captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kwasniewskis: Lenkija spaudė JAV nutraukti kankinimus CŽV kalėjimuose

Varšuva 2003 metais spaudė Jungtines Valstijas baigti įtariamų „al Qaeda“ teroristų žiaurius tardymus slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime, veikusiame Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pareiškė buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Varšuva 2003 metais spaudė Jungtines Valstijas baigti įtariamų „al Qaeda“ teroristų žiaurius tardymus slaptame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime, veikusiame Lenkijos teritorijoje, trečiadienį pareiškė buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.

„Sakiau (tuomečiam JAV prezidentui George`ui W. Bushui, kad šis bendradarbiavimas turi liautis – ir jis liovėsi“, – A. Kwasniewskis sakė radijui „TOK FM“.

Šiuos komentarus jis išsakė kitą dieną po to, kai JAV Senatas paviešino ataskaitą, smerkiančią kankinimams prilygstančius CŽV tardytojų metodus kvočiant įtariamuosius, suimtus per „karą su teroru“, kuris buvo pradėtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

B. Kwasniewskis, kuris prezidento poste dirbo 1995–2005 metais, teigė išsakęs Lenkijos susirūpinimą dėl CŽV veiksmų šalies teritorijoje, kai 2003 metais asmeniškai susitiko su G. W. Bushu Baltuosiuose rūmuose 2003 metais.

Pasak jo, G. W. Bushas tvirtino, kad žvalgybos agentūros metodai suteikė „svarbios naudos saugumo reikaluose“.

„Amerikiečiai veikė laikydamiesi tokio slaptumo, jog tai sukėlė mūsų susirūpinimą. Lenkijos valdžia ėmėsi veiksmų, kad nutrauktų tuos veiksmus – ir jie buvo sustabdyti spaudžiant Lenkijai“, – aiškino buvęs lyderis.

Šis A. Kwasniewskio pareiškimas tapo pirmuoju atveju, kai tuometis aukšto rango Lenkijos lyderis viešai pripažino, jog Varšuva leido šalies teritorijoje veikti JAV „juodiesiems objektams“.

A. Kwasniewskis sakė sutikęs su „glaudesniu žvalgybos bendradarbiavimu“ su Jungtinėmis Valstijomis, bet tikino nežinojęs, kad CŽV kankino kalinius savo slaptuosiuose objektuose.

Manoma, kad toks kalėjimas Lenkijoje veikė 2002–2003 metais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų – palestiniečio ir Saudo Arabijos piliečio – įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Lenkijos prokurorai nuo 2008 metų tiria įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų. Antradienį jie nurodė, kad kreipsis į Jungtines Valstijas, prašydami galimybės susipažinti su necenzūruota Senato ataskaitos versija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...