captcha

Jūsų klausimas priimtas

Roma skelbia karą kačių karalystei

Katės iki šiol buvo mielas Amžinojo miesto simbolis. Mėgstamas vietos gyventojų ir turistų kamerų. Tačiau politikai netikėtai apsisprendė: antikos griuvėsiuose įsikūrę gyvūnai kenkia paminklams.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Katės iki šiol buvo mielas Amžinojo miesto simbolis. Mėgstamas vietos gyventojų ir turistų kamerų. Tačiau politikai netikėtai apsisprendė: antikos griuvėsiuose įsikūrę gyvūnai kenkia paminklams.

Visi, kurie bent kartą buvo Italijos sostinėje, matė ne tik Koliziejų, Ispanijos aikštę, Trevio fontaną, bet ir kates.

Antikos šventyklų, respublikos forumų, imperijos termų griuvėsiuose tingiai raivosi pilkos, juodos, rainos katės. Gyvūnų apsaugos asociacijos duomenimis, Romoje yra maždaug 200 tūkst. kačių. Kam ir kuo jos galėjo užkliūti?

Gyvieji Romos suvenyrai

Pati didžiausia kačių buveinė – Romos centre esančiame archeologijos komplekse „Torre Argentina“. Čia – tikra kačių karalystė.

Amžinojo miesto svečius traukia neįprastas vaizdas: II amžiaus prieš Kristų šventyklos kolonos ir jų papėdėje išdykaujančių kačių šeimyna.

Ne vienam į Romą atvykusiam užsieniečiui žavus praeities ir dabarties derinys sužadino norą parsivežti namo suvenyrą, kuris primintų Amžinojo miesto grožį ir jo kates.

Pats paprasčiausias būdas – nusipirkti dailų spalvotą kalendorių, kurio kiekviename puslapyje vaizduojamas antikos paminklas su kate.

Tiesa, yra ir kitas būdas parsivežti į namus dalelę Romos: kreiptis į kačių karalystės „Torre Argentina“ globėjus ir pareikšti jiems norą tapti gyvūno šeimininku. Mielas kačiukas nekainuoja nieko, tereikės susimokėti tam tikrą mokestį už jo dokumentų sutvarkymą.

Globėjos pinigų neprašo

Beje, kates archeologijos komplekse „Torre Argentina“ globojantys savanoriai už savo veiklą iš savivaldybės neprašo ir negauna nė cento.

Ši gyvūnų globos asociacija gyvuoja iš privačių aukų, parduoda vieną kitą suvenyrą su Romos kačiukų atvaizdais. Šiuo metu Romos respublikos laikus menančių šventyklų pašonėje gyvena 250 kačių. Visos jos prižiūrėtos, pašertos, sveikos.

„Prieš du dešimtmečius čia nakvodavo „barboni“ (išvertus iš italų k. – benamiai), o valkataujančių kačių buvo dvigubai daugiau – apie pusę tūkstančio“, – aiškina „Torre Argentina“ asociacijos vadovė Luana Stefanini.

Ji su bičiuliais atliko nemažą darbą: išvalė komplekso griuvėsius, ėmėsi prižiūrėti valkataujančius gyvūnus.

„Per dešimt metų mes sterilizavome 27 tūkst. kačių. Nesuprantu, kodėl mus norima iš čia išvyti, užuot pareiškus padėką“, – stebėjosi moteris.

Tiesa, šiai veiklai vykdyti „gattare“ – taip sostinės gyventojai vadina kačių globėjas – po griuvėsiais įrengė nedidelę virtuvėlę. Beje, katės čia negydomos, globėjos jas nuveža į veterinarijos gydyklas, ten jas apžiūri specialistai.

Skandalą nagrinės parlamentas

Tačiau šiomis dienomis antikos griuvėsius puošiančių murklių idilė sugriuvo.

Ties respublikos kurijos liekanomis, kurios, istorikų nuomone, matė Gajaus Julijaus Cezario mirtį, išdykaujančios katės yra nei žavios, nei mielos. Jos tiesiog kenkia.

Dar labiau Romos didybei, anot istorikų, kenkia šių gyvūnų globėjai, tad nedidelės patalpos po „Torre Argentina“ aikštės grindiniu sukėlė mieste rietenas.

Jose dalyvauja visi, kas netingi: savivaldybė, miesto meras, archeologai, spauda. Kačių skandalas apogėjų pasiekė šiomis dienomis, kai paaiškėjo, kad jo imsis šalies parlamentas.

Demokratų partijos atstovas senatorius Vincenzo Vita nutarė gelbėti murklių pamėgtus 2200 metų riogsančius antikos griuvėsius ryžtingai ir pačiomis veiksmingiausiomis politinėmis priemonėmis: jis pateikė parlamentinę interpeliaciją šalies paminklosaugos ministrui.

Senatoriaus nuomone, kažkas rūpinasi valkataujančiomis katėmis, bet niekas nesirūpina Romos archeologijos paveldu.

Visiškai priešingai mano Italijos sostinės meras Gianni Alemanno.

„Aš esu Romos kačių pusėje. Vargas tiems, kurie pakels ranką prieš gyvūnus“, – pareiškė miesto galva socialiniame tinkle „Twitter“.

Tad Amžinasis miestas pasidalijo į dvi nesutariančias stovyklas: vieni – už kates, kiti – prieš.

Kol Italijos parlamentas laukia paminklosaugos ministro atsakymo į senatoriaus klausimą dėl gyvūnų iškraustymo iš antikos šventyklų archeologijos komplekso, gyvūnų globėjai stebisi ir pranašauja neišvengiamą valstybės pralaimėjimą.

„Reikalas tas, kad katės vaikšto ten, kur nori, o ne ten, kur joms nurodys parlamentas“, – aiškina politikams kačių globėjai. Jų nuomone, katės Romoje buvo ir bus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...