captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Putinas: giname savo teisę egzistuoti

Rusijos ekonominės problemos ir tarptautiniai santykiai – pagrindinės temos ketvirtadienį prasidėjusioje grandiozinėje Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos ekonominės problemos ir tarptautiniai santykiai – pagrindinės temos ketvirtadienį prasidėjusioje grandiozinėje Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencijoje.

Renginys, kuriame, kaip skelbiama, akredituota 1200 žurnalistų, prasidėjo ketvirtadienį 11 val. Lietuvos laiku.

„Tai kaina už norą išlikti“

Paklaustas, ar Rusija „moka kainą už Krymą“, V. Putinas kaltino Vakarus. „Tai kaina už mūsų norą išlikti nacija, civilizacija, šalimi“, – sakė V. Putinas.

Vakarus jis kaltino viskuo – nuo ekstremizmo Kaukaze palaikymo iki mėginimų diskredituoti Sočio olimpiadą. V. Putinas palygino savo šalį su meška, kuri negali atsipalaiduoti, kad neprarastų dantų ir nagų bei netaptų medžioklės trofėjumi.

„Kai tik išraus nagus ir dantis, tuomet meškiuko visai nebereikės – iš jo padarys iškamšą. Esmė ne Krymas – esmė, kad mes giname savo savarankiškumą, savo suverenitetą ir savo teisę egzistuoti“, – sakė V. Putinas.

„Man pačiam kartais kyla mintis: galbūt mūsų meškiukui reikia ramiai patupėti, kol paršeliai iš esmės nedergia savo tvarte, ir maitintis uogelėmis, medučiu. Gal paliks ramybėje? – Nepaliks! Nes (jie) visuomet stengsis pririšti grandine. Ir kai tik pavyks pririšti grandine – išraus ir dantis, ir nagus. Dabartiniu supratimu tai yra branduolinio atgrasymo galia.“

„Kai tik tai, neduok Dieve, nutiks – meškiuko nebereikės, o taigą iškart pradės savintis“, – pridūrė jis. V. Putinas pripažino, kad Vakarų šalių sankcijos, paskelbtos dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, daro didelę žalą Rusijos ekonomikai.

„Ir jeigu manome, kad viena iš mūsų ekonomikos problemų yra sankcijų rezultatas – bet abejo, taip yra iš tikrųjų. Iš visų mūsų problemų 25–30 proc. (lemia) sankcijų poveikis“, – sakė jis.

„Turime suprasti: ar mes norime kovoti ir išlikti naudodamiesi šiandieniniais reiškiniais keisti į gerąją pusę mūsų ekonomikos struktūrą, tapti labiau nepriklausomais, visa tai išgyventi. Ar mes norėtume, kad mūsų kailį pakabintų ant sienos? Štai koks mūsų pasirinkimas – ir Krymas čia niekuo dėtas“, – pabrėžė V. Putinas.

Iš naftos krizės Rusija išbris „dar stipresnė“

AFP/Scanpix nuotr.

Baigdamas spaudos konferenciją, V. Putinas vėl pasisakė apie krentančias naftos kainas. Esą anksčiau ar vėliau įvyks „planinis“ energijos išteklių brangimas, o Rusija iš dabartinės situacijos išeis dar stipresnė.

V. Putinas ketvirtadienį pareiškė nejaučiantis pavojaus savo valdymui, kai šalį yra apėmusi didžiausia per 15 šio lyderio vadovavimo metų finansų krizė.

„Kalbant apie „rūmų perversmus“ – nusiraminkite: pas mus nėra rūmų, todėl „rūmų perversmo“ negali būti“, – V. Putinas sakė per tradicinę metų pabaigos konferenciją, kai buvo paklaustas, ar nesibaimina prarasti šalies elito palaikymą ir būti nuverstas.

„Pas mus yra oficiali rezidencija – Kremlius. Ji gerai apsaugota, ir tai taip pat yra mūsų valstybės stabilumo veiksnys“, – aiškino jis.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad stabilumą labiausiai lemia šalies žmonių palaikymas.

„Manau, kad nesiginčysite su manimi, jog pagrindinės mūsų išorinės ir vidaus politikos kryptys turi tokį palaikymą. Kodėl tai vyksta? Dėl to, kad žmonės dvasia ir širdimi jaučia, jog mes – ir aš konkrečiai – veikiame gindami didžiosios daugumos Rusijos Federacijos piliečių interesus“, – sakė V. Putinas.

Ekonominė situacija – dėl „išorinių faktorių“

„Manau, visi suprantame, kad svarbiausias klausimas šiandien – (…) kokioje padėtyje yra ekonomika, nacionalinė valiuta“, – galų gale apie rublį prabilo V. Putinas, pažadėdamas tai apibendrinti keliais sakiniais.

Kaltųjų paieškas jis pradėjo nuo užsienio. „Žinoma, šiandienė situacija išprovokuota pirmiausiai išorinių faktorių“, – Vakarus kaltino V. Putinas.

Pasak jo, dabartinė Rusijos ekonominė situacija blogiausiu atveju gali tęstis iki dvejų metų.

Tarp vidaus priežasčių jis įvardino nepakankamą ekonomikos diversifikavimą, tačiau, pasak jo, Rusijos ekonomika neišvengiamai bus priversta diversifikuotis ir prisitaikyti, o naftos paklausa pasaulyje ims kilti.

V. Putinas pripažino, kad šalies centrinis bankas galėjo imtis priemonių anksčiau bei mestelėjo akmenėlį į D. Medvedevo daržą. Tiesa, ne itin skausmingą. „Bet ir vyriausybė neturi pamiršti savo atsakomybės“, – sakė V. Putinas.

Aiškindamas Rusijos energetinius susitarimus su Kinija ir Turkija, V. Putinas tikino, kad jokio „posūkio į Rytus“ Rusija nevykdo. Esą amerikiečiai taip pat krypsta Rytų link, o Rusija šiuos susitarimus planavo jau seniai.

Kalbėjo apie taiką Ukrainoje

V. Putinas pareiškė, kad Ukrainoje turi būti atkurta „bendra politinė erdvė“ ir krizė šioje šalyje gali būti sureguliuota tik taikiu keliu. „Kito kelio, išskyrus

Reuters/Scanpix nuotr.

taikų sureguliavimą, nėra“, – sakė jis.

Kaip pabrėžė V.Putinas, „mes remiamės tuo, kad bus atkurta bendra politinė erdvė“ Ukrainoje. „Kokia ji gali būti, dabar sunku pasakyti“, – pridūrė jis.

V. Putinas pridūrė, jog mano, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nuoširdžiai siekia taikaus krizės sureguliavimo, tačiau to nenori kitos politinės jėgos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai turi greitai, iki Kalėdų, apsikeisti sulaikytaisiais. V. Putinas paragino Ukrainos vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal rugsėjį pasirašytą taikos susitarimą.

Neigė Rusijos kariuomenės įsikišimą

Rusijos kariškiai, savanoriškai išvykę dalyvauti kovos veiksmuose rytų Ukrainoje, negali būti laikomi samdiniais, pareiškė V. Putinas.

„Pas mus, Rusijoje, kaip ir bet kokioje kitoje prezidentinėje respublikoje, už viską atsako prezidentas. Kalbant apie kariškius, už jų likimą atsakingas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Atkreipiu dėmesį, kad pas mus tai yra vienas ir tas pats asmuo“, – V. Putinas atsakė į Ukrainos žurnalisto klausimą, kiek Maskva yra pasiuntus savo karių į kaimyninę šalį ir kiek jų žuvo kaudamiesi prorusiškų separatistų pusėje.

„Visi žmonės, kurie dėl savo širdies pašaukimo atlieka savo pareigą arba savanoriškai dalyvauja kokiuose nors kovos veiksmuose, įskaitant Ukrainos pietryčius, nėra samdiniai, nes už tai jie negauna pinigų“, – pabrėžė V. Putinas.

Naujas dujų srautas gali eiti per Turkiją, Makedoniją, Serbiją iki Austrijos

Rusijos anonsuoto dujų centro prie Turkijos ir Graikijos sienos likimas priklauso nuo Europos pozicijos, spaudos konferencijoje pareiškė V. Putinas.

„Ar galimas europinis centras? Tai ne nuo mūsų priklauso – tai priklauso nuo mūsų partnerių Europoje. Klausimas tas, kad pigesnio ir patikimesnio (dalyko) už tiekimą iš Rusijos nėra ir artimiausiu metu nenusimato“, – sakė jis.
 

AFP/Scanpix nuotr.

V. Putinas pridūrė, kad gamtinių dujų centras iš Turkijos paskui gali būti nukreiptas per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją iki austrų Baumgarteno miesto. „Ar partneriai Europoje nori turėti pastovų, garantuotą, absoliučiai aiškų tiekimą? Puiku. Tada galima nutiesti vamzdį per Graikiją į Makedoniją, į tą pačią Serbiją, vėl ateiti į Baumgarteną“, – sakė jis.

Kaip buvo pranešta, dujų centras Baumgartene buvo laikomas galiniu atšaukto projekto „South Stream“ tašku pagal paskutinę jo konfigūraciją. Kalbėdamas apie naują projektą dėl dujotiekio jūra iš Rusijos į Turkiją, kuris pakeitė „South Stream“, V. Putinas pažymėjo, kad tas dujotiekis yra skirtas ir Turkijos rinkai.

„Turkijos ekonomika auga, jai reikia papildomų resursų. O mes, ką, atsisakinėsime? Mes su jais turime visus susitarimus, susijusius su kainų formule ir pristatymo grafiku. Žinoma, kad mes parduosime jiems dujas, kurių jiems prireiks“, – patikino V. Putinas.

Vakarai „stato sienas“

Pasak V. Putino, praėjo 25 metai po Berlyno sienos griūties, o dabar kyla naujos. V. Putinas kaip argumentą vėl pasitelkė Baltijos šalis ir jų priėmimą į NATO.

„Mes ne dabar tai matome. (…) Negi po Berlyno sienos mums nesakė, kad nebus NATO plėtros į Rytus? Iškarto buvo. Dvi plėtros bangos. Negi tai ne siena?“ – bėrė jis.

Sykiu jis Vakarams siūlė „liautis stačius sienas“ ir kurti bendrą erdvę – įskaitant Ukrainą.

Čia V. Putinas sulaukė klausimo iš Ukrainos naujienų agentūros UNIAN. Žurnalistas klausė, kiek karių ir technikos jis nusiuntė į Ukrainą. Taip pat – kiek Rusijos karių žuvo ir ką V. Putinas pasakytų jų artimiesiems.

Atsakymus V. Putinas pradėjo kalbomis apie Ukrainos pietryčiuose žuvusius Rusijos žurnalistus. „Tie žmonės buvo nužudyti“, – kaltindamas Ukrainą ir Rusijoje kalinamą jos lakūnę Nadią Savčenko rėžė Rusijos lyderis. Kitus kalinamus ukrainiečius Rusija esą įtaria terorizmu.

Rusijos karių ar samdinių dalyvavimą koviniuose veiksmuose Ukrainoje politikas toliau neigia.

„Visi žmonės, kurie, širdies šaukiami, vykdo savo pareigą ar savanoriškai dalyvauja kokiuose nors koviniuose veiksmuose, įskaitant veiksmus Ukrainos pietryčiuose, nėra samdiniai. Nes jie už tai pinigų negauna“, – pareiškė V. Putinas.

V. Putinui skirtumas tarp opozicijos ir „penktosios kolonos“ – neryškus

Gazeta.ru žurnalistė klausė, ką jis turėjo omenyje, Krymo aneksijos kalboje minėdamas „penktąją koloną“ ir „nacionališdavikus“. Ji taip pat teiravosi, ar lyderis nejaučia atsakomybės dėl visuomenę skaldančių terminų sugrąžinimo į bendrinę kalbą, o taip pat – „kur baigiasi opozicija ir prasideda penkta kolona“.

Prezidentas pareiškė atsakomybės nejaučiantis. „Visi mano veiksmai nukreipti į mūsų visuomenės vienijimą, o ne skaldymą“, – sakė V. Putinas, pažadėdamas permąstyti savo pasisakymus.

Rusijos lyderis pareiškė, esą reikia „viską vadinti savais vardais“.

„Riba tarp opozicijos ir penktos kolonos – vidinė. Ją sunku pamatyti iš išorės. (…) Penkta kolona – tai tie žmonės, kurie vykdo tai, ką diktuoja kitos šalies interesai“, – sakė V. Putinas, sulaukęs ir trumpų ovacijų.

Įvairūs klausimai

V. Putinas spaudos konferencijoje pasisakė už sovietinio termino „motina didvyrė“ sugrąžinimą.

Vėliau Čečėnijos atstovas klausė, ar gali susivienyti – gal net valstybės pavidalu – slavų valstybės: Rusija, Lenkija, Serbija ir t.t.

„Jos gana sudėtingoje ekonominėje padėtyje. Vadinasi – priklausomos. Priklausomos nuo spaudimo. Tas spaudimas, susijęs su išorės ekonomikos

Reuters/Scanpix nuotr.

konjunktūra, ir mus veikia. Bet tas mažas šalis jis dar labiau veikia. Bet žinau, tautos viduje potraukis jei ne politinei, tai kultūrinei vienybei išlieka ir išliks“, – atsakė V. Putinas.

Replikuodamas BBC žurnalistui, V. Putinas kalbėjo ir apie NATO pratybas Lenkijoje, ir apie Vakarų sankcijas, kurias jis vadino neteisėtomis.

„Rusijos Federacijos ekonomikai pritaikytos sankcijos. Vienašališkai. Visiškai neteisėtai. Mes ir vėl neteisūs?“ – retoriškai klausė V. Putinas.

BBC atstovas V. Putino klausė angliškai. Čia V. Putinas klausimą pertraukė, užsidėdamas ausines vertimui. „Specialiai taip padaryta“, – mestelėjo Rusijos lyderis, kai jam nepavyko jų įjungti.

Po techninės pauzės BBC žurnalistas klausė apie pavojingus Rusijos karinių oro pajėgų veiksmus, turbūt turėdamas omenyje ir dažnus incidentus prie Baltijos šalių. Žurnalistas taip pat klausė, ar Rusija pasiruošusi „efektyviam ir konstruktyviam“ problemų Ukrainoje sprendimui.

„Rusija įnešė savo indėlį, bet tik tuo, kad griežčiau ir griežčiau gina savo interesus. Mes neatakuojame, mes nieko nepuolame. Mes tik giname savo interesus“, – į pirmąjį klausimą atsakė V. Putinas, tvirtindamas, esą jokie Rusijos veiksmai įtampos neprovokuoja.

Pasak jo, strateginės aviacijos skrydžius tolimuose regionuose Rusija atnaujino tik prieš keletą metų – o JAV tokius veiksmus esą daro be pertraukų.

„JAV bazės – visame žemės rutulyje. Ir jūs norite pasakyti, kad mes esame agresyvūs? Ar yra sveiko proto?“ – ironiškai pridūrė V. Putinas.

M. Chodorkovskis paleistas „humanitariniais sumetimais“
 

Reuters/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog jis nesigaili dėl savo sprendimo suteikti malonę buvusiam bendrovės „Jukos“ vadovui Michailui Chodrokovskiui, praneša „Interfax“.

„Aš dėl nieko nesigailiu ir manau, kad pasielgiau visiškai teisingai“, – sakė V. Putinas trečiadienį per kasmetinę spaudos konferenciją.

Anot Rusijos prezidento, sprendimą dėl malonės suteikimo M. Chodorkovskiui jis priėmė „humanitariniais sumetimais“.

„Jis tada rašė, kad jo mama sunkiai serga. Žinote, mama – šventas dalykas, sakau be jokios ironijos. Jis buvo atlikęs didžiąją laisvės atėmimo bausmės dalį, ir kokia buvo prasmė laikyti ten žmogų, jeigu jis gali nespėti atsisveikinti su motina“, – pareiškė V. Putinas.

Paklaustas apie M. Chodorkovskio ambicijas kovoti dėl Rusijos prezidento posto, V. Putinas pareiškė: „Jis turi teisę tai daryti, kaip ir bet kuris kitas Rusijos Federacijos pilietis“.

M. Chodrokovskis buvo paleistas į laisvę praėjusių metų pabaigoje.

Dramatiškas pristatymas

Spaudos konferencija buvo pristatoma dramatišku vaizdo klipu, kuriame, be kitko, kadrai iš Ukrainos „Euromaidano“ pasipriešinimo, kovų Rytų Ukrainoje, Sočio olimpiados.

Ilgiausia tokia spaudos konferencija vyko 2013-aisiais – ji truko beveik penkias valandas.

V. Putino spaudos konferencija bus aptariama LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ nuo 14 val.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close