captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vakarų elgesys su V. Putinu turi nematomą pusę

Pasaulio žiniasklaidoje Vladimiras Putinas pastarąjį savaitgalį buvo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, mat G-20 viršūnių susitikime Australijoje Vakarų šalys nusprendė surengti Rusijos prezidentui šaltą dušą. V. Putinas galbūt ir susierzino, bet teigė esantis patenkintas susitikimo rezultatais ir atmosfera.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasaulio žiniasklaidoje Vladimiras Putinas pastarąjį savaitgalį buvo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, mat G-20 viršūnių susitikime Australijoje Vakarų šalys nusprendė surengti Rusijos prezidentui šaltą dušą. V. Putinas galbūt ir susierzino, bet teigė esantis patenkintas susitikimo rezultatais ir atmosfera.

Rusijos vadovo izoliacija tarptautiniame susitikime buvo netradicinis Vakarų šalių elgesys, nes iki tol bent jau Vakarų Europoje vyravo įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus atmosfera.

Kaip pasakoja Lietuvos diplomatai, Europos Sąjungos šalių atstovų posėdžiuose beveik visuomet prabylama, kad nereikia sprausti V. Putino į kampą, kad reikia palikti jam atsitraukimo kelius iš susidariusios krizės.

Izoliacijos strategija

Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius savo ruožtu teigia manantis, kad kai kalbama apie Rusiją, reikia atsiriboti nuo emocinių vertinimų. Jo nuomone, tikėtis, kad V. Putinui kokį nors įspūdį padarė G-20 viršūnių susitikime demonstruota izoliacija, yra mažų mažiausiai naivu, nes tai asmuo iš saugumo struktūrų – tokie mokomi nesivadovauti emocijomis.

„Aš sakyčiau, kad mes per daug kreipiame dėmesį į emocinius vertinimus: kad V. Putinas įsiskaudinęs ar kad atitrūkęs nuo realybės, kaip yra sakiusi Angela Merkel. Turėkime galvoje, su kuo turime reikalą. Tai treniruotas KGB žmogus: šaltas, ciniškas, ištreniruotas nerodyti emocijų ir nesivadovauti jomis. Aš visada sakau, kad Vakarų santykiuose su V. Putino režimu emociniai faktoriai arba išvis nevaidina jokio vaidmens, arba vaidina mažą vaidmenį“, – teigė M. Laurinavičius.

„Tai, kas įvyko G-20, vertinčiau iš tos pačios pozicijos. Be to, manau, kad tai yra natūrali Vakarų reakcija ne į tai, kas vyksta Ukrainoje, o į jo kalbą, pasakytą Valdajaus klube. Toje kalboje V. Putinas iš esmės paskelbė karą Vakarams. G-20 buvo pirmoji Vakarų reakcija į tai, ką jie išgirdo iš V. Putino lūpų. Kai žmogus pasako, kad lokys yra pats šeimininkas ir neklaus niekieno leidimo, tai apie ką su juo daugiau šnekėti?“ – klausė analitikas.

DELFI primena, kad Valdajaus diskusijų klube Sočyje spalio 24 d. V. Putinas pasakė kalbą, kurioje Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimo priežastimi įvardijo ne įvykius Ukrainoje, o tarptautinių santykių pusiausvyros sutrikimą. Jis taip pat svarstė, kad šiuo metu vyksta pasaulio tvarkos pokyčiai, ir priminė, kad tai neatsiejama nuo rimtų konfliktų.

Šioje kalboje jis pasakė garsiąją frazę apie lokį, kuris neklausia niekieno leidimo: „Atsimenate nuostabų posakį: kas galima Jupiteriui, to negalima jaučiui. Mes nesutinkame su tokiu teiginiu. Galbūt jaučiui kas nors ir negalima, bet lokys net neprašys leidimo“.

M. Laurinavičiaus nuomone, tai iš esmės reiškia karo, nors nebūtinai ginkluoto, paskelbimą Vakarams.

Įtraukimo strategija

Analitikas kritiškai įvertino ir dalies Vakarų Europos valstybių norą įtraukti Rusiją į sprendimo priėmimo procesą, palikti V. Putinui atsitraukimo kelius, padėti „išsaugoti veidą“. Jo nuomone, jeigu jau Rusija paskelbė Vakarams karą, jį reikia ir kariauti.

„Iki šiol kai kam Vakaruose atrodo, kad su Rusija reikia bendradarbiauti ir tada Rusija bus mums nepavojinga. Tiesa, šita strategija daugybę kartų Vakaruose suveikė, įskaitant ir Vokietiją po karo, Europos Sąjungos idėja irgi panaši. Tačiau su dabartine Rusija tai neveikia. Su Boriso Jelcino Rusija galbūt tai ir būtų veikę, bet irgi tik iš dalies. Aš nežinau, kiek Vakarams dar reikia daužyti galvą į sieną, kad pagaliau įsisąmonintume, kad su Rusija tai neveikia. Ir kai mums paskelbia karą, mes ir turėtume tą karą kariauti“, – svarstė M. Laurinavičius.

Jo nuomone, įtraukimo strategija ateityje gali reikšti tik viena: Rusijos karą NATO teritorijoje, tiksliau Baltijos šalyse.

Pasak M. Laurinavičiaus, 2008 m. V. Putinas pradėjo karą Gruzijoje, po kurio irgi buvo mėginama įtraukti Rusiją į tarptautinę sistemą, neizoliuoti jos. JAV net paskelbė „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu. Tačiau šiais metais Rusija vis tiek pradėjo karą prieš Ukrainą.

„Jeigu nepasimokome, tai nėra, ką kaltinti – tik save“, – svarstė pašnekovas.

M. Laurinavičiaus nuomone, geopolitinę padėtį iš esmės gali pakeisti tik naftos kainų mažėjimas, tačiau, jo nuomone, tai nėra ilgalaikė Vakarų strategija.

„Nemanau, kad tai ilgalaikės strategijos reikalas. Taip. Tai iš dalies susiję su JAV ir Saudo Arabijos susitarimais, kurių pasiekė nuvykęs Barackas Obama, bet ne mažesne dalimi tai susiję ir su dabartine naftos kainų konjunktūra“, – sakė politologas.

JAV gali neberūpėti Europa

M. Laurinavičius teigia iš viso nematantis ilgalaikės Vakarų šalių strategijos Rusijai. Analitikas pabrėžia, kad sakydamas „Vakarai“ šiuo atveju apie Europą jis nekalba.

„Apie Europą aš net nekalbu. Iš vienos pusės yra tie emociniai G-20 dalykai, iš kitos pusės Europoje svarstoma, o gal parduoti „Mistral“ Rusijai, kuri su mumis kariauja. Šiuo atveju kalbu apie Ameriką“, – sakė pašnekovas.

„Deja, nematau ir JAV pasiryžimo turėti kokią ilgalaikę strategiją, nes jos neturi didelio intereso šiame regione. JAV posūkis į Aziją reiškia pasitraukimą iš Europos ir tas dabartinis Ukrainos konfliktas, kurį jie laiko lokaliu konfliktu, posūkio į Aziją ir pasitraukimo iš Europos nepakeitė“, – sakė politologas.

M. Laurinavičius sako, kad „The New York Times“ apžvalgininko Rogerio Coheno svarstymai apie tai, kad JAV gali paaukoti Ukrainą mainais į Maskvos pagalbą tariantis dėl Irano branduolinės programos, nėra laužti išpiršto. Jo nuomone, tokie dalykai yra svarstomi.

„Svarstydami ilgalaikes strategijas visuomet turime į tarptautinius veikėjus žiūrėti jų akimis. Jeigu pas juos yra svarstomi tokie dalykai (o tai vienas iš galimų scenarijų), vadinasi, negalime manyti, kad JAV veikia pagal ilgalaikę strategiją, kaip sužlugdyti Rusijos režimą“, – sakė politologas.

Jo nuomone, šiuo metu JAV ir juo labiau Europa tik mąsto, kaip greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje ir apie ilgalaikes pasekmes negalvoja. Skirtumas tik tas, kad JAV nenori sutikti su bet kokia kaina, kaip kad Europa.

G-20 – tarsi šlapiu skuduru per V. Putino veidą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius G-20 susitikimo atmosferą įvertino kiek kitaip. Jo nuomone, iš V. Putino interviu ir pasisakymų spaudos konferencijoje matyti, kad Rusijos prezidento lūkesčiai galėjo būti kitokie.

„Žmogus tikėjosi, kad jo prašys kažką daryti, kalbės, bet jam į akis sako visai ką kita. Kitaip tariant, jį priėmė kitaip, nei jis tikėjosi. Natūralu, kad kyla kažkokios emocijos – ar pasimetimas, ar pyktis, galbūt labiau psichologai atsakytų. Kad kažkas buvo ne taip, kaip V. Putinas tikėjosi, tai akivaizdu. Bet kas toliau?“ – klausė L. Jonavičius.

Politologas G-20 susitikimą pavadino „šlapiu skuduru“ V. Putinui per veidą.

Jo nuomone, sunku būtų pasakyti, ar susitikimas rodo kokį nors kokybinį Vakarų šalių elgsenos pokytį, tačiau, pasak L. Jonavičiaus, egzistuoja bendras supratimas, kad ligšiolinė elgsena su V. Putinu rezultatų neduoda.

Klausiamas, ar, jo nuomone, Vakarų šalys turi ilgalaikę strategiją, kaip elgtis su Rusija, L. Jonavičius svarstė, kad tikriausiai tokių svarstymų esama. „Atsakas tikriausiai bus toks, kokia bus paskata. Jeigu Rusija toliau eis atvirai, manau, atsakas iš Vakarų pusės griežtės“, – sakė politologas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close