captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO atsakė į Rusijos kalbas

Rusijos teiginiai apie pažadų nesilaikantį NATO aljansą, šios organizacijos pareigūnus privertė sugriauti tylos sieną. NATO atsakė į visus Rusijos kaltinimus ir pasipiktino, kad Maskva iškraipo istorinius faktus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rusijos teiginiai apie pažadų nesilaikantį NATO aljansą, šios organizacijos pareigūnus privertė sugriauti tylos sieną. NATO atsakė į visus Rusijos kaltinimus ir pasipiktino, kad Maskva iškraipo istorinius faktus.

Aljanso atsakymai Kremliui išleisti specialiame aplinkraštyje.

1 mitas: NATO lyderiai žadėjo, kad Aljansas nesiplės į Rytus

Faktas – toks pažadas nebuvo duotas, o Rusija taip ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos pareiškimą.

Kiekvienas oficialus NATO sprendimas grindžiamas sutarimu ir yra užrašomas. Nėra rašytinių įrodymų, kad Aljansas būtų priėmęs tokį sprendimą.

Be to, tariamo pažado metu dar galiojo Varšuvos paktas. Jo narės susitarė dėl pakto anuliavimo tik 1991 m., taigi menkai tikėtina, kad įstojimas į NATO būtų aptariamas 1989 m. darbotvarkėje.

Tai patvirtino pats buvęs Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas 2014 m. spalio 15 d. duotame interviu leidiniui „Rossijskaja gazeta“ ir portalui „Russia Beyond The Headlines“: „Apie NATO plėtrą apskritai nebuvo kalbama, ši tema nė nebuvo iškelta tais metais, sakau tai visiškai prisiimdamas atsakomybę. Nė viena Rytų Europos valstybė nekėlė šio klausimo, net tada, kai 1991 m. nustojo egzistuoti Varšuvos paktas. Vakarų lyderiai (šio klausimo) irgi nekėlė.“

Galiausiai bet koks NATO ir Varšuvos pakto ar sovietinio bloko lyginimas yra visiškas istorijos iškraipymas. Kai Centrinės ir Rytų Europos šalys siekė narystės NATO, tai darė laisva valia, per nacionalinį demokratinį procesą šalyje, įvedę reikiamas reformas – priešingai nei įtraukimas į sovietinį bloką ir Varšuvos paktą, kurie vyko karinės okupacijos sąlygomis, vienos šalies diktatūra ir brutaliu nuomonių skirtumo užgniaužimu.

2 mitas: Rusija turi teisę reikalauti, kad Ukraina neprisijungtų prie NATO

Faktas – pagal Helsinkio baigiamojo akto, kuriuo 1975 m. buvo įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), I straipsnį, kiekviena valstybė turi teisę „priklausyti arba nepriklausyti nacionalinėms organizacijoms, pasirašyti arba nepasirašyti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, įskaitant teisę būti arba nebūti aljanso susitarimų šalimi“. Visos ESBO šalys narės, taip pat ir Rusija, prisiekė laikytis šių principų.

Pagal šiuos principus, Ukraina turi teisę pati spręsti, ar jungiasi prie bet kokio aljanso susitarimo, įskaitant ir NATO steigimo susitarimo.

Be to, kai Rusija pasirašė Steigimo aktą, pasižadėjo puoselėti „pagarbą visų valstybių suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei jų prigimtinę teisę rinktis priemones užtikrinti savo saugumą“.

Taigi Ukraina turi teisę rinktis sąjungininkus, o Rusija, remiantis jos pačios pakartotiniu susitarimu, neturi teisės diktuoti, ką rinktis.

3 mitas: NATO išplėtė savo infrastruktūrą Rusijos sienų link

Faktas – NATO ir Rusijos santykius reglamentuoja NATO ir Rusijos steigiamasis aktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, pasirašytas 1997 m. ir dar kartą patvirtintas NATO ir Rusijos aukščiausiojo lygio suvažiavimuose 2002 m. Romoje ir 2010 m. Lisabonoje.

Šio akto šalys susitarė kad „dabartinėje ir artimoje saugumo aplinkoje aljansas rūpinsis bendru saugumu ir (atliks) kitas misijas, užtikrindamas reikiamą interoperatyvumą, integraciją ir pastiprinimo galimybę, užuot dislokavęs papildomas nuolatines kovines pajėgas. Pagal aktą, tai priklauso nuo adekvačios infrastruktūros suderinamumo su minėtomis užduotimis“.

Taip NATO ir elgėsi – skaidriai, visiškai pagal Steigiamojo akto nuostatas.

4 mitas: NATO atsakas į Rusijos-Ukrainos krizę pažeidžia tarptautinius įsipareigojimus

Faktas – apie NATO bendrojo saugumo atsakomybę Steigiamajame akte rašoma: „Šiame kontekste, prireikus, kilus agresijos grėsmei, gali būti suteiktas pastiprinimas bei misijos, siekiant palaikyti taiką, pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir ESBO pagrindinius principus, taip pat ir kariniai mokymai, atitinkantys pritaikytą Įprastinių karinių pajėgų Europoje sutartį, 1994 m. Vienos deklaracijos nuostatas ir abipusiai sutartomis skaidrumo priemonėmis. Rusija laikysis panašaus apribojimo savo įprastinių karinių pajėgų dislokavimo vietose Europoje“.

Taigi NATO gynybinis atsakas į Rusijos ir Ukrainos krizę absoliučiai atitinka aljanso įsipareigojimus.

5 mitas: NATO turi Šaltojo karo mentalitetą

Faktas – Šaltasis karas baigėsi prieš 20 metų. Tai buvo dviejų ideologinių blokų opozicija, didžiulių kariuomenių Europoje buvimas, Tarybų Sąjungos karinis, politinis ir ekonominis dominavimas prieš beveik visas kaimynes Europoje.

Šiuolaikiniame pasaulyje nėra besivaržančių ideologinių blokų – Rusija neturi nei patikimos remtinos ideologijos, nei didesnių tarptautinių sąjungininkių, kurios remtų jos agresyvius veiksmus Ukrainoje ir aplink ją.

Iš tiesų 2014 m. kovo 23 d. JT Generalinėje asamblėjoje 100 valstybių balsuodamos pasisakė, jog Rusijos siekis aneksuoti Krymą buvo neteisėtas, o tik 10, tarp jų ir pati Rusija, tam pritarė.

Šaltojo karo pabaiga buvo Centrinės ir Rytų Europos žmonių ir buvusios Sovietų Sąjungos pergalė, ji suteikė galimybę išvengti Europos padalijimo. Susitikimuose po Berlyno sienos griuvimo Rusija dalyvavo, kuriant naują, visa apimančią Europos saugumo architektūrą, įskaitant Paryžiaus chartiją, ESBO įsteigimą bei NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą (dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo).

Pastaraisiais dešimtmečiais NATO siūlė Rusijai kelias partnerystės iniciatyvas, kurių kulminacija – NATO ir Rusijos tarybos įsteigimas 2002 m. Jokia valstybė niekada neturėjo tokių privilegijuotų santykių su NATO.

Kaip šių metų rugsėjį Velse vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė NATO valstybių ir vyriausybių vadovai, „Aljansas nesiekia konfrontacijos ir nekelia grėsmės Rusijai. Tačiau negalime eiti ir neisime į kompromisus dėl principų, nuo kurių priklauso mūsų aljansas ir saugumas Europoje bei Šiaurės Amerikoje“.

Tai oficiali NATO pozicija, išsakyta aukščiausiojo lygio vadovų ir išreikšta visais veiksmais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...