captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietijoje vis daugiau žmonių dalyvauja antiislamiškuose protestuose

Daugiakultūre politika nepatenkinti vokiečiai vienijasi su kraštutinės dešinės ekstremistais ir vis dažniau išeina į gatves protestuoti prieš tai, ką jie vadina Vakarų islamizacija. Savaitraštis „Spiegel“ aiškinasi, ar tai reiškia tolerancijos kitoms religijoms ir kultūroms pabaigą Vokietijoje?
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Daugiakultūre politika nepatenkinti vokiečiai vienijasi su kraštutinės dešinės ekstremistais ir vis dažniau išeina į gatves protestuoti prieš tai, ką jie vadina Vakarų islamizacija. Savaitraštis „Spiegel“ aiškinasi, ar tai reiškia tolerancijos kitoms religijoms ir kultūroms pabaigą Vokietijoje?

Daugiakultūre politika nepatenkintas 29 m. Felixas Menzelis visiškai neatrodo panašus į įprastą agresyvų ir primityvius antiimigracinius šūkius skanduojantį radikalą. Vyriškis mėgsta kalbėti apie „Europos sielą“, kurią, jo manymu, sudaro krikščionybė ir antikos paveldas, bet ne islamas.

„Matau dideles grėsmes, judančias mūsų kryptimi iš už Europos ribų. Esu labai susirūpinęs gyventojų pertekliumi Azijoje ir Afrikoje. Ir tikiu, kad šiuo metu Irake ir Sirijoje besirutuliojantys reikalai pranašauja pirmąjį pasaulinį pilietinį karą“, – įsitikinęs F.Menzelis.

Kraštutinių dešiniųjų protestai pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje tampa vis gausesni. Štai Dresdene gruodžio mėnesį vykę mitingai jau sutraukė po 10 tūkstančių dalyvių.

Labai dažnai šiuos protestus organizuoja organizacija „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA). Jos atstovai teigia, kad yra nusistatę prieš ekonominius imigrantus ir „užsienio kultūrų dominavimą Vokietijoje“.

Kaip parodė neseniai „Spiegel“ užsakytos apklausos duomenys, apie 34 proc. vokiečių sutinka su PEGIDA narių teiginiais, kad Vokietija sparčiai islamizuojama. 

Būtina pažymėti, kad protestai prieš prieglobsčio Vokietijoje prašančius pabėgėlius šalyje 2014 m. išpopuliarėjo dar prieš prasidedant PEGIDA organizuojamoms akcijoms.

Maža to, patys prieglobsčio prašytojai taip vis dažniau yra užpuolami. Paskaičiuota, kad per savaitę būstai, kuriuose gyvena imigrantai, užpuolami po du kartus per savaitę. Nuo 2014 m. sausio iki rugsėjo kraštutinės dešinės grupuotės užpuolė 86 pabėgėlių nakvynės namus.

Maža to, internete kraštutinės dešinės idėjos taip pat vis labiau veši. Vieną iš antiislamiškų Vokietijos tinklaraščių „Politically Incorrect“ per dieną aplanko apie 70 tūkstančių žmonių.

Politikos radikalų populiarėjimas taip pat kelia nerimą Vokietijos saugumo tarnyboms. Viename iš pastarųjų saugumo tarnybos vadovų susitikimų su šalies kanclere Angela Merkel ši problema taip pat sulaukė didelio dėmesio. Pareigūnams liepta būti ypatingai atidiems stebint protestų dalyvius.

Šiuo metu vien tik Karlsrūhės mieste Vokietijos saugumas stebi daugiau negu 100 kraštutinės dešinės atstovų.

Labai dažnai vokiečius prisijungti prie antiimigracinių protestų skatina tai, kad nemaža jų dalis netiki oficialiai skelbiama statistika apie realų musulmonų skaičių šalyje.

Štai rytinėje Saksonijos žemėje gyvena apie 100 tūkstančių imigrantų, kurie sudaro apie 2,5 proc. visų gyventojų, tuo tarpe Berlyne šis skaičius siekia 13,4 proc.

Tačiau radikalių musulmonų skaičius Saksonijoje, manoma, vos siekia 0,1 proc. Vis dėlto, tai nenuramina daugelio protestuotojų, kurie įtikėję įvairiomis sąmokslo teorijomis, pavyzdžiui, kad pagrindinės žiniasklaidos priemonės susimokiusios su politikais ir nuo visuomenės slepia tikruosius duomenis apie imigraciją. 

Viename iš pastarojo meto antiislamiškų protestų, vykusių Dresdene, kai kurie žmonės aiškino nenorintys, kad jų anūkės būtų verčiamos dėvėti islamiškus drabužius ir skundėsi, kad pabėgėliai iš gaunamos paramos gali nusipirkti išmaniuosius telefonus, kurių protesto akcijos dalyviai sau neišgali leisti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...