captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planas išsivaduoti iš V. Putino primestų sąlygų: trūksta tik vieno

Kijevo sprendimas nebefinansuoti prorusiškų separatistų užimtų regionų supainiojo Kremliaus kortas, mano Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kijevo sprendimas nebefinansuoti prorusiškų separatistų užimtų regionų supainiojo Kremliaus kortas, mano Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

„Būtent šis sprendimas – tai antras geriausias Kijevo pasirinkimas. Petro Porošenka negalėjo šito ėjimo padaryti prieš Rados rinkimus, bet dabar pats laikas vaduotis iš Maskvos primetamo žaidimo, vedančio įšaldyto konflikto link. Tai supainiojo Kremliaus kortas. Kaip Maskva gali reaguoti? Tikėtina, kad atsakymas – karinė eskalacija, rodant Kijevui ir Vakarams, kad tokių Kijevo nekontroliuojamų teritorijų gali daugėti ir kad geriausias pasirinkimas – Rusijai naudinga „taika“, – teigia politologas.

Primename, kad P. Porošenka praėjusį šeštadienį paskelbė įsaką, kuriuo nurodoma visoms valstybinėms įstaigoms pasitraukti iš separatistų kontroliuojamų šalies Rytų: „Tai lemiamas žingsnis, žaidimai baigėsi. Visos struktūros, finansuojamos valstybės, bus išvestos iš ten. Ukraina nebefinansuos jų. Tai galioja mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms“.

V. Putinas po G20 surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi šiuo P. Porošenkos sprendimu. Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas sako, kad šiuo žingsniu ukrainiečiai vaduojasi iš Maskvos primestos ir Ukrainai nenaudingos „taikos“, kurią įtvirtino Minsko susitarimai. Pagal juos, tarp kariaujančių pusių buvo paskelbtos paliaubos, bet Rusija, NATO atstovų teigimu, tuo laiku nesustodama tiekė paramą separatistams.

„Jau kuris laikas įžvalgos apie tolesnius scenarijus Ukrainoje „susivesdavo“ į tai, kad Rusija kuria įšaldytą konfliktą Donbase (formaliai paliekant šią teritoriją Ukrainos dalimi, bet faktiškai ją kontroliuojant), kuris leistų Kremliui daryti skirtingus veiksmus vienu metu: stabdyti euroatlantinę Ukrainos integraciją, žinant, kad nei Europos Sąjunga, nei NATO nenorės importuoti Ukrainos saugumo problemų, žlugdyti Ukrainos ekonomiką, kelti įtampas tarp skirtingų Ukrainos politinio elito grupių, o prireikus – konfliktą vėl užaštrinti“, – sako L. Kasčiūnas.

Politologo nuomone, Rusijai reikėjo pasilikti laisvas rankas, todėl ji taip ir nepripažino šių okupuotų darinių nepriklausomybės ir iki šiol nesiėmė veiksmų jas inkorporuoti į savo sudėtį.

„Vakarų siekis išlaikyti šį konfliktą lokaliniu neva Ukrainos vidaus reikalu palengvino Rusijos pastangas. Baimes dėl konflikto eskalacijos Kremlius sustiprindavo kalbomis apie branduolinio ginklo arsenalą, o per savo lojalius apžvalgininkus ir apie taktinių branduolinių smūgių galimybę. Nenorėdami konflikto eskalacijos (virsmo iš lokalaus į regioninį) Vakarai buvo atgrasinti nuo karinės paramos Ukrainai“, – teigia mokslininkas.

L. Kasčiūno teigimu, tokiu būdu P. Porošenka buvo tapęs V. Putino „blogos taikos“ įkaitu, iš kurios išsivaduoti galėjo dviem būdais:

1) atkariauti Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas ir sukurti Rusijai Afganistaną Nr. 2, tačiau tam kelią užkirto Vakarų sprendimas netiekti Ukrainai ginklų ir karinių technologijų;

2) nebefinansuoti prorusiškų separatistų kontroliuojamos Donbaso dalies ir konstatuoti, kad tai okupuota teritorija, už kurios gerovę atsakinga okupuojanti jėga.

L. Kasčiūnas mano, kad tai yra vienas geriausių P. Porošenkos sprendimų, nes supainiojo Kremliaus kortas.

V. Putinas šiuo P. Porošenkos sprendimu pasibaisėjo: „Man atrodo, kad tai – didelė klaida, nes jie savomis rankomis nukerta šiuos regionus. Nesuprantu, kodėl taip yra daroma“.

Klausiamas, kodėl P. Porošenka pastaruoju metu vis akcentuoja, kad Ukraina yra pasirengusi visaverčiam karui su Rusija, L. Kasčiūnas teigė, jog Ukrainos prezidentas taip siekia atsikovoti lyderio pozicijas šalies viduje bei pademonstruoti ryžtą priešininkui.

Pasak L. Kasčiūno, Aukščiausiosios Rados rinkimuose premjeras Arsenijus Jaceniukas buvo užėmęs griežtesnę liniją nei P. Porošenka. Prezidentui tai nebuvo naudinga, nes parama nuo prezidento rinkimų sumažėjo daugiau nei per pusę.

„Bet ir vėl grįžtame prie to paties – Ukrainai reikalinga Vakarų karinė parama, kuri didintų Rusijos intervencijos į Ukrainą kaštus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close