captcha

Jūsų klausimas priimtas

Danija stoja į kovą su Rusija ir Kanada dėl gamtiniais ištekliais turtingos Arkties

Artėjant Šv. Kalėdoms Danija pareiškė savo pretenzijas į Kalėdų Senelio namus, Šiaurės polių. Kopenhaga dėl įtakos Arktyje ryžosi konkuruoti su dviem svarbiomis geopolitikos žaidėjomis – Rusija ir Kanada, rašo naujienų svetainė washingtonpost.com.
AFP/ Scanpix nuotr.
AFP/ Scanpix nuotr.

Artėjant Šv. Kalėdoms Danija pareiškė savo pretenzijas į Kalėdų Senelio namus, Šiaurės polių. Kopenhaga dėl įtakos Arktyje ryžosi konkuruoti su dviem svarbiomis geopolitikos žaidėjomis – Rusija ir Kanada, rašo naujienų svetainė washingtonpost.com.

Toks Danijos noras nėra tik tuščios ambicijos, bet gerai apskaičiuota strategija, kadangi Arktyje esantys turtai ateityje gali nešti milžiniškas pajamas šaliai. Remiantis 2008 m. JAV geologijos tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, Arktyje gali būti nuo 13 iki 30 proc. dar neatrastų pasaulio naftos ir dujų išteklių, kurie slepiasi po storu ledo sluoksniu.

Klimato kaita ir ledynų tirpimas gali gerokai palengvinti šių išteklių gavybą ateityje. Be to, tirpstantis ledas gali atverti ir naujus vandens transporto kelius.

Tačiau kodėl Danija, kuri yra palyginus maža Europos valstybė, nusprendė mesti iššūkį Kanadai ir Rusijai kovoje dėl Arkties? Reikia nepamiršti, kad Danijai priklauso didžiausia pasaulio sala Grenlandija, esanti tarp Arkties ir Atlanto vandenynų.

Tarptautinė teisė nurodo, kad šalių ekonominė zona tęsiasi 200 jūrinių mylių nuo kranto linijos. Vis dėlto, šalys turi teisę reikšti papildomas pretenzijas dėl gamtinių išteklių, pasiremdamos vadinamuoju ištęstinio žemyninio šelfo argumentu.

„Lomonosovo kalnagūbris yra natūrali Grenlandijos šelfo tąsa. Taip jau sutapo, kad Šiaurės polius, kuris yra mažas taškas, yra šioje zonoje“, – teigė Danijos geofizikas Christianas Marcussenas ir pridūrė, kad šis argumentas yra teisinis pagrindas pretenzijoms.

Danijos ryžtas dėl Arkties kontrolės konkuruoti su Rusija ir Kanada tik dar labiau apsunkins bendro sprendimo paiešką dėl šio regiono.

Beveik prieš dešimt metų JAV, Rusija, Norvegija, Danija ir Kanada paprašė Jungtinių Tautų (JT) sudarytos specialistų grupės nuspręsti, kuri iš šių šalių turi suverenitetą Arktyje.

Nuo to laiko tik Kanada ir Rusija rodė didžiausią susidomėjimą šiuo klausimu.

Kol kas nėra žinoma, kaip bus įmanoma išspręsti kilusį ginčą dėl Arkties. 2007 m. Rusija Šiaurės poliuje įsmeigė savo valstybinę vėliavą, o rugsėjį Rusijos armijos atstovas pripažino, kad šalis pradėjo naujos karinės bazės statybą šiame regione.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su jaunimu pareiškė: „Mūsų susidomėjimas nukreiptas į Arktį. Žinoma, turime kreipti daugiau dėmesio į Arkties plėtros klausimus ir stiprinti savo pozicijas (čia)“.

Be to, Kanada ir Norvegija taip pat dalį savo karinių pajėgų perkėlė į šiaurę.

Tačiau Danijos noras konkuruoti dėl Arkties gali būti susijęs ne tik su šiame regione esančiais gamtiniais ištekliais, bet ir Grenlandijoje kylančiu separatistiniu judėjimu.

„Egzistuoja stiprus nepriklausomybės noras Grenlandijoje ir Danija nori parodyti, kad ji yra pajėgi atkreipti dėmesį į jos interesus“, – TV kanalui „BBC“ teigė Danijos „Syddank“ universiteto profesorius Jonas Rahbekas Clemmensenas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...