captcha

Jūsų klausimas priimtas

H. Kissingeris: Šaltojo karo atsinaujinimas būtų tragedija

Henry Kissingeris laikomas vienu iš žymiausių JAV valstybės sekretorių. Interviu savaitraščiui „Spiegel“, 91 metų H. Kissingeris, kuris dirbo JAV prezidentų Richardo Nixono ir Geraldo Fordo administracijose, teigė, kad Šaltojo karo atsinaujinimas būtų didžiulė tragedija, tačiau Vakarai iš dalies patys kalti, kad neįvertino Ukrainos reikšmės Rusijai ir Maskvos ryžto užkirsti kelią Kijevo posūkiui į Vakarus.
H. Kissingeris (C), AFP/Scanpix nuotr.
H. Kissingeris (C), AFP/Scanpix nuotr.

Henry Kissingeris laikomas vienu iš žymiausių JAV valstybės sekretorių. Interviu savaitraščiui „Spiegel“, 91 metų H. Kissingeris, kuris dirbo JAV prezidentų Richardo Nixono ir Geraldo Fordo administracijose, teigė, kad Šaltojo karo atsinaujinimas būtų didžiulė tragedija, tačiau Vakarai iš dalies patys kalti, kad neįvertino Ukrainos reikšmės Rusijai ir Maskvos ryžto užkirsti kelią Kijevo posūkiui į Vakarus.

– Kai žiūrime į pasaulį šiandien, atrodo, kad jis yra kaip niekada netvarkingas – daug kur siaučia karai, katastrofos ir chaosas. Ar iš tiesų pasaulyje didesnė netvarka negu įprastai?

– Taip atrodo. Plintant masinio naikinimo ginklams ir tarptautiniam terorizmui mus gąsdina chaosas. Šiuo metu egzistuoja nekontroliuojamų teritorijų reiškinys, pavyzdžiui, Libijoje matėme, kad nekontroliuojama, valdžios neturinti teritorija gali turėti didžiulę įtaką chaoso plitimui pasaulyje.

Valstybė, kaip vienetas, yra puolama – ne visose pasaulio dalyse, bet daugelyje. Tačiau tuo pat metu, ir tai atrodo kaip paradoksas, tai yra pirmas kartas, kai mes iš viso galime kalbėti apie pasaulinę tvarką.

– Ką jūs turite galvoje?

– Per didžiąją istorijos dalį iki visai neseniai pasaulio tvarka buvo regioninė tvarka. Šiandien pirmą kartą skirtingos pasaulio dalys gali bendrauti su kiekviena pasaulio dalimi. Dėl to globalizuotam pasauliui būtina nauja tvarka.

Tačiau neegzistuoja jokios visuotinai priimtos taisyklės. Egzistuoja kinų požiūris, islamiškas požiūris, Vakarų požiūris ir, iš dalies, rusiškas požiūris. Ir jie iš tiesų ne visada suderinami.

– Kaip Vakarai turėtų reaguoti į Krymo aneksiją? Nebijote, kad dėl to ateityje sienos nebebus neginčijamos?

– Krymas yra simptomas, o ne priežastis. Be to, Krymas yra išskirtinis atvejis. Ukraina ilgą laiką buvo Rusijos imperijos dalis. Tačiau negalime priimti požiūrio, kad kuri nors šalis gali tiesiog pakeisti sienas ir pasiimti kokią nors sritį iš kitos šalies.

Bet, jeigu Vakarai yra sąžiningi prieš save, jie turi pripažinti, kad padarė klaidų. Krymo aneksija nebuvo žingsnis į pasaulio užkariavimą. Tai nebuvo Hitlerio žygis į Čekoslovakiją.

– Tuomet kas tai buvo?

– Turėtume paklausti savęs: štai Vladimiras Putinas išleido dešimtis milijardų dolerių žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje. Olimpinėmis žaidynėmis buvo siekta parodyti pasauliui, kad Rusija yra pažangi valstybė, su Vakarais susieta kultūra ir dėl to norinti būti jų dalimi. Nesąmonė, kad praėjus savaitei po olimpiados Putinas užėmė Krymą ir pradėjo karą Ukrainoje.

Kiekvienas turi paklausti – kodėl tai nutiko?

– Norite pasakyti, kad Vakarai šiek tiek už tai atsakingi?

– Taip, sakau tai. Europa ir Amerika nesuprato tokių įvykių kaip Ukrainos derybos dėl ekonominių santykių su ES stiprinimo ir demonstracijos Kijeve įtakos. Šie įvykiai turėjo tapti dialogo su Rusija tema. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos atsakas buvo tinkamas.

– Atrodo, kad jūs reiškiate supratimą V. Putino politikai. Tačiau, ar jis nedaro to, apie ką jūs perspėjote – kuria chaosą Rytų Ukrainoje ir grasina valstybės suverenumui?

– Žinoma, daro. Bet Ukraina visą laiką turėjo išskirtinę svarbą Rusijai. Buvo klaida to nesuvokti.

– Ar turėtume bijoti naujojo Šaltojo karo?

– Egzistuoja jo grėsmė ir to negalime ignoruoti. Manau, kad Šaltojo karo atnaujinimas būtų istorinė tragedija.

– Tačiau ES ir JAV sankcijas Rusijai paskatino būtent pastarosios įvykdyta Krymo aneksija.

– Vakarai negali pritarti aneksijai, todėl kai kurios atsakomosios priemonės buvo būtinos. Tačiau Vakaruose niekas nepasiūlė konkrečios Krymo sugrąžinimo programos.

Niekas nėra pasiryžęs kovoti dėl Rytų Ukrainos. Tai faktas.

– Pakalbėkime apie Ameriką. Vidaus politikos debatuose pastebima daug įtampos. Ar ši supervalstybė vis dar pajėgi efektyviai veikti?

– Nerimauju dėl susipriešinimo vidaus politikoje. Kai dirbau Vašingtone, politiniai mūšiai buvo aršūs, tačiau buvo daugiau bendradarbiavimo ir ryšio tarp politinių priešininkų iš dviejų partijų.

– Greitai prasidės prezidento rinkimų kampanija. Ar Hillary Clinton yra gera kandidatė?

– Laikau Hillary drauge ir manau, kad ji yra stipri asmenybė. Taigi, taip, manau ji puikiai atliktų darbą. Tačiau manau, kad šaliai į naudą būtų pokyčiai valstybės administracijoje. Ir manau, kad respublikonai turės gerą kandidatą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...