captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK: atsakingi už CŽV kalėjimus turi būti patraukti atsakomybėn

Vidaus reikalų eurokomisaras Dimitris Avramopoulos trečiadienį pareiškė, kad asmenys, atsakingi už slaptų Jungtinių Valstijų kalėjimų steigimą Europoje, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vidaus reikalų eurokomisaras Dimitris Avramopoulos trečiadienį pareiškė, kad asmenys, atsakingi už slaptų Jungtinių Valstijų kalėjimų steigimą Europoje, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Komentuodamas JAV Senato paskelbtą ataskaitą, eurokomisaras pabrėžė, kad kankinimai „yra ne tik neteisingas elgesys, tai yra nusikaltimas“.

„Komisija mano, kad šitokia praktika turi būti paviešinta pagal tarptautinius standartus, o dėl šitų atliktų nusikaltimų atitinkami asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – Europos Parlamente Strasbūre teigė D. Avrapulas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ES valstybės galėjo prisidėti prie kankinimų: „Žinoma, kad kelių valstybių narių atitinkamos institucijos atliko tyrimus, dalyvavo neteisingai suimant, sulaikant ir kankinant sulaikytus asmenis“.

Jo nuomone, su kankinimais susijusios valstybės turi atlikti tyrimus ir kompensuoti žalą nukentėjusiesiems.

„Komisija kartoja, kad visos valstybės narės, susijusios su kaltinimais, turi atlikti nešališkus, nepriklausomus tyrimus, išsamius tyrimus, kad būtų išaiškinta CŽV veikla. Reikia nustatyti, kad buvo atsakingas ir kompensuoti aukoms už patirtą žalą. Visoms narėms toks laiškas buvo išsiuntinėtas dar 2013 metais“, – aiškino eurokomisaras.

Socialistų ir demokratų atstovė, europarlamentarė Tanja Fajon diskusijoje Strasbūre pareiškė, kad valstybės narės turi atsakyti, jeigu buvo atsakingos už kankinimus.

„Turime pareikalauti atsakomybės iš valstybių narių. Nebaudžiamumas negali būti toleruotinas“, – trečiadienį sakė T. Fajon.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas, skirtas įtariamiesiems terorizmu laikyti, 2005-2006 metais galėjo veikti ir Lietuvoje.

Rumunija žada viską viešinti

Rumunijos ministras pirmininkas Victoras Ponta pareiškė, kad jo šalis paviešins visą turimą informaciją apie slaptus CŽV sulaikymo centrus, kurie, kaip įtariama, veikė Rumunijoje, nors jo vyriausybė jau sakė neturinti „jokių įrodymų“ apie tokius kalėjimus.

„Vyriausybė bus visiškai atvira ir suteiks visą informaciją, kurią galima rasti archyvuose, kad padėtume prokuratūrai, parlamentui arba žiniasklaidai išsiaiškinti, ar kas nors vyko, ar ne“, – sakė V. Ponta žurnalistams.

Bukareštas kaltinamas, esą jame veikė vadinamasis „juodasis centras“, kuriame CŽV kankino įtariamuosius, kurie, kaip manoma, buvo susiję su rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais.

Nors praėjusią savaitę paviešintoje JAV Senato ataskaitoje apie vykdytą žiaurų įtariamųjų kankinimą tiesiogiai nenurodoma, kuriose šalyse veikė tokie centrai.

„Mūsų pareiga informuoti visuomenę apie viską, ką mes žinome iš praeities, – kalbėjo V. Ponta. – Nuo tada, kai pradėjau vadovauti vyriausybei (2012 metais), niekada nebuvau susidūręs su informacija, kuri tai (tardymo centrų egzistavimą) patvirtintų“.

Premjeras taip pat paragino išrinktąjį prezidentą Klausą Iohannisą, kuris nugalėjo V. Pontą valstybės vadovo rinkimuose praėjusį mėnesį, pasirūpinti gauti necenzūruotą JAV Senato ataskaitos kopiją.

Nors Rumunijos vyriausybė niekada nepripažino ką nors žinojusi apie šalies teritorijoje veikusius CŽV kalėjimus, Rumunijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino tikrinanti vieno įtariamojo parodymus, esą jis buvo laikomas viename tokių centrų.

Tyrimas pradėtas dėl 2012 metų gegužę gauto skundo iš Abd al Rahimo al Nashirio, kuris Senato ataskaitoje minimas kaip kankinimų auka. Dėl atakos Jemene prieš JAV karo laivą „USS Cole“ 2000 metais įtariamas sumanytojas tvirtina, kad nuo 2003 metų iki 2006 metų buvo slapta kalinamas Rumunijoje.

Rumunijos užsienio reikalų ministerija šią savaitę pakartojo neturinti „jokių CŽV sulaikymo centrų egzistavimo Rumunijoje įrodymų“ ir medžiagos, patvirtinančios, jog Rumunijos oro uostai būtų naudoti teroro išpuoliais įtariamų belaisvių transportavimui ar sulaikymui.

Nors ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose skelbta, kad CŽV centrai veikė Rumunijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Tailande ir Afganistane.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...