujundžičius – 6,26 proc. balsų.

Analitikai sako, kad 24 metų studentas I. V. Sinčičius buvo didžiausia rinkimų kampanijos staigmena, ir jam pavyko palenkti į savo pusę rinkėjus, kurie nepatenkinti politiniu elitu ir nori permainų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...