captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO generalinis sekretorius: Rusija laužo taisykles – mes priversti reaguoti

Į Lietuvą penktadienį atvykstantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prie Aljanso vairo stojo pačios sudėtingiausios krizės nuo Šaltojo karo laikų metu.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Į Lietuvą penktadienį atvykstantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prie Aljanso vairo stojo pačios sudėtingiausios krizės nuo Šaltojo karo laikų metu.

„Rusija laužo visas taisykles“, – sako NATO vadovas, pridurdamas, jog saugumo situacija Baltijos jūros regione pasikeitė.

– Kaip besikeičianti Rusijos politika keičia pasaulį ir saugumo situaciją?

– Matome Rusiją, kuri laužo taisyklėmis paremtą sistemą. Tą sistemą, kuria buvo paremtas Europos saugumas daugybę metų. Rusija tai daro pažeisdama tarptautinę teisę, negerbdama tarptautinių įsipareigojimų.

Tai priežastis, kodėl mes raginame Rusiją gerbti tarptautinę teisę. Elgtis taip, kaip numato tarptautiniai įsipareigojimai. Ir žinoma, gerbti suverenumą ir teritorinį Ukrainos vientisumą. Tai mūsų visų interesas – vengt grįžimo į konfrontacijos laikotarpį, turime siekti bendradarbiavimo ir konstruktyvių santykių su Rusija.

– Ar tai vis dar įmanoma?

– Manau, agresyvūs Rusijos veiksmai, kuriuos matėme, mažina konstruktyvių santykių, kokių siekiame, galimybę.

Tai taip pat priežastis, kodėl mes NATO turime prisitaikyti prie besikeičiančios saugumo padėtis. Tai priežastis, kodėl stipriname mūsų kolektyvinę gynybą. Tai priežastis, kodėl investuojame daugiau į gynybą, taip pat, kodėl įgyvendiname Pasirengimo veiksmų planą.

Tai mūsų ginkluotosioms pajėgoms sudaro galimybę būti geriau pasirengusioms reaguoti į naują ir mažiau saugia aplinką prie NATO sienų.

– Kaip vertinate situaciją Ukrainoje šiandien?

– Situacija Ukrainoje labai labai rimta. Buvo pasiektos paliaubos, buvo Minsko susitarimas. Tai vis dar egzistuoja, nors ir nuolat pažeidžiant. Minsko susitarimas yra pažeistas, paliaubos pažeistos. Tai menkina galimybę pasiekti taikų derybinį susitarimą.

Matome karinę eskalaciją, matome įrangos gabenimą iš Rusijos į separatistų kontroliuojamas Ukrainos dalis, matome tankų, sunkvežimių, karinių pajėgų, artilerijos ir pažangių oro gynybos sistemų judėjimą.

Tai mažina galimybes rasti taikų sprendimą. Tai priežastis, kodėl raginame Rusiją atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos, sustoti kurstyti konfliktą, teikiant separatistams paramą bei gerbi Minsko susitarimą.

– Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ar nemanote, kad ją teks stabdyti Baltijos šalyse?

– Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra NATO narės. NATO yra labai ryžtingai nusiteikusi. Jūs labai stipraus Aljanso nariai. Mano pagrindinis prioritetas – NATO privalo išlikti stipria organizacija.

NATO yra pajėgi apginti visas savo nares, taip pat ir Baltijos šalis, nuo bet kokios grėsmės. Mes ir toliau laikysimės tokios nuostatos, pritaikant mūsų kolektyvinę gynybą prie besikeičiančios saugumo aplinkos.

– Ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiandien yra saugios?

– Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra ginamos NATO. NATO yra stiprus Aljansas, pajėgus apginti visas savo nares. Tai priežastis, kodėl NATO buvo įkurta. Tai priežastis, kodėl NATO yra tokia svarbi. Tai yra NATO stuburas – ginti visas savo nares nuo visų grėsmių. Tai pagrįsta esmine idėja– visi už vieną ir vienas už visus. Kolektyvinė gynyba gina Lietuvą, kitas Baltijos šalis, bet taip pat ir visas kitas nares.

– Pastaruoju metu Rusijos provokacijų skaičius Baltijos jūros regione labai išaugo. Ar padidėtų saugumas šiame regione, jei Švedija ir Suomija taptų NATO narėmis?

– Labai gerbiu Švedijos ir Suomijos suverenumą. Šios šalys turi apsispręsti pačios ir nenorėčiau kištis į šiose šalyse vykstančius vidinius debatus. Jei pradėčiau tai komentuoti, iškart išgirsčiau, kad kišuosi į šalių vidaus reikalus.

Tačiau norėčiau pastebėti, kad tarp Švedijos, Suomijos ir NATO egzistuoja glaudus bendradarbiavimas. Šios šalys kartu su NATO dalyvauja įvairiose karinėse operacijos, pratybose. Tai didina mūsų galimybes dirbti kartu. Tai labai svarbu ir Švedijai, ir Suomijai, ir pačiai NATO.

– Kas numatoma dėl tolesnio NATO narių pajėgų buvimo regione?

– Mes padidinome karinių pajėgų buvimą ore, žemėje ir jūroje. Ir tai darysime tiek, kiek reikės. Pavyzdžiui, sustiprinome Baltijos šalių oro policijos misiją. Šiuo metu regione NATO lėktuvų yra penkis kartus daugiau nei buvo prieš metus.

Tai taip pat mūsų atsakas oro erdvėje vis aktyvesnei Rusijai. Šiemet Rusijos lėktuvai buvo perimti maždaug šimtą kartų, tai triskart daugiau nei pernai. Mes išlaikysime savo aktyvų buvimą Baltijos jūros regione tiek, kiek reikės.

– Kaip vertinate NATO narę Prancūziją, kuri vis dar neatsisako idėjos parduoti karinį super laivą „Mistral“ Rusijai?

– Karinis eksportas – šalies vidaus dalykas, tai nėra dalykas, kurį gali spręsti NATO. Tuo pat metu labai norėčiau tikėti, kad visos NATO narės, taip pat ir Prancūzija, labai aiškiai supranta savo veiksmų pasekmes.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close